arterinė hipertenzija

Arterinė hipertenzija arba padidinto kraujo spaudimo liga – didžiulė problema visame pasaulyje. Ji žmogui visai nieko nejaučiant gali žaloti ne vieną organą, kol, atrodo, kaip iš giedro dangaus smogia jau insultas ar infarktas. VUL Santaros klinikų Širdies ir kraujagyslių vaizdinių tyrimų skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė prof. Sigita Glaveckaitė konstatavo, kad arterinė hipertenzija yra šio amžiaus rykštė. „Tai yra civilizacijos liga, kurią mes mokame už ilgą gyvenimą“, – apibendrino ji.

Gegužės 17-oji – Pasaulinė hipertenzijos diena. Šią dieną profesorius, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas, Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininkas ir Lietuvos inkstų fondo prezidentas Marius Miglinas atkreipia dėmesį į opią problemą – šia klastinga liga vis dažniau sergančius jaunus žmones.

Arterinė hipertenzija nustatoma tada, kai ilgą laiką yra padidėjęs arterinis kraujospūdis. Ši liga taikosi ne tik į garbaus amžiaus pacientus, bet ir į mažus vaikus. Dėl to „Sveikatos DNR“ laidoje buvo kalbama apie arterinės hipertenzijos požymius ir pavojus. Laidoje kalbėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vadovė, profesorė Augustina Jankauskienė. Liga pavojinga tuo, kad požymius neretai atskirti sunku, nes prie jų priprantama.

Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi. Viena iš lėtinių ligų, kuri gali pasibaigti net insultu, yra arterinė hipertenzija, t. y., ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Nors atrodo, kad ši liga dažniau pasitaiko garbingo amžiaus pacientams, deja, ja serga ir maži vaikai.

Pakilęs kraujospūdis arba arterinė hipertenzija – tai bėda, su kuria šiais laikais vis dažniau susiduria ne tik vyresnio, bet ir jaunesnio amžiaus žmonės, o kartais netgi vaikai. Dažniausios to priežastys – fizinio aktyvumo trūkumas, nevisavertė mityba, ilgalaikis stresas ar paveldimumas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pabrėžia – kad ne ką mažiau svarbu žinoti, kaip teisingai pasitikrinti kraujospūdį namuose.

Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi. Viena iš lėtinių ligų, kuri gali pasibaigti net insultu, yra arterinė hipertenzija, t. y., ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Nors atrodo, kad ši liga dažniau pasitaiko garbingo amžiaus pacientams, deja, ja serga ir maži vaikai.

Arterinė hipertenzija dažnai vadinama „tyliąja žudike“ – LSMU Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius pastebi, kad dažnai padidėjęs kraujospūdis nesukelia jokių simptomų. Dar opesnė problema – ši būklė diagnozuojama vis jaunesniems asmenims. Daugelis puikiai žino, kad optimalus arterinis kraujospūdis yra iki 120 / 80 mmHg.

Lietuvoje arterinės hipertenzijos paplitimas visada buvo didelis. Apie 1990 m. jis buvo truputį sumažėjęs o pastaraisiais metais vėl auga. TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas pasakoja, kad šį sutrikimą dažniausiai sukelia 4 priežastys. Hipertenzijos tetrada „Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Dažniausiai pasitaiko pirminė hipertenzija. Tai yra lėtinė liga ir jeigu nekeičiamas gyvenimo būdas ir mityba, ji trunka visą gyvenimą“, – teigia A. Unikauskas.

Apnėja – graikų kilmės žodis, kuris išvertus į lietuvių kalbą nusako būseną „nekvėpuojantis“. Žmonės neįtaria, kad, nakties metu knarkiantį žmogų, gali ištikti miego apnėja – procesas, kurio metu sustoja kvėpavimas ir deguonies pritrūksta ne tik smegenims, bet ir visam organizmui. Santaros klinikų konferencijoje apie miego apnėją VUL Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė prof. Rūta Mameniškienė pasakojo kaip atpažinti šią ligą.

Padidėjęs kraujo spaudimas – problema, su kuria susiduria daugybė žmonių visame pasaulyje. Profesorius Alvydas Unikauskas pažymi, kad tik maždaug 10 proc. arterinės hipertenzijos atvejų yra aiški to priežastis, likusi dalis serga vadinamąja pirmine hipertenzija, kurios tikslios priežastys neaiškios.  Laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius A. Unikauskas papasakojo, kokios yra dažniausios padidėjusio kraujospūdžio priežastys ir kaip sau padėti jį sumažinti natūraliais būdais.

Padidėjęs kraujo spaudimas arba arterinė hipertenzija – sutrikimas, nuo kurio kenčia kas trečias 25-65 metų pacientas. Daugeliui atrodo, kad padidėjusį kraujo spaudimą galime sutvarkyti tik specialiais vaistais, tačiau TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas, profesorius Alvydas Unikauskas pabrėžia, kad su hipertenzija galima kovoti ir natūraliais būdais. Bet tam svarbiausia žinoti hipertenzijos priežastis.

Padidėjęs kraujospūdis apie save dažnai neišduoda ilgą laiką – nenuostabu, kad dėl to arterinė hipertenzija vadinama „tyliąja žudike“. Metų metus žmonės, nieko nejausdami, gyvena įprastą gyvenimą, tačiau laiku nenustatytos ir negydomos arterinės hipertenzijos pasekmės gali būti itin skaudžios. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė prof.

Lėtinė smegenų išemija (LSI) – tai progresuojantis ilgalaikis galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas. Šis smegenų sutrikimas priskiriamas širdies ir kraujagyslių ligoms, nuo kurių mirštamumas mūsų šalyje yra pats didžiausias. Gydytoja neurologė Zita Pučkienė sako, kad vienintelis būdas sustabdyti šios ligos progresavimą ir išvengti negrįžtamų pokyčių yra laiku pastebėti pirmuosius simptomus ir kreiptis į medikus.

Aukštas kraujospūdis – problema, nuo kurios neapsaugotas nei vienas. Kartais kraujo spaudimas pakyla esant tam tikrai situacijai, tačiau nuolatinis aukštas kraujospūdis jau yra liga. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja kardiologė prof. dr. Olivija Gustienė sako, kad ne visais atvejais pakilęs kraujo spaudimas turėtų kelti nerimą – kartais tai sąlygoja aplinkiniai veiksniai ir šoktelėjęs kraujospūdis yra normali reakcija.

Gydytojai apgailestauja, kad vis dar per mažai žmonių skiria dėmesio savo arterinio kraujospūdžio matavimui. O realybė tokia, kad daugelis nė neįtardami, kad turi padidėjusį kraujospūdį (arterinę hipertenziją), apie tai sužino tik jau įvykus daug rimtesniems organų pažeidimams.

Nuo arterinės hipertenzijos, dar žinomos kaip per aukšto kraujo spaudimo, kenčia nemažai žmonių, o ypač dažnai ji pasireiškia sulaukus vyresnio amžiaus. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė prof. Žaneta Petrulionienė papasakojo, kada kraujo spaudimu reikėtų susirūpinti, kaip jį kontroliuoti ir kokias dažniausias klaidas daro žmonės, susiduriantys su per aukštu kraujo spaudimu.

Sergamumo arterine hiperenzija statistika – grėsminga. Ekonomiškai stipriose šalyse ja serga trečdalis suaugusių asmenų. Dėl populiacijos senėjimo, nejudrios gyvensenos ir nutukimo arterinės hiperenzijos paplitimas didėja ir Lietuvoje. LMSU profesorė Jurgita Plisienė teigia, kad ši liga itin paplitusi, o žmonėms dažnai nepavyksta nustatyti jos simptomų.

Turbūt nėra žmogaus, negirdėjusio termino „padidėjęs kraujospūdis“ (arba arterinė hipertenzija). Maždaug trečdalis 25–65 metų amžiaus grupės žmonių kenčia nuo šio sveikatos sutrikimo. Tai didelė problema – pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose metinės išlaidos šios ligos gydymui ir prevencijai viršija 50 milijardų dolerių. Arterinė hipertenzija neišgydoma, tačiau ją galima efektyviai kontroliuoti. Ir ne tik vaistais.

Kas antras-trečias suaugęs žmogus turi padidėjusį arterinį kraujos­pūdį. Tai vadinama arterine hipertenzija. Arterinė hipertenzija (AH) yra gerai įrodytas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, ypač reikšmingas KŠL, insulto ir širdies nepakankamumo išsivystymui. Kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti. Jeigu kartu yra ir kitų rizikos veiksnių (kraujo riebalų pagausėjimas, rūkymas) – pavojus dar padidėja.