antanas valionis

Vyriausybės rūmuose Vilniuje penktadienį bus iškilmingai paminėtas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) dvidešimtmetis. Renginyje dalyvaus buvę euroderybininkai Antanas Valionis ir Petras Auštrevičius, taip pat anuometiniai politikai, diplomatai, valstybės tarnautojai, ekspertai ir kiti prie šio žingsnio reikšmingai prisidėję asmenys. Minėjimo metu bus aptarta Lietuvos narystės ES reikšmė ir perspektyvos, taip pat įvyks šiai datai skirto muzikos kūrinio premjera.

Prezidento Gitano Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio susikirtimas dėl Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno yra pasekmė jau trejus metus tvyrančio atviro konflikto tarp Daukanto rūmų ir Vaižganto gatvės, sako buvę ambasadoriai ir politikai. Pasak jų, tai daro žalą Lietuvos reputacijai, o situacija, artėjant net trejiems rinkimams kitais metais, tik aštrės.

Izraelis po „Hamas“ puolimo skelbia susigrąžinęs teroristų užimtų gyvenviečių kontrolę, bet susišaudymai Izraelio teritorijoje vis dar tęsiasi. Ir nestoja raketų lietus – tiek vienoje, tiek kitoje pusėje. Šiuo metu suskaičiuota, kad žuvo per 800 izraeliečių ir apie pusę tūkstančio palestiniečių ir „Hamas“ teroristų.

Trečiadienį, praėjus lygiai 2 mėnesiams po karinio perversmo organizavimo, sudužo privatus Jevgenijaus Prigožino lėktuvas. Faktiškai neabejojama, kad „Wagner“ vadas buvo šiame lėktuve. Dalies ekspertų manymu, tai – Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino kerštas ir bandymas parodyti, kas yra tikrasis šeimininkas.

Latvijos elektroninių masinės informacijos priemonių nacionalinė taryba priėmė sprendimą nutraukti kanalo „Dožd“ veiklą Latvijoje, įvertinusi pastaruoju metu padarytus pažeidimus. Televizija „Dožd“, transliavusi naujienas rusakalbiams iš Rygos, neteko licencijos Latvijoje po pasikartojančių pažeidimų.

2014 m. prasidėjus karui Rytų Ukrainoje Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės ėmė įvedinėti sankcijas su karu susijusioms įmonėms ir asmenims. Ekspertai pažymi, kad tai buvo griežčiausios taikytos priemonės nuo Šaltojo karo pabaigos, tačiau skylėtas sankcijų mechanizmas ir jo spragos visgi nesustabdė Vladimiro Putino karinių ambicijų. 2022 m. įvestos sankcijos daug stipriau smogė Rusijos potencialui.

Rusijos karas Ukrainoje – didžiausias konfliktas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, aiškino buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kartu su A. Valioniu diskutavo ir buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, kuris teigė, kad be Rusijos svarbu matyti ir kitą grėsmę.  Pone Valioni, NATO sekretorius J. Stoltenbergas teigė, kad šį karinė grėsmė yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Ar sutinkate su tuo? Sutinku visiškai.

Rusija teigia, jog Lietuvos vykdoma Rusijos Kaliningrado srities blokada sukėlė dar vieną krizę Lietuvos ir Rusijos santykiuose. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pastebi, kad Rusija NATO ribas už 1997 metų linijos reikalavo nustumti dar praėjusių metų gruodį. „Įtakingas politikos leidinys „Politico“ Suvalkų koridorių net pavadino „pavojingiausia vieta žemėje“. Arba kitur sakoma: Suvalkų sąsmauska – silpniausia NATO vieta ir Putinas tai žino.

Karas Ukrainoje perkopė 100 dienų ribą, tačiau pabaigos vis dar nematyti. Rusijos kariuomenė lėtai, tačiau užtikrintai veržiasi gylyn į Donbaso regioną. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis sako, kad intensyvūs mūšiai yra tikriausiai paskutinis Rusijos bandymas minimaliai įvykdyti savo programą, o tikėtis lengvos ukrainiečių pergalės niekada ir nereikėjo.

Ilgai buvusios neutralios valstybės Suomija ir Švedija pasirinko kolektyvinio saugumo sistemą – oficialiai kreipėsi į NATO su prašymu jas priimti. Toks Švedijos ir Suomijos pasirinkimas – tai Vladimiro Putino politikos rezultatas, kokio jis tikriausiai net ir baisiausiame sapne nesitikėjo, sako buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis. Pasak A. Valionio, visos politikos priemonės, kurių imasi V. Putinas, duoda priešingą rezultatą.

Prancūzijos prezidento rinkimų peripetijos buvo įdėmiai stebimos visame pasaulyje. Pasak buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Antano Valionio, Rusijos agresija prieš Ukrainą ir didvyriška ukrainiečių kova prieš okupantus įrodė, kad dabar Europos ar net pasaulio raidos tendencijos priklausys nuo to, kaip baigsis ši Dovydo kova su barbariškuoju Galijotu.

Tai ką aptiko į išvaduotus Kyjivo priemiesčius Bučą ir Irpinę sugrįžę Ukrainos kariai, sukrėtė visą pasaulį. Gatvėse kas dešimt metrų guli civilių gyventojų lavonai, jų rankos neretai surištos už nugaros ir matyti, kad jiems buvo šauta į pakaušį. Rūsiuose guli surišti ir į pakaušį sušaudyti vyrai. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pastarųjų dienų įvykius Ukrainoje stebi su didele nuostaba ir pasibaisėjimu. „XXI amžiaus realybė pranoksta bet kokį siaubo filmą.

Rusijos pradėta karinė invazija į Ukrainą ir toliau neatslūgsta, net ir šios šalies kariuomenei patyrus didžiulių bei akivaizdžių nuostolių. Pasak buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Antano Valionio, šiuo metu Rusijos derybininkai labiausiai prašo išsaugoti okupacijos rezultatus ir Ukrainai atsisakyti minties tapti NATO nare, o su tuo sutikti negali jokia Ukrainos derybų delagacija.

Rusijai supratus, kad jos resursai baigiasi, o pagrindiniai tikslai Ukrainoje nepasiekti, šiuo metu vyksta intensyvios derybos dėl paliaubų. Neseniai JAV gynybos departamentas pranešė, kad Rusija Ukrainoje paleido daugiau nei 625 raketas ir dislokavo beveik visą savo parengtą kovinę galią. Taip pat JAV generolai teigė, jog Rusija nesukaupė jokių papildomų rezervų ir jau įjungė visus turimus, tačiau tai kare neatnešė jokios realios sėkmės.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis jau antrą savaitę atidžiai stebi visus Rusijos pradėto karo Ukrainoje įvykius. Dabartinis ukrainiečių ryžtas ginant savo šalies valstybingumą A. Valioniui kelia pasigėrėjimą ir verčia prisiminti svarbią Lietuvai datą.

Ketvirtadienį ryte Rusija įsiveržė į Ukrainą. Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova teigia, kad vietiniai Ukrainos gyventojai su karo nuojauta gyveno jau aštuonerius metus – gaila, kad nei pasaulis, nei Europa nepadarė išvadų. Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis sako, kad Vladimiras Putinas to nenorėdamas savo veiksmais sukūrė stiprią ir ginti tėvynę nusiteikusią Ukrainos tautą.

Vasario 24 dieną visa Europa atsibudo jau visai kitokiame pasaulyje. Vladimiro Putino Rusijos kariuomenė grąžino į XX amžiaus pirmąją pusę, kai didžiosios valstybės ar keli susitarę agresoriai galėdavo lemti silpnesniųjų likimus. „Dabar XXI amžiuje, V. Putinas nemokėdamas konkuruoti globalaus postmodernistinio pasaulio ekonominėmis priemonėmis daro tai, ką visada stengėsi daryti Rusija, – karine galia priversti kitus paklusti.

Ekspertai teigia, kad Rusijos žingsnis pripažinti separatistų kontroliuojamas Donecko ir Luhansko liaudies respublikas nebuvo netikėtas. Jų tvirtinimu, Kremlius dabar žvelgia į kitas teritorijas, kurias kontroliuoja Ukraina, o V. Putino agresiją sustabdyti gali tik stiprus Vakarų atsakas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė įsakus dėl Ukrainos rytuose įsitvirtinusių Kremliaus išlaikomų separatistų nepriklausomybės pripažinimo, parodė Rusijos valstybinė televizija.

Įtampai dėl Ukrainos neslūgstant, politikos specialistai sako, kad Rusijai palaikyti įtampą yra naudinga. Taip Kremlius elgiasi jau kurį laiką, o įtampos palaikymas iš esmės padeda nesulaukti sankcijų ir išlaikyti orumą bei žlugdyti Ukrainą. Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis mano, kad Vakarai turėtų imtis veiksmų ir Rusijai taikyti sankcijas už situacijos eskalaciją. Įtampa regione neslūgsta.

Pastarosiomis dienomis visiems labai rūpi klausimas – ar Vladimiras Putinas vėl puls Ukrainą? Jau beveik metai nuo 2021 m. pavasario, kai prie rytinės ir šiaurinės Ukrainos sienos, taip pat ir Kryme telkiamos didėlės Rusijos karinės pajėgos. Nors daugeliui tautiečių tokia situacija netoli Lietuvos sienų kelia nerimą, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis įsitikinęs, kad karo grėsmė nėra reali. „Nebijokime, Putinas nepuls. Rusijos ekonomika silpna – ji sudaro tik apie 2 proc.

Vokietija rodo absoliutų nenorą sustiprinti Rusijos agresijos stabdymo elementų dėl 3 priežasčių, teigė diplomatas Antanas Valionis.  Kokios tai priežastys A. Valionis atskleidė tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Pone Valioni, ar iš tikrųjų Vokietija ar Prancūzija – tos didžiausios valstybės – yra silpnoji Europos grandis ir nėra linkusios veltis į realų karinį konfliktą su Rusija? Kol kas čia nėra kalbama apie karinį konfliktą, mes turėtume atsargiau vartoti šiuo...

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis pateikė savo įžvalgas apie ateinančių metų pasaulines politines ir ekonomines tendencijas. „Baigėsi 2021-ieji metai ir visada smalsu, visada įdomu pažvelgti į tai, o kas gi mūsų laukia kitais, 2022-ais metais. Kurios politikos tendencijos keisis, kurios tendencijos išliks ir kur iš viso eina pasaulis XXI amžiaus trečiojo dešimtmečio metais?“, – intrigavo A. Valionis.

Praėjus 26 metams po to, kai buvo pasirašytas Daytono taikos susitarimas, iki šiol užtikrinęs taiką Bosnijoje ir Hercegovinoje, ši šalis pergyvena naują politinę krizę. Serbiškosios Bosnijos ir Hercegovinos dalies Serbų Respublikos parlamentas priėmė deklaraciją, kuri praktiškai pradeda pasitraukimą. Bosnijos serbų prezidentas Miloradas Dodikas ketina kurti savo kariuomenę, mokesčių ir teismų sistemą ir savo saugumo instituciją.

Ekspertai mano, kad Maskva gali pradėti Ukrainos puolimą iš Baltarusijos arba aneksuotos Krymo teritorijos. Pasak buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Antano Valionio, šiuo metu patys ukrainiečiai apie Rusijos invaziją kalba atsargiai. Tačiau vis daugiau svarbiausių pasaulio valstybių politikų siunčia Rusijai įspėjimus. „Rusija mato, jog ir be NATO narystės Ukraina juda nepalankia Rusijai trajektorija. Tad gali kilti pagunda – dabar arba niekada.

Pastarųjų dienų įvykiai Europos politiniame žemėlapyje kelia klausimų daugeliui. Kiek naudos ir kiek žalos atnešė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambutis Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai? Ar Rusija ruošiasi pulti Ukrainą ir kaip į tai reaguoja NATO su Europos Sąjunga? Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis šiomis dienomis įdėmiai seka visus Europos ir net pasaulio lyderių manevrus.

2011 metų lapkričio 6 dieną Aliaksandras Lukašenka pasirašė dekretą apie integracines programas. Baltarusijos diktatorius ne savo valia nutraukęs bet kokį dialogą su Briuseliu prarado ir galimybę tęsti laviravimą tarp ES ir Maskvos. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis teigia, kad pats A. Lukašenka tokiais savo veiksmais išsikasė sau gilią duobę. „Tiek kartų įžeidinėjęs Vladimirą Putiną jis dabar atsidūrė jo rankose.

Nesutikdama su Europos Komisijos reikalavimais ir ES Teisingumo teismo sprendimais bei Lenkijai skirtomis baudomis, Lietuvos kaimynė pradeda karą su Europos Sąjunga. Apie tai, kokios gali būti šio karo pasekmės, specialiai portalui tv3.lt situaciją komentavo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Neseniai vykęs NATO gynybos ministrų susitikimas patvirtino išplėstinį gynybos planą, kuriame numatyta gerokai sustiprinti pajėgas ir veiksmus rytiniame flange – nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Taip pat bus stiprinama priešraketinė gynyba, žvalgyba ir kitos reikalingos priemonės. Tuo tarpu prieš ministrų susitikimą JAV gynybos ministras Lloydas Austinas apsilankė Gruzijoje, Ukrainoje ir Rumunijoje pabrėždamas šių valstybių NATO narių ir kandidatų svarbą pietiniame flange.

Rugsėjo 12 dieną prasidėjo pirmoji, naujai išrinktos Rusijos Dūmos 8 šaukimo pirmoji sesija. Rinkimai, kurių metu buvo spaudžiama opozicija, papirkinėjami Kremliui ištikimi jėgos struktūrų darbuotojai ir pensininkai, terorozuojami žurnalistai, o daugelis jų tapo „užsienio agentais“. „Tokie metodai neabejotinai atnešė laukiamą rezultatą, nes partija „Vieningoji Rusija“, kurios reitingai jau du metus tendencingai krito, vis tiek sugebėjo gauti konstitucinę daugumą“, – neabejoja buvęs užsienio rei...

Po „Brexit“ stipriai smogusio Didžiajai Britanijai ir COVID-19 pandemijos sukeltų problemų, valstybių narių savitarpio rietenų ir ginčų su Europos Komisija, Slovėnijoje įvyko neformalus Vadovų tarybos susitikimas. Jame aptartos komplikuotos plėtros problemos – į Sąjungą veržiasi šešios Balkanų valstybės, keldamos galvos skausmą ES narėms.

Prieš 20 metų rugsėjo 11 dieną Lietuvos lyderiai turėjo susitikti su aukščiausiais Jungtinių Amerikos Valstijų vadovais. Prezidentas Valdas Adamkus pusryčiavo Vašingtone ir laukė susitikimo su JAV prezidentu George'u W. Bushu, užsienio reikalų ministras Antanas Valionis jau buvo susikrovęs lagaminus ir laukė skrydžio į už Atlanto. Visgi Lietuvos politikų planus sujaukė kruviniausia ataka per Jungtinių Valstijų istoriją, kurią savo akimis stebėjo ir tuometinis Lietuvos prezidentas.

Rugpjūčio pradžioje jau šeštą kartą Baltarusijoje vyks prezidento rinkimai. 1994 metų liepos mėnesį pirmą kartą išrinktas prezidentas Aleksandras Lukašenka jau šeštą kartą, pašalinęs visus pagrindinius oponentus, vėl, matyt, laimės „demokratinius“ rinkimus. Rinkimai vyks pagal jau du kartus pakeistą konstituciją. Tik laimėjęs pirmuosius rinkimus 1996 metų lapkričio mėnesį Lukašenka pakeitė konstituciją – išplėtė prezidento įgaliojimus ir įkūrė dviejų rūmų parlamentą.

Ką tik baigėsi Lenkijos prezidento rinkimų pirmasis turas. Prieš kokį mėnesį niekas Lenkijoje neabejojo, jog dabar veikiantis prezidentas, Teisės ir teisingumo partijos atstovas Andrzej Duda, bus išrinktas antrajai kadencijai dar pirmajame ture. Ši partija jau antrą kadenciją iš eilės turi ryškią daugumą Seime ir tik nežymiai, vieno balso persvara, pralaimėjo Senato rinkimus. Antradienio rytą rinkimų komisija paskelbė oficialius pirmojo rinkimų turo rezultatus.

1947 metais paskelbta Trumeno doktrina, kurioje JAV įsipareigojo vadovauti „laisvajam pasauliui”, užtikrino, jog amerikiečių kariai liks Europoje ilgam. JAV lyderystė, kitaip nei po Pirmojo pasaulinio karo, kuomet JAV pasitraukė iš Europos, užtikrino, jog Vakarų Europos saugumas bus užtikrintas. 1949 metais sukurta NATO karinė – politinė organizacija sėkmingai išlaikė visus išbandymus ir atgrasė agresorių – taika buvo išsaugota ilgus dešimtmečius.

Praėjo metai po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio inauguracijos. Jį išrinkus, ukrainiečių nuomonės nebuvo vienodai entuziastingos. Vieni jį palaikė ir tikėjo, jog jis atneš šaliai taiką, atgaus Rusijos okupuotas teritorijas, sunaikins korupciją ir panaikins politikų nebaudžiamumą, atgaivins ekonomiką ir pakels gyventojų gerbūvį. Kiti gi bijojo išdavystės, nutolimo nuo euroatlantinių siekių, dar didesnės oligarchų įtakos.

Gegužės 11 dieną įvyko trečiasis derybų tarp Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės raundas dėl bendradarbiavimo po „Brexito“. „Kaip ir balandžio 24 dieną vykęs antrasis raundas, šis irgi neatnešė jokios pažangos“, – teigia buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir diplomatas Antanas Valionis.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir diplomas Antanas Valionis pastebi, jog šiuo metu svarbiausias uždavinys Europai  – kuo greičiau pažaboti koronaviruso pandemiją, tačiau po jo visu rimtumu vėl iškils ES ateities klausimas. „1990 metais Lietuva, paskelbusi nepriklausomybę, gerai suprato koks trapus jos savarankiškumas. Savo nepriklausomybę mes galėjome užtikrinti tik Euroatlantinėse struktūrose – ES ir NATO.

Europoje daugėja svarstymų ar Lenkija išliks ES tolimesnėje perspektyvoje. Tokios mintys bręsta ir kai kurių Europos politikų galvose, kurie pastebi ryškų autoritarinių tendencijų stiprėjimą Lenkijoje. „Lenkijoje prasidėjo valdančiųjų mūšis ne tik su opozicija, bet ir su Europos Sąjungos institucijomis – pirmiausiai su Europos komisija ir Europos Taryba Strasbure“, – pastebi buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir diplomatas Antanas Valionis.

„Šiomis dienomis pasiektas susitarimas ženkliai mažinti naftos gavybą, kuris naftos išgavėjų nuomone gali pakelti naftos kainas ir bent dalinai sugražinti ekonomikos kritimo sugniuždytas pajamas. Naftą eksportuojančių šalių kartelis OPEC kartu su Rusija ir kitomis šalimis įsipareigojo sumažinti naftos gavybą 10 mln. barelių per parą.

Lietuvoje šiomis dienomis diskutuojama, kokią įtaką demokratijai ir ateinantiems rinkimams gali turėti dėl pandemijos ir viruso plitimo priimti apribojimai. Tačiau galima drąsiai teigti, jog tai, ko imasi Lietuva, yra tik vaikų žaidimai, jei lyginsime su Vengrija ar Lenkija. Valstybių vykdomą politiką stebintis buvęs Lietuvos užsienių reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis teigia, jog Europoje nenumaldomai stiprėja demokratijai pavojingi nacionalistiniai ir populistiniai judėjimai.

Pasaulį vis labiau bauginantis koronavirusas neaplenkia ir tokių pasaulio įtakingųjų kaip Borrisas Johnonas ar Princas Čarlzas. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, kalbėdamas G20 valstybių vadovų susitikime pasakė: „Reikėjo trijų mėnesių pasiekti pirmąjį 100 tūkstančių infekcijos atvejų. Antrasis šimtas užsikrėtė per 12 dienų, trečiasis – per keturias dienas.

Nyderlanduose kovo 23 dieną teismas nagrinės Malaizijos lėktuvo MH17 numušimo virš Donbaso bylą, kuri dėl koronaviruso protrūkio bus nagrinėjama už uždarų durų, o posėdis bus transliuojamas internetu. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir diplomatas Antanas Valionis šią bylą vadina viena didžiausių per pastaruosius dešimtmečius ir neveltui jau pritraukė viso pasaulio dėmesį.

Pasaulio naftos gavyba sudaro apie 100 mln. barelių per parą, o dėl koronaviruso sukelto ekonomikos augimo lėtėjimo ar net galimo smukimo naftos poreikis vis mažėja ir nukrito iki 98 mln. barelių per parą. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis prognozuoja, kad ateities naftos rinkoje kova vyks dėl rinkų, o ne dėl kainų – svarbu bus parduoti kuo daugiau, kol dar nafta reikalinga.

Pasaulio diplomatiniuose salonuose dažnai girdimas klausimas – gal jau gana sankcių Rusijai, gal Vladimiras Putinas jau užmokėjo už Krymo aneksiją ir Rytų Ukrainos okupaciją? Įtakingų pasaulio valstybių sankcijas Rusijai įvertinęs diplomatas Antanas Valionis mano, kad tikrasis sankcijų efektas Rusijai paaiškės tik vėliau.  O vertinant sankcijas reikia įvertinti ir naudą, kurios Rusija negavo dėl eilės nutrauktų projektų.

Iki šiol žinojome, jog dėl Antrojo pasaulinio karo daugiausiai kalti Vakarai, kurie neatsiuntė į Maskvą rimtos derybų delegacijos prieš II Pasaulinį karą ir dėl to nebuvo kitos išeities rusams, kaip tik pasirašyti sutartį su Vokietija.

Miuncheno konferencija, 1963 metais pradėjo organizuoti NATO šalys ir ji kasmet sutraukia politikos lyderių iš viso pasaulio. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir diplomatas Antanas Valionis pasidalijo asmenine patirtimi, kokie svarbiausi klausimai ir konfliktai buvo sprendžiami šioje konferencijoje jo vadovavimo ministerijai metais ir kas svarbiausio buvo sprendžiama šių metų susitikime.

Trečiadienį oficialiai paskelbtos pagrindinės taisyklės, kokie darbuotojai galės atvykti ir dirbti Jungtinėje Karalystėje nuo kitų metų pradžios. Iki šiol lietuviai daugiausia emigravo į šią šalį, tačiau netrukus tai padaryti bus gerokai sunkiau. Taškais pagrįstą sistema įsigalios 2021 m. sausio 1 d. ir tuomet gerokai apribos laisvą asmenų ribojimą, sugriežtins sienų kontrolę ir visuomenės pasitikėjimą, rašoma pagrindiniame JK vyriausybės interneto puslapyje gov.uk.

Šiųmetė VSD ataskaita, informuojanti šalies gyventojus apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, yra bene optimistiškiausia per kelis pastaruosius metus. Ataskaitoje pažymima, jog Rusijos galimo puolimo tikimybė Lietuvai mažėja.

Sausio 15 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kreipėsi į abu Rusijos parlamento rūmus. Jis anonasavo konstitucijos pataisas, kurios žaibo greičiu parašytos ir apsvarstytos darbo grupėje, sudarytoje iš „pianistų ir figūristų“ ir jau apsvarstytos Dūmoje. Tokį greitį Putino atstovas spaudai aiškino tuo, jog Putino teikiamiems projektams Dūmoje teikiamas prioritetas.