almantas kranauskas

Sveikatos apsaugos ir švietimo ekspertai sutaria, kad praktikos sukioti laiką kiekvieną pavasarį ir rudenį derėtų atsisakyti, tačiau bendro sutarimo, kurį laiką – vasaros ar žiemos – pasirinkti kaip nuolatinį, kol kas nėra. Pirmadienį prasidėjo dvi dienas trunkančios apskritojo stalo diskusijos, kuriose ministerijų atstovai ir ekspertai diskutuoja dėl nuolatinio laiko pasirinkimo. Dalis ekspertų teigia, kad natūralesnis Lietuvai būtų žiemos laikas.

Dar visai neseniai kalbėjusi, kad iš vaikų valgiaraščių išmes sviestą, o jį pakeis margarinu, dabar Sveikatos apsaugos ministerija užsimojo visus vaikus pratinti gerti pieną. Tokie planai piktina kai kuriuos gyventojus ir medikus, o darželiai sako, kad tai tėra populistinis būdas. Kauno darželyje mokykloje „Šviesa“ pietų metas, mažiesiems ant stalo keliauja burokėlių sriuba ir bulvių plokštainis. Jis pagardintas grietinės padažu.

Dar visai neseniai, rinkdami maisto produktus į pirkinių krepšelį, net nesusimąstydavome, ar mūsų pasirinkimas yra geras ir bus naudingas sveikatai. Šiandien teorinės žinios apie sveiką gyvenseną ir subalansuotą mitybą mus pasiekia kone kasdien, tačiau tas žinias pritaikančių praktikoje procentas lietuvių tarpe yra, toli gražu, ne toks, dėl kurio sveikatos specialistai galėtų ramiau atsikvėpti.

Pieno sektoriaus ilgalaikės strategijos kūrėjų užmojai padvigubinti pieno gamybą Lietuvoje gali baigtis fiasko. Ir ne tik todėl, kad ūkininkai skundžiasi menkomis supirkimo kainomis ir traukiasi iš pieno gamybos. Daug rimtesnė priežastis – naujos mitybos mados. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vaikų ugdymo įstaigoms siūlo sviestą keisti margarinu. Mokslininkai šiurpsta nuo tokių rekomendacijų, o SAM valdininkai sako, kad tik atsilikėliai valgo sviestą ir geria riebų pieną.

Vertingiausią moksleivių mitybą užtikrina mokyklos, kurios maisto gaminimu rūpinasi pačios, prastesnės kokybės ir brangesnis maistas tiekiamas per išorės tiekėjus, teigia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). SAM su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baigė maisto kokybės tikrinimus ugdymo įstaigose – iš 30 patikrintų įstaigų 7 buvo įvertintos aukščiausiu balu, informavo ministerija.

Jungtinė mobili Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ekspertų komanda vertino maistą trijose Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklose ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijoje Pasvalio rajone, Joniškėlyje.

Švietimo ir mokslo ministerija ruošiasi tikrinti maistą mokyklose ir darželiuose. „Girdime daug kritiškų mokinių ir jų tėvų pastabų dėl maisto vertingumo ir kokybės. Nesveiko, beverčio maisto tikrai neturėtų būti mokyklų valgyklose, juo labiau ant darželinukų stalo. Jau darželyje ir pradinėje mokykloje vaikai mokomi apie sveiką mitybą, tad ir maitinimas mokyklose neturėtų skirtis nuo to, ko vaikai mokomi“, - ministerijos pranešime sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Lietuvos gyventojų pradėtos viešinti ligoninėse duodamo maisto nuotraukos pagaliau pradėjo duoti apčiuopiamos naudos. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sukūrė darbo grupę (komisiją), kuri pradėjo tikrinti, kiek tos viešoje erdvėje išplitusios nuotraukos yra realios. Susirūpinta, nes tam tikruose kadruose iš tiesų matomas slogus ligoninių maisto vaizdas. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip vyksta šie patikrinimai ir kokias pirmines išvadas jau būtų galima padaryti.

Netylant kalboms apie maisto kokybę šalies ligoninėse, ligoninių maisto tikrinimo komisija šįkart lankėsi Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Ligoninėje pacientams gaminamas maistas komisijos nenuvylė. Maitinimą šioje ligoninėje vertino komisija, sudaryta iš Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų.

Rugsėjį paviešintas Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) maisto kokybės tyrimas atsakingas institucijas persekioja iki šiol. Seime vienas po kito eina aiškintis institucijų pareigūnai, kodėl apie prastesnės kokybės maisto produktus, tiekiamus Lietuvai, neprabilta anksčiau. Šiandien pranešta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba jau paprašė finansavimo iš Europos Komisijos: beveik 200 tūkst.

Dažniausiai žmonės mėgsta tą maistą, kuris jiems yra skanus, bet ar jis gali tapti per daug skanus? Pasak mitybos specialistų, pastaruoju metu visuomenę vis labiau užvaldo vadinamasis „penktasis skonis“. Gamintojai įvairiais maisto priedais kuria produktus, kurių žmogui norėtųsi dar ir dar, o mokslininkai čia įžvelgia narkotikams prilygstančią priklausomybę. Natalija – trijų vaikų mama. Vakarienei ji kepa blynus.

Pakeitę moksleivių maitinimo tvarką, uždraudę gaminius su maisto priedais, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai turėjo pastebėti, kad lazda visgi turi du galus. Visuomenėje kilo pasipiktinimo banga supratus, kad moksleiviai nuo šiol nebegaus sriubos, o maisto kainos mokykloje gerokai šoktelėjo, tuo tarpu patys bendrojo lavinimo įstaigų ugdytiniai spėjo praminti takus iki aplinkinių parduotuvių, kebabų, čeburekų ir kito greito maisto pardavėjų kioskų.

„Natrio gliutamatas – pats nekalčiausias maisto priedas”, – pirmadienio TV3 pokalbių laidoje „Be grimo” tikins Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas. Diskusija apie tai, ar verta bijoti E raidėmis žymimų maisto priedų, ar tai tėra ekologų išpūsta psichozė, užvirs jau šį vakarą 19.40 val.

Lietuvos parduotuvių lentynose tarp maisto produktų gausu ir tokio, kuris sukelia itin daug diskusijų - tai genetiškai modifikuoti organizmai (GMO). Nors ekspertai tvirtina, kad tokie produktai tikrai nekenksmingi, gyventojai mielai jų atsisakytų, jei tik.