Vis tik arterinė hipertenzija, kaip ir kitos lėtinės ligos, jei laiku diagnozuota ir neužleista, t. y., parenkamas ir taikomas tinkamas gydymas, pasirenkamas optimaliausias gyvenimo būdas, gali būti sėkmingai kontroliuojama, o paciento būklė iš esmės pagerėja.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ išsamiai apie šią ligą pasakoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vadovė, profesorė Augustina Jankauskienė. Gydytoja yra vaikų nefrologė ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centro vadovė.
Padidėjęs kraujospūdis – rimtas signalas
Atrodo, kad padidėjęs kraujospūdis yra retai pasitaikanti būklė, vis tik, tai gali lemti eilė skirtingų veiksnių, pavyzdžiui: ankstyvas gimimas, diabetas, inkstų ligos, nutukimas, genetinis polinkis sirgti kraujagyslių ligomis ir kiti. Deja, jei kraujospūdis yra padidėjęs, savaime ši liga neišnyksta ir ji nėra „išaugama“.
„Kraujospūdžio padidėjimas, kuris yra pas suaugusiuosius, dažnai yra tęsinys to, kas prasidėjo jau vaikystėje. Todėl reikia nuo vaikystės apie tai pagalvoti, jį matuoti ir stebėti sveikatos būklę“, – pataria profesorė.
Vienas arterinės hipertenzijos požymių – galvos skausmas ir svaigimas. Tiesa, ši liga yra ganėtinai klastinga, nes progresuoja pamažu ir žmonės prie jos gali įprasti. Kitaip tariant, ne visi sergantys arterine hipertenzija jaučia kokius nors aiškius simptomus.
Dėl to ypatingai svarbu reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją, kur medikas pamatuotų kraujospūdį taisyklingai ir esant ramybės būklės.
Numojus ranka pažeidžia organus
Laidos vedėjai Erikai Fuks paklausus, kas atsitinka, jei žmogus turi arterinę hipertenziją, bet ji progresuoja, ar ji gali pakenkti labiau, prof. A. Jankauskienė atsako teigiamai.
„Taip, ji gali pakenkti dar labiau ir tai yra vadinami organų kaitinių pažeidimais. Labiausiai ji pažeidžia širdį. Jei pas mus ateina pacientas ir mes įtariame, kad jis jau seniai turėjo šią ligą –nediagnozuotą, negydytą – visada darome širdies echoskopiją.
Dėl padidėjusio kraujospūdžio širdis, konkrečiai kairysis skilvelis, turi dirbti su padidinta jėga. Visada stumdyti kraują, todėl yra didesnis pasipriešinimas, todėl gali būti pažeista širdis“, – įspėja gydytoja.
Sergant arterine hipertenzija gali būti pažeistos ir akys bei inkstai. „Dabar jau nebesiūlome visiems, kurie turi padidėjusį kraujospūdį, profilaktiškai tikrintis akis, tačiau jei jaučiate simptomus – tada taip“, – teigia prof. A. Jankauskienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad nors arterinę hipertenziją daugelis sieja su vyresnio amžiaus asmenimis, ši liga nusitaikiusi ir į vaikus, kuriems taip pat gresia skaudžios pasekmės, jei nesusirūpinama laiku, gali būti pažeisti jų inkstai:
„Ši liga gali pasireikšti ir vaikams, nors tai nėra dažnas atvejis. Dabar jau turime metodus, kuriais galime išmatuoti vaikų kraujagyslių storį, kraujo tėkmės greitį, tikrai labai neinvaziniais metodais, pritaikytais vaikams.
Žinoma, išsitirti bus galima tik specializuotuose centruose, o ne kiekvienoje poliklinikoje. Taip pat nėra siūloma tirtis visiems vaikams iš eilės, tačiau po truputį vis dažnėja kraujagyslių pažeidimai ir jau kalbame apie ankstyvą kraujagyslių senėjimą.
Visada sakome tėvams, kad vaikai užaugę gyventų kuo sveikesnį gyvenimą ir kad padarytume viską, ką galime, kad užkirstume kelią šiai ligai.“
Kviečiame žiūrėti „Sveikatos DNR“ jau dabar! „Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.