antstoliai

Per šią savaitę Vilniuje vykusias šaudynes žuvus advokatui, o antstoliui sužeidimų išvengus tik dėl greitos pareigūnų reakcijos, Lietuvos antstolių rūmai skelbia iš viso užfiksavę daugiau nei 200 incidentų, kai dėl teismų sprendimų įniršę skolininkai agresiją išliejo būtent ant antstolių, ir ragina visuomenę bei politikus atkreipti dėmesį į šio darbo keliamus pavojus.

„Vakarykštis įvykis buvo kažkokia kulminacija, kaip koks ugnikalnio išsiveržimas visam tam, kas jau vyksta ir kaip antstoliai visuomenėje yra apibūdinami“, – apie ketvirtadienį Vilniuje vykusias mirtinas šaudynes sako antstolis Jonas Petrikas, kuris yra ir Antstolių rūmų prezidiumo narys.

Nuo lapkričio įsigalios nauji reikalavimai dėl statinių sodų bendrijose, kurių galima rasti kone prie visų didesnių miestų. Savininkams susirūpinus sodų sklypuose pastatytų ar tebestatomų namų įteisinimu, prašymų šiuos statinius užfiksuoti, šį rudenį ypač dažnai sulaukia antstoliai. Jie teikia faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas.

Artimųjų mirtis dažnai būna ne tik skausminga, bet ir netikėta. Nutinka ir taip, kad turtą tenka dalintis be testamento, o artimieji nežino apie velionio įsipareigojimus ir turimas skolas. Labai tikėtina, kad prieš mirtį žmogus nebus apmokėjęs sąskaitos už  telefono ryšio paslaugas. Vienas gyventojas papasakojo, kad mirė jo brolis ir telekomunikacijų bendrovė, kuri velioniui teikė mobilųjį ir interneto ryšį, apie tai buvo iškart informuota.

Dovanos džiugina, tačiau ne visada jos atitenka gavėjui, ypač, jeigu jis skolingas antstoliams. Visas pinigines dovanas ar kitas įplaukas pasiima antstoliai padengti skolai. Tačiau gyventojus tokia tvarka pykdo. Štai vilnietis Aurimas pasakojo, kad turi skolų, antstoliai kiekvieną mėnesį atskaičiuoja tam tikrą sumą. „Pragyvenimui pinigų pakanka, be to, noriu kuo greičiau grąžinti skolą. Tačiau neseniai iš tėvų gavau piniginę dovaną. Jie pinigus pervedė man į sąskaitą.

Lietuvoje jau siūloma didinti baudas už greičio viršijimą, kadangi jos esą yra per mažos, taigi neefektyvios. Vairuotojų negąsdina 6, 15 ar 30 eurų baudos, tad jie ir toliau pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Vis tik prie tokios tvarkos pripratę lietuviai gali gauti skaudžią pamoką važinėdami užsienyje.

Lietuvos civilinis kodeksas numato, kad mama ir tėtis turi vienodas teises ir pareigas savo vaikams, įskaitant ir pareigą išlaikyti savo vaiką iki pilnametystės ar emancipacijos. Nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems asmenims, ar ne, jie privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Įtakos neturi ir tai, su kuriuo iš tėvų yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Nuo liepos 1 d. iš skolų turinčių žmonių atlyginimų antstoliai automatiškai išskaičiuos mažesnę dalį, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko, iki šiol galioję išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai neatitiko skolininkų finansinių galimybių grąžinti skolas, tad skatino slėpti pajamas, dirbti nelegaliai. „Pavyzdžiui, minimalią algą uždirbančiam žmogui po antstolių išskaitymo pragyvenimui likdavo vos 15 eurų per dieną.

Jeigu jūsų nepasiektų informacija apie gautą baudą, o tada staiga antstoliai nuskaičiuotų daugiau nei 300 eurų, greičiausiai manytumėte, kad įvyko klaida. Vis tik gali būti, kad pinigų ir neatgautumėte dėl vienos paprastos smulkmenos. Specialistės aiškinimu, jei įrodytumėte, kad apie paskirtą baudą jūsų tikrai nepasiekė jokie pranešimai, atsirastų galimybė nuskaičiuotus pinigus atgauti.

Viena kambarį išsinuomojusi moteris vėliau nusprendė, jog dėl pasikeitusių aplinkybių, ji nori nutraukti nuomos sutartį. Nors ji net nebuvo atsiėmusi buto raktų, nuomotojas pradėjo reikalauti milžiniškų baudų, kurios nuomos sutartyje nebuvo numatomos. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti NT ekspertai teigia, jog nuomotojo galimai patirta žala privalo būti įrodyta, o kol tai padaryta nebus, nuomininkė gali būti rami.

Konkurencijos taryba pareiškė, kad Notariato ir Antstolių įstatymų pataisos gali riboti konkurenciją. Ji pasiūlė Vyriausybei bei Teisingumo ministerijai atsisakyti tokių nuostatų ir atlikti projektų poveikio konkurencijai vertinimą.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi moteris, kuri nori išsiskirti su girtaujančiu ir oficialiai niekur nedirbančiu vyru, tačiau šiai vis pritrūksta ryžto. Linas sako esąs pasimetęs, nes vos tik namuose kalba pasisuka apie skyrybas ir advokatus, Laima iškart pradeda išsisukinėti. Poros situacija domėjosi Renata Šakalytė ir Edgaras Navickas. Linas sako nesuprantantis, ar Laima iš tiesų nori skyrybų, ar tik taip reikalauja iš jo dėmesio.

Sulaukusi pensijos Akmenės gyventoja nusprendė išpildyti savo seną svajonę ir įsigyti „Peugeot“ kabrioletą. Tačiau moteris net nenutuokė, kad pirkinys taps didžiuliu galvos skausmu ir vargų pradžia. Apie tai ji papasakojo laidoje „Prieš srovę“. Buvusi fizikos mokytoja Irena Trušinskienė pasakojo, kad išsvajotąjį „Peugeot“ kabrioletą jai už 1700 eurų pardavė tuomet labai kultūringas ir patikimas atrodęs vyriškis. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad automobilis Lietuvoje neregistruotas.

Vaiko išlaikymas yra abiejų tėvų atsakomybė, tačiau nemaža dalis lietuvių savo atžaloms nemoka alimentų, o jų skolos – išieškomos antstolių. Dalis piktinasi, kad dėl infliacijos turi mokėti didesnę vaiko išlaikymo išmoką, nei buvo priteista. Yra ir tokių tėvų, iš kurių alimentų reikalauja 4 skirtingos moterys, nors pačios nemoka išlaikymo kitiems savo vaikams. Būna ir tokių, kurie vietoje oficialių alimentų vaikams duoda grynųjų ar vežasi atostogų.

Vyras šokiruotas – jo žmona pranešė, kad šeimą užgriuvo siaubingos skolos. Jau kitą dieną jie visi gali atsidurti gatvėje. Negana to – gresia netekti ir mažamečių vaikų, todėl šeimai padėti suskubo „TV Pagalbos“ gelbėtoja Rūta Filejeva. Tėvai su 3 mažamečiais vaikais gyvena mažame, bet labai jaukiame bute. Jis priklauso sutuoktinei, tačiau jau gretai antstolis skelbs buto varžytines. Kaip pasakojo moteris, bėdos prasidėjo prieš 9 metus, tada ji laukėsi pirmos dukrelės.

Namo pardavimas kartais gali atnešti ne pinigų, o atvirkščiai – didelių nuostolių. Ir tie nuostoliai, kuriuos antstolis ims nuskaičiuoti kaip skolą, gali būti visai nepagrįsti ar net netikri, nors teismas juos ir patvirtino. Socialiniame tinkle „Facebook“ vienas asmuo anonimiškai papasakojo, kad 73 metų amžiaus močiutė gavo iš antstolių net 40 tūkst. eurų skolą už neva nekokybiško namo pardavimą. „Ji turi neįgalumą, ką tik išoperuota koja – nevaikšto.

Jei susituokiama be vedybų sutarties, turtas ir pajamos tampa bendri. Tokiais atvejais skaudžios gali būti ne tik turto, bet ir skolų dalybos, kai vieno iš partnerių paimtą kreditą tenka grąžinti abiem. Gali būti ir taip, kad prieš santuoką prasiskolinusio asmens skolos nuskaičiuojamos ne nuo jo, o jo sutuoktinio pajamų. Pavyzdžiui, garsiai viešojoje erdvėje nuskambėjusi nuomonės formuotojų – Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio – skyrybų drama tęsiasi iki šiol.

Lietuvių įsiskolinimai antstoliams jau pasiekė 4 milijardus eurų, o tokių skolininkų – 200 tūkst. žmonių. Antstoliams pavyksta išieškoti mažiau nei dešimtadalį tokių skolų, nes lietuviai slapstosi užsienyje, yra bedarbiai ar dirba nelegaliai. Tokiems skolininkams Socialinių reikalų ir darbo ministerija siūlo mažinti išskaičiuojamas iš uždarbio sumas. Tačiau įmonėms už nelegalius darbuotojus grasina baudomis iki 1 milijono eurų.

Paėmus paskolą, ją išmokėti patartina laiku, mat neigiama kredito istorija gali sukelti sunkumų ateityje. Vis tik būna ir tokių atvejų, kuomet jokios skolos nėra, tačiau bankas neduoda paskolos dėl neigiamo kreditingumo. Vienas gyventojas papasakojo netikėtai gavęs laišką iš antstolių. Pasirodo, tai – įmonės klaida, dėl kurios jo paskolos grąžinimo tikimybė drastiškai sumažėjo ir šiuo metu siekia vos 0,2 proc.

Gyventojai skundžiasi, kad skolos jiems neleidžia pragyventi, pinigų vos užtenka būtinosioms išlaidoms. Žmonės norėtų, kad antstoliai jiems paliktų daugiau pinigų pragyvenimui, mažiau skaičiuotų administracinių mokesčių. Tuo metu antstoliai pataria kuo greičiau grąžinti skolas ir skaičiuoja, kad skolininkams pragyvenimui palieka bent 354 eurus, o dažniausiai ir daugiau.

Šių metų pirmąjį pusmetį antstoliai kreditoriams sugrąžino 139 mln. eurų – 28 proc. daugiau nei 2022 metų sausio-birželio mėnesiais. Didžioji dalis – 111,3 mln. eurų – sugrąžinta privatiems asmenims ir įmonėms, 27,7 mln. eurų sugrąžinta valstybės institucijoms, pranešė Lietuvos antstolių rūmai. „Pasibaigus pandemijos sukeltiems staigiems svyravimams, bendras naujų skolų srautas pastaruoju metu išlieka stabilus“, – teigiama pranešime.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo mažinti skolų išskaitas iš darbo užmokesčio, diferencijuoti išskaitymo tarifus, kad nedirbantys skolininkai galėtų grįžti į darbo rinką, o jų kreditoriams atsirastų galimybė atgauti skolas. Antstolių informacinės sistemos (AIS) duomenimis, 2023 m. balandžio mėnesį Lietuvoje iš viso buvo beveik 207 tūkst. antstoliams perduotų skolininkų. Jų įsiskolinimai įvairiems kreditoriams viršijo 4 mlrd. eurų ir siekė 6 proc. šalies BVP.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi vilniečių šeima, kurios gyvenimą griauna antstolių sprendimas. Žmonės sužinojo, kad į jų mažą butą Vilniuje atsikrausto gyventi nepažįstamas, narkotikus vartojantis žmogus. Situacija domėjosi gelbėtoja Rūta Filejeva. Tėvai gyvena mažame dviejų pereinamų kambarių bute, kurio pusė priklauso jų suaugusiai dukrai Gintarei. Kai tėvai sužinojo, kad jų dukra įklimpo į skolas greitųjų kreditų bendrovėms – jau buvo per vėlu.

Lietuviai vis labiau klimpsta į skolas. Pernai vasarą trečdaliu padaugėjo žmonių, gavusių vartojimo paskolų, ir jomis susidomėjusių žmonių. Po kelių mėnesių paaiškėjo: grąžinti to, ką pasiskolino, žmonės nebeišgali, o kai kurie patenka po antstolių padidinamuoju stiklu. Antstoliai skaičiuoja, kad skolų pernai grąžino kone trečdaliu daugiau. Buities ir elektronikos parduotuvėje Vilniuje besilankanti Edita sako, kad prekėms nesiskolina. Jai pritaria ir vilnietė Glorija.

Lietuvoje apie 14 procentų darbingo amžiaus žmonių turi įvairių skolų, todėl yra priversti turėti reikalų su antstoliais. Ekspertų manymu, tai užprogramuoja skurdą ir mažina motyvaciją legaliai dirbti, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto galimybę mažinti išskaitas, viršijančias minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) iš skolininkų algų.

Konkurencijos taryba kreipsis į antstolius dėl priverstinio baudų išieškojimo iš 11 nekilnojamojo turto (NT) agentūrų, kurios nesumokėjo joms skirtų baudų ir nepateikė finansinių garantijų. Dvi bendrovės – „Apus turtas“ ir „Inreal“ – garantijas pateikė, todėl dėl jų į anstolius nebus kreipiamasi.

Lietuvoje iš nemokių žmonių atimtas turtas būna išvaržomas elektroninėje erdvėje. Joje užsiregistravus galima mėginti įsigyti įvairų kilnojamą ar nekilnojamą turtą už neįprastai mažą kainą, pasiūlius didžiausią. Pavyzdžiui, šiuo metu galima rasti žemės sklypų ar automobilių, kurių pradinė kaina – vos pora šimtų eurų. Antstolių ar nemokumo administratorių varžytynės, nuomos konkursai, Turto banko, savivaldybių ir kiti aukcionai vyksta tam skirtoje interneto svetainėje.

Vilnietė prieš šventes sulaukė nemalonios dovanos – praėjus kone dešimtmečiui, ją pasiekė pranešimas apie įsiskolinimą darželiui, nors dukrai jau 16 metų. Vilniaus miesto savivaldybės atstovas teigia, kad skola išieškoma teisėtai, o teisininkė patarė, kaip elgtis tokiu atveju. Vilnietė Diana (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) vis dar negali patikėti, kad po tiek laiko ją pasiekė žinia apie įsiskolinimą, nors vaikas darželio nebelanko jau kone 10 metų.

Po vestuvių vietoje naujo šeimyninio gyvenimo pradžios vyrą prispaudė žmonos skolos. Jis skundžiasi, kad iš savo algos turi apmokėti skolas, apie kurias nieko nežinojo, todėl nesutinka jų mokėti. Tačiau antstoliai tikina, kad atlyginimas yra bendra nuosavybė, todėl sutuoktiniai turi padengti vienas kito skolas, nebent sudarys vedybinę sutartį. Socialiniame tinkle „Facebook“ neseniai vyras skundėsi, kad po vestuvių jį iš karto čiupo antstoliai.

Vilniuje, centrinėje miesto dalyje, kaip manoma, jaunas vyras akmeniu ir šaligatvio plyta išdaužė stiklo paketus trijose antstolių patalpose. „Mes manome, kad tas pats asmuo įvykdė visus išpuolius“ – BNS sekmadienį sakė Lietuvos antstolių rūmų atstovė Dora Petkauskaitė.

Kartais būna taip, kad apie baudas už greičio viršijimą sužinai tik laikydamasis vairavimo egzaminą, o jas sumokėjęs po poros mėnesių sąskaitoje randi daugiau nei 100 eurų minusą, nes, pasirodo, pinigus išieškojo antstoliai.  Į portalo tv3.lt redakciją kreipęsis vyriškis skundėsi, kad policija nebesiunčia laiškų apie baudas už greičio viršijimą, mat apie jas sužinojo tik gerokai po termino.

Vyresniems gyventojams turintiems skolų vos pavyksta išgyventi. Dalį pensijos tenka atseikėti antstoliams, tad ne visiems užtenka pinigų maistui, komunalinėms išlaidoms ar vaistams. Tuo metu antstoliai pažymi, kad pensininkai retai kaupia skolas, tačiau jeigu jų turi iš pensijos atskaičiuoja nuo 20 iki 50 proc. Portalo tv3.lt skaitytoja Irena (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) skundėsi, kad iš jos mamos pensijos antstoliai atskaičiuoja dalį pinigų.

Teisingumo ministerijos atlikta analizė atskleidžia, kad nuo 2021 m. įsigaliojusi naujoji antstolių parinkimo tvarka visiškai pasiteisino. Jau antrus metus vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams automatiniu būdu paskirsto Antstolių informacinė sistema, o visi vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš to paties skolininko pateikiami vykdyti tam pačiam antstoliui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Per 2022 m. pirmąjį pusmetį antstoliai privatiems asmenims ir valstybės institucijoms sugrąžino 99,5 mln. eurų skolų. Tai 34 proc. daugiau, negu 2021 m. sausio–birželio mėnesiais. Nuo šių metų pradžios iki liepos 1 d. antstolių kontorose užbaigta 118 tūkst. vykdomųjų bylų, iš kurių 60 proc. įvykdyta visa apimtimi. Šiais atvejais kreditoriai atgavo visas reikalautas skolas, praneša Antstolių rūmai. Pirmą kartą per pastaruosius kelerius metus naujų skolų kreivė pradeda kopti aukštyn.

Svajonių būstą radusiai panevėžiečių porai teko nusivilti. Parduodamas būstas buvo areštuotas, todėl jo nupirkti nepavyko. Pirkėjai kaltina brokerius, kad pardavinėjo areštuotą ir parduotą namą. Šie tikina, kad darė viską, kad namą pavyktų pirkėjams įsigyti nepaisant skolų. Tuo metu NT specialistai ir teisininkai skaičiavo, kad tokiais atvejais galima patirti didelių nuostolių, tad reikėtų ir patiems pirkėjams pabandyti patikrinti parduodamo būsto informaciją.

Šiuo metu tūkstančiai žmonių Lietuvoje neturi darbo. Ne visi jie prašo galbūt priklausančių išmokų – kaip pažymi ekonomistai, kad dalis jų dirba nelegaliai, nes turi skolų. Šie žmonės vengia oficialių pajamų, todėl  valstybė esą turėtų padėti skolininkas padengti skolas. Tuo metu antstoliai teigia, kad skolininkų mažėja, o skolų išieškojimas tampa paprastesnis. Šiuo metu, Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra beveik 200 tūkst. bedarbių.

Advokatams, notarams ir antstoliams nuo sausio nebereikės privalomai tikrintis sveikatos, nusprendė Seimas. Parlamentas ketvirtadienį priėmė pataisas, kuriomis atsisakyta šiuo metu įstatyme įtvirtintų sveikatos reikalavimų asmenims, siekiantiems tapti advokatais, notarais ir antstoliais bei šią veiklą jau vykdantiems asmenims. Atitinkamai atsisakyta ir periodinių kas penkerius metus vykdomų privalomų sveikatos patikrinimų.

Seimui antradienį planuojama pateikti pataisas, kad notarai ir antstoliai į pensiją išeitų penkeriais metais anksčiau – nuo 65-erių. Pataisų iniciatorius Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sako taip norintis užtikrinti didesnę notarų ir antstolių kaitą.

Būna ir taip – gyveni, planuoji naujus pirkinius, o vieną dieną sužinai, kad turi sumokėti šimtus eurų už jaunystėje padarytus nusižengimus. Nors, regis, nuobaudos už nusižengimus gyventojus turėtų pasiekti per ne daugiau nei dvejus metus, antstoliai aiškina, kad toks senaties terminas skolininkams gali ir negalioti. Antstoliai įspėja, kad net ir prieš kelias dešimtis metų įgytos skolos niekur nedingsta ir baudas vis vien anksčiau ar vėliau teks sumokėti.

Vilnietei pensininkei skolos ramybės neduoda jau 17 metų. Be to, kas mėnesį skola nemažėja, bet auga. Iš mažos pensijos pragyventi sunku, tačiau antstoliai tikina, kad skolos bėgant metams niekur nedingsta. Tad reikėtų ieškoti išeičių  – galbūt parduoti nereikalingą turtą arba kreiptis pagalbos į vaikus ar kitus artimuosius. Skaitytoja Rasa pasakojo, kad iš jos mamos pensijos antstoliai jau 17 metų atskaičiuoja skolą.

Mirus artimam žmogui tenka rūpinti ne tik laidotuvėmis, bet ir palikimu. Tačiau ne visada pavyksta sklandžiai susitvarkyti turtinius reikalus. Štai vilnietė susidūrė su problemomis, kai paaiškėjo, kad paveldėtas namas areštuotas. Viktorija socialiniame tinkle draugams pasakojo, kad susitvarkyti dokumentus po tėčio mirties nebuvo taip paprasta, kaip atrodė pačioje pradžioje. „Mirus tėčiui, mes su broliu turto atsisakėme, jis turėjo atitekti mūsų mamai.

Beveik nepažįstamo žmogaus žodžiu ir skolos rašteliu pasitikėjusi vilnietė Elena džiaugiasi atgavusi pinigus, tačiau teigia, kad daugiau pinigų nebeskolins. Teisininkai taip pat perspėja gyventojus nesudarinėti skolų sutarčių žodžiu. Anot jų, skolinant pinigus būtina tai užfiksuoti rašytine sutartimi. Vilnietė Elena pasakojo, kad porą kartų buvo išsikvietusi santechniką, kuris taisė gedimus vonioje. „Už atliktus darbus aš jam sumokėjau.

Nuo sausio 4 dienos atsiras galimybė skolų išieškojimą vykdyti nuotoliniu būdu, ketvirtadienį pranešė Teisingumo ministerija. Nauja tvarka pateikti antstoliams vykdomuosius dokumentus išieškant pinigų sumas (tame tarpe alimentų išieškojimo bei išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto) priimta siekiant daugiau vykdymo veiksmų atlikti nuotoliniu būdu, taip pat palengvinti skolininko padėtį – priverstinis išieškojimas jam taps pigesniu ir paprastesniu.

Antstoliams įsiskolinęs vaikinas tikina, kad jie areštavo banko sąskaitą ir jis neturi iš ko nusipirkti pavalgyti. Tuo metu antstoliai tvirtina, kad nepalieka skolininkų be cento, tačiau šie turi bendradarbiauti su antstoliais, pateikti būtinus dokumentus ir duomenis apie gaunamas lėšas. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis Arnas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Vaikinas skundėsi, kad antstoliai areštavo jo sąskaitą ir jis nebeturi iš ko net pavalgyti nusipirkti.

Pritaikius naująsias elektronines priemones antstolių veiksmus bus galima sekti elektroniniu būdu, informacija apie skolas žmones pasieks greičiau ir bus skaidresnė, trečiadienį pranešė Teisingumo ministerija.  Anot ministerijos, nuo šiol bylose dalyvaujantys asmenys galės visą aktualią informaciją apie antstolių priimtus sprendimus ir jų eiliškumą sužinoti nuotoliniu būdu. Tai bus galima padaryti interneto svetainėje www.antstoliai.

Siekiant, kad gyvenimas po karantino kuo greičiau grįžtų į įprastas vėžes, gyventojams ne tik teikiama įvairi parama – turintiems išieškomų skolų užtikrinama teisė visą gautą paramą pasilikti savo reikmėms. Tačiau labai svarbu žinoti, kad antstolis nežino, kokia jūsų gautų pajamų kilmė, todėl norint, kad parama liktų gavėjui, būtina apie ją antstoliui pranešti.

Seimas uždraudė antstoliams išieškoti skolas iš lėšų, kurias  įmonės ir gyventojai gaus kaip valstybės ar savivaldybių paramą dėl per koronaviruso krizę patirtų nuostolių. Taip pat skolų nebus galima išieškoti ir iš kitų išmokų ar kompensacijų, skirtų dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino.   Už tokias Civilinio proceso kodekso pataisas antradienį balsavo 100 Seimo narių, o susilaikė trys.

Kaune makabriškas išpuolis. Net keli mieste dirbantys antstoliai prie savo kontorų rado sustatytus iš kapinių pavogtus kryžius. Pareigūnams teko surinkti penkis sunkius betoninius kryžius, kurie, kaip liudija užrašai stovėjo ant vokiečių karių kapų. Sulaikius nusikaltėlį aiškėja, kad kryžius vyras parsigabeno beveik 100 kilometrų iš Suvalkijos ir išdėliojo skirtingose Kauno vietose.

Darbdaviai ir skolingi asmenys jau kreipiasi į Lietuvos antstolių rūmus su klausimais, kaip karantino laikotarpiu keisis skolų išieškojimas iš atlyginimų, teigiama pranešime žiniasklaidai. Jame pranešama tokia žinia darbdaviams: Vyriausybės sprendimas laikinai stabdyti dalies skolų valstybei išieškojimą iš darbo užmokesčio nesukuria darbdaviams jokių papildomų pareigų. Antstolių pateikti patvarkymai dėl skolų išieškojimo iš atlyginimo turėtų būti vykdomi įprasta tvarka.