Socialiniame tinkle „Facebook“ neseniai vyras skundėsi, kad po vestuvių jį iš karto čiupo antstoliai.
„Neseniai vedžiau, paaiškėjo, kad žmona skolinga. Ji seniai nebegyvena Lietuvoje, tačiau skolos liko. Dabar jos nuskaičiuojamos ir nuo mano algos. Ar tai teisėta? Man aiškina, kad mano alga yra bendras turtas.
Tačiau tos skolos atsirado daugiau nei prieš 15 metų, tada savo žmonos net nepažinojau. Kodėl turiu mokėti už jos skolas?“ – retoriškai klausė vyras.
Sutuoktiniai privalo padengti vienas kito skolas?
Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė sakė, kad daugeliu atvejų gyventojai yra atsakingi už savo šeimos narių skolas.
Anot jos, tam tikromis aplinkybėmis įstatymai įpareigoja dengti sutuoktinių, vaikų, tėvų ar kitų artimųjų skolas.
„Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties arba nėra oficialiai nutraukę santuokos, tai žmonos skolos gali būti išieškomos iš vyro turto, o vyro skolos – iš žmonos turto. Piniginės prievolės dėl santuokos netampa bendros, tačiau, asmeniui sudarius santuoką, jo turto teisinis režimas gali pasikeisti. Kol sutuoktinių turtas nėra padalintas teisine tvarka, įstatymai leidžia išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito sutuoktinio lėšų, jeigu šios lėšos nėra asmeninė antrojo sutuoktinio nuosavybė.
Asmenine nuosavybe pagal įstatymus, pripažįstamas iki santuokos atskirai įgytas turtas, asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Iš šios rūšies lėšų antrojo sutuoktinio skolos negali būti išieškomos“, – komentavo antstolių rūmų atstovė.
Dalis atlyginimo priklauso sutuoktiniui
Pasak D. Satkauskienės, skolos gali būti išieškomos iš bet kokio šeimos turto, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.
„Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis – pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Pagal šį principą sutuoktiniui priklauso dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, antstolis galėtų vykdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio dalies ar kitų pajamų, kuri priklauso antrajam (t.y. skolingam asmeniui) po to, kai areštavęs tas lėšas pasiūlytų suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą ir atlikti turto padalinimo procedūras. Šio dalinimo metu atitinkama lėšų dalis lieka areštuota.
Siekiant savo pajamas ir turtą apsaugoti nuo sutuoktinio skolų, patartina pasirašyti vedybų sutartį. Jeigu vedybų sutartimi sutuoktinių turtas visiškai atskiriamas, tai prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, vieno sutuoktinio skolų išieškojimas nenukreipiamas į antrojo sutuoktinio“, – patarė specialistė.
Tėvai privalo mokėti vaikų skolas
Tačiau sutuoktiniai ne tik turi mokėti vienas kito skolas. Jeigu skolų turi vaikai, jas apmokėti turi tėvai.
D. Satkauskienės teigimu, pareiga dengti nepilnamečių vaikų „uždirbtas“ skolas tenka jų tėvams arba įstatyminiams atstovams.
„Didžioji dalis šių skolų – tai nesumokėtos administracinės baudos (už važiavimą viešuoju transportu be bilieto; už transporto priemonės vairavimą neturint teisių; už gatvės perėjimą ne tam skirtoje vietoje; už smulkias vagystes iš parduotuvių ir kt.).
Nepilnamečiams paskirtas baudas už administracinius nusižengimus administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Nesumokėtų baudų išieškojimas perduodamas antstoliams. Tačiau tokių skolų kelias pas antstolius yra gana ilgas. Geriausias būdas išvengti jų augimo – geranoriškas ar bent kuo greitesnis atsiskaitymas“, – patarė specialistė.
Ji atkreipė dėmesį, kad nepilnamečio tėvai gali pasinaudoti įstatymo suteikiama galimybe „susitaikyti su valstybe“.
„Tačiau jeigu jie per 15 dienų nesumoka pusę baudos, paskirtos už nepavojingą pažeidimą, per vėlesnes 30 dienų galima sumokėti paskirtą baudą į administracinio nusižengimo protokole nurodytą Valstybinės mokesčių inspekcijos VMI sąskaitą. Jei vis dar neatsiskaitoma, VMI dar siunčia pranešimus, raginančius sumokėti baudą. Galiausiai (ne vėliau kaip per pusmetį nuo baudos sumokėjimo termino) VMI dėl nesumokėtos baudos kreipiasi į antstolius.
Tėvai arba rūpintojai taip pat turi atlyginti nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų veiksmais padarytą žalą tais atvejais, kai nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti“, – pasakojo D. Satkauskienė.
Kokia pajamų dalis gali būti išskaitoma išieškant skolas?
Pasak D. Satkauskienės, išskaitos dengiant skolas iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų vykdomos laikantis įstatymų.
„Jų dydis priklauso nuo skolų kiekio ir pobūdžio. Jeigu išieškojimas vykdomas iš skolininko pajamų, tai išskaitos nustatyta tvarka skaičiuojamos nuo visų lėšų. Kai išieškoma iš skolininkui priklausančios (teismo nustatytos) dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, išskaitos vykdomos tik iš tos dalies, pavyzdžiui, iš vienos antrosios skolininko sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio.
Išieškant skolą iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, išskaitoma 20 proc. gaunamų lėšų. Jeigu skolos išieškomos pagal kelis vykdomuosius dokumentus, gali būti išskaitoma ne daugiau kaip 30 proc. darbo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų dalies, viršijančios MMA, išskaitoma 50 proc. lėšų“, – skaičiavo specialistė.
Anot jos, išskaitų dydis taip pat priklauso nuo įsiskolinimo rūšies.
„Tuo atveju, jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, iš Vyriausybės nustatytos MMA dalies gali būti išskaitoma 30 proc. pajamų.
Skolininkas, išlaikantis nedarbingus šeimos narius, turi galimybę pasinaudoti lengvata: antstoliui galima pateikti rašytinį prašymą, kuriuo remiantis dalis, išskaitoma iš MMA viršijančių pajamų, gali būti mažinama po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui“, – sakė specialistė.
