Lietuvos parduotuvių lentynose tarp maisto produktų gausu ir tokio, kuris sukelia itin daug diskusijų - tai genetiškai modifikuoti organizmai (GMO). Nors ekspertai tvirtina, kad tokie produktai tikrai nekenksmingi, gyventojai mielai jų atsisakytų, jei tik... pamatytų etiketę, rašoma antradienio "Respublikoje".
Pažymimi pagal ES reikalavimus
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausios specialistės Vidos Jarošienės, visi produktai, esantys Lietuvos rinkoje, kurių sudėtyje yra GMO, tikrai pažymimi. Tačiau kol kas apie tai informuojantys užrašai yra tokio paties šrifto, kaip ir kiti ant produkto esantys ir apie jį informuojantys užrašai. Jokių pajuodinimų, paryškinimų ar sutartinių ženklų. Todėl, kad produktas yra genetiškai modifikuotas, galima paprasčiausiai nepastebėti. Arba tenka keliauti į parduotuvę su padidinamuoju stiklu.
2003-aisiais atsisradę ES reglamentai numatė genetiškai modifikuotų maisto produktų atsekamumą visoje ES teritorijoje ir iš trečių šalių, taip pat nustatė jų kontrolę bei ženklinimo reikalavimus. Lietuvoje vadovaujamasi būtent šiais europiniais reglamentais. V.Jarošienė pasakojo, kad nuo 2004 m. Nacionalinėje veterinarijos labaratorijoje buvo įkurtas GMO skyrius. Šis skyrius buvo suformuotas iš įvairių genetikų ir mokslininkų ir ėmė dirbti, norėdamas įteisinti tyrimo metodus genetinei modifikacijai maisto produktuose, jeigu juose yra sojų, kukurūzų, rapsų, medvilnės produktų arba jei jie pagaminti iš šių produktų.
„Negalėjome vykdyti kontrolės tol, kol mūsų laboratorija nebuvo akredituota pagal ES standartus. Pagal tyrimo metodus, kuriuos atliekame nuo 2004 metų, tiriame kiekvieną siuntą. Ypač daug dėmesio skiriame iš trečiųjų šalių įvežamų maisto produktų, kuriuose yra sojų, rapsų, kukurūzų, arba jei jie pagaminti iš šių produktų, ir nėra paženklinti, kad yra modifikuoti, mėginių tyrimui“, - sakė V.Jarošienė.
Produktai dar kartą netiriami
V.Jarošienė pabrėžė, kad ant visų genetiškai modifikuotų produktų yra tai ženklinančios etiketės. Tik ėmus stebėti jų ženklinimą, buvo pastebėta nemažai pažeidimų, jų spektras buvo labai platus, tačiau dabar tai, pasak V.Jarošienės, jau praeitis. „Pamenu, kai pradėjome šiuos dalykus kontroliuoti, radome tokias įmones, kurios įveždavo sojų aliejų, pagamintą iš genetiškai modifikuotų sojų - ir iš Belgijos, Olandijos, ir iš Vokietijos. Ženklinimo etiketėje buvo parašyta „GMO“. Trumpinys. Pagal teisės aktus, žodžių trumpinimas yra draudžiamas. Dabar esantys rinkoje aliejai pažymėti taip, kaip to reikalaujama“, - kalbėjo V.Jarošienė.
Tam, kad vartotoją pasiektų teisingai paženklintas produktas, pasak pašnekovės, kreipiamas didžiulis dėmesys. Pavyzdžiui, iš Turkijos ar Bulgarijos įvežami saldumynai, kurie nėra pažymėti, kad sojų produktai pagaminti iš GMO, yra iš karto aptinkami Nacionalinės veterinarijos laboratorijos tyrimų dėka. Tokie pažeidėjai yra nustatomi ir importuotojai negali realizuoti savo produkcijos, kol iš laboratorijos negaunamas atsakymas ir produktai nepaženklinami teisės aktų numatyta tvarka.
„Kūdikių mišinėlius, jei jie pagaminti iš sojų produktų, mes daugiausiai gauname iš ES šalių. ES šalys yra kaip viena šeima ir joms yra bendri reikalavimai. Tad produktų, gaunamų iš ES šalių, mes nebetiriame, nes jie jau paženklinti pagal ES reikalavimus. Tačiau kai kyla įtarimas dėl kurio nors maisto produkto ar pašarų, jis tuoj pat išimamas iš rinkos. Bet kalbant apie vaikų maistą, to dar nebuvo pasitaikę“, - tikino V.Jarošienė.
Paguoda: valgant kiaulės geną, kiaule netampama
Respublikinio mitybos centro direktoriaus pavaduotojas daktaras Almantas Kranauskas mano, kad žmonės pernelyg baiminasi GMO, nors per visą istoriją nežinomas nė vienas šių organizmų sukeltas negalavimas. Tačiau A.Kranauskas pabrėžė, jog jei etiketėje nebūtų pažymėta, kad produkto sudėtyje yra GMO, tai būtų galima vadinti tikrų tikriausiu kriminalu. Kokį maistą dėtis į skrandį - tai turi būti individualus kiekvieno žmogaus pasirinkimas.
„Žvelgiant iš mūsų taško, genetiškai modifikuoto maisto nereikėtų bijoti. Jo žala - tai prietaras, kuriuo žmonės tiki iki šiol. Tai atrodo grėsmingai ir dėl pavadinimo - tarsi koks naujadaras. Be to, žmonės įsitikinę, kad genai gali pereiti į jų organizmą ir sukelti apsigimimus. Tačiau juk jei žmogus kasdien valgo kiaulieną, jis netampa kiaule. Tai neįmanomas dalykas. Svetimas genas negali pereiti“, - dėstė A.Kranauskas. Tokia pati klaida, pasak A.Kranausko, manyti, kad GMO gali sukelti alergines reakcijas. Alergiją gali sukelti tik naujas maisto produktas, visiškai nepriklausomai nuo to, ar jis genetiškai modifikuotas, ar ne.
Rasa Velijevaitė
