aliaksandras lukašenka

Baltarusija triuškina kitaminčius ir neleidžia teisių pažeidimų aukoms siekti teisingumo, trečiadienį paskelbė Jungtinės Tautos, sukritikuodamos „visiško nebaudžiamumo situaciją“ šioje šalyje. Naujoje ataskaitoje dėl padėties Baltarusijoje JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet rašo, kad autoritarinė vyriausybė tęsia didžiulio masto susidorojimą su oponentais, žiniasklaida ir kitais, o jokios kaltininkų atskaitomybės nėra.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį paskelbė įsakęs nusiųsti daugiau karių į šalies pietus, prie sienos su Ukraina. Tačiau jis pridūrė, kad Baltarusijos – artimos Rusijos sąjungininkės – pajėgos nedalyvaus puolime Ukrainoje. Jo žodžius cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA. Šeštą Rusijos invazijos į Ukrainą dieną A. Lukašenka per savo saugumo tarybos posėdį sakė, kad saugoti pietinių rajonų nusiųs penkias taktines kovos grupes.

Europos Sąjunga pirmadienį įspėjo, kad Baltarusijoje gali būti dislokuota Rusijos branduolinių ginklų, šaliai referendume priėmus „labai pavojingą“ sprendimą atsisakyti nebranduolinės valstybės statuso.   „Žinome, ką Baltarusijai reiškia buvimas branduoline [valstybe].

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį atvyko į Maskvą derybų su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.  „Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka atvyko į Rusijos Federaciją su darbo vizitu“, – informavo jo spaudos tarnyba.   „Vasario 18 dieną Maskvoje įvyks derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Ukraina atsisakė kalio trąšų importo iš Baltarusijos, pareiškė Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Prezidentas pažymėjo, kad Ukrainoje dabar nusprendė atsisakyti baltarusiškų kalio trąšų ir paprašė Amerikos padėti pakeisti šią prekę kita“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA po A. Lukašenkos susitikimo su Ukrainos politiku Oleksandru Morozu.

Penkios lietuviško kapitalo įmonės galėtų sulaukti Baltarusijos režimo sankcijų, skelbia Baltarusijos verslo naujienų portalas officelife.media, tačiau įmonių atstovai teigia politinių sprendimų nekomentuosiantys, rašo naujienų portalas lrt.lt.

Penkios lietuviško kapitalo įmonės galėtų sulaukti Baltarusijos režimo sankcijų, skelbia Baltarusijos verslo naujienų portalas officelife.media, tačiau įmonių atstovai teigia politinių sprendimų nekomentuosiantys.

Lietuvai nutarus, kad „Belaruskalij“ gaminamų kalio trąšų tranzitas per Lietuvą neatitinką mūsų šalies nacionalinio saugumo interesų, Baltarusija sustabdė naftos produktų ir trąšų produktų krovinių tranzitą geležinkeliais iš Lietuvos. Prieš tai Baltarusija bandė užtvindyti Lietuvą, Lenkiją ir Latviją migrantų srautais. Ekonomistai ir analitikai sutaria, kad tai dar ne pabaiga, o kaimyninės šalies diktatorius Aliaksandras Lukašenka išbandys įvairius būdus smogti mūsų šaliai.

Baltarusijai nepavyko sutarti su Ukrainos uostų savininkais dėl kalio trąšų krovos, pareiškė Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Problema iškilo dėl baltarusiško kalio chlorido. Ir ne dėl to, kad tai kalio trąšos, o dėl to, kad tai yra 11-12 mln. tonų [per metus]. Tai didžiulė masė, kurią reikia pergabenti. Štai čia problema. Ukrainiečiai pasiūlė, mes sutikome. Vėliau atsakė, kad ne – Odesoje nekrausime.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė esantis pasirengęs visam laikui likti valstybės vadovo pareigose, jei šalyje nebus ramu. „Jei aplink Baltarusiją bus sudėtinga padėtis, tokia kaip karas, o dar svarbiau – jei mus plėšys šalies viduje, kaip 2020 metais, [Lukašenka] visada bus [prezidentu]“, – duodamas interviu Rusijos televizijos laidų vedėjui Vladimirui Solovjovui kalbėjo A. Lukašenka, atsakydamas į klausimą, kiek metų jis vadovaus Baltarusijai.

Lietuvai sustabdžius „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą, Aliaksandro Lukašenkos režimas pranešė, kaip keršys mūsų šaliai. Baltarusijos premjeras sako pateikęs Lietuvai savo siūlymą, o jei atsakymo nebus, neįsileis traukinių iš Lietuvos. Tuo metu visas pasaulis toliau sulaikęs kvapą laukia, kam prie Ukrainos sienų ryšis Vladimiras Putinas, o Rusijos veiksmai kelia nemenką baimę ir dėl Baltijos valstybių saugumo.

Vyriausybei nutarus, kad „Belaruskalij“ tranzitas prieštarauja nacionalinio saugumo interesams, kalio trąšų gabenimas per Lietuvą turėjo sustoti. Bet šiuo metu Lydoje, apie 40 kilometrų nuo Lietuvos sienos, stovi keturi sąstatai su baltarusiškomis kalio trąšomis. Baltarusijos pusė reikalauja galimybės kroviniui vykti per Lietuvą. Lietuvos institucijos baiminasi provokacijų, nes Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka liepė imtis atsakomųjų priemonių.

Baltarusijos vyriausybė turi per kelias dienas imtis atsakomųjų priemonių, jeigu Lietuvos uostuose bus blokuotas baltarusiškų krovinių tranzitas, pareiškė Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Jeigu Lietuva nenori praleisti mūsų krovinių į uostą ir uoste jų perkrauti, gerai, tai jų teisė.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį kreipsis į tautą ir parlamentą, pranešė prezidento atstovė Natalia Eismant. Pasak jos, kalba bus sakoma didžiuliuose Respublikos rūmuose Minske, „siekiant maksimaliai padidinti pakviestų asmenų“ skaičių. Atstovės žodžius cituoja prezidentūrai artimas platformos „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“.  Kalbą tiesiogiai transliuos nacionalinės televizijos ir radijo stotys.

Reaguodamos į Baltarusijoje rengiamą referendumą dėl vadinamosios konstitucinės reformos opozicinės šios šalies organizacijos Vilniuje steigia koordinacinį centrą. Tai pranešta per bendrą šių organizacijų konferenciją Lietuvos sostinėje. Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos teigimu, referendumą dėl šalies Konstitucijos keitimo autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka inicijuoja norėdamas išlaikyti valdžią.

Susitikdamas su grupe tautiečių, pasivadinusių Lietuvos piliečių delegacija, Minsko režimas demonstruoja desperaciją, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Manau, kad čia labiausiai pademonstruojama desperacija Baltarusijos režimo. (...) Režimas neturi su kuo bendrauti ir yra kampe“, – žurnalistams antradienį teigė Lietuvos diplomatijos vadovas. Tiek jis, tiek premjerė Ingrida Šimonytė ragino minėto vizito nesureikšminti.

Baltarusija antradienį pranešė, kad į šalį atvyko pirmieji rusų kariai, rengiantis karinėms pratyboms, paskelbtoms tvyrant įtampai tarp Vakarų ir Rusijos dėl kaimyninės Ukrainos.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad Kazachstaną apėmusių didžiulių protestų pergalė reikštų „dovaną Vakarams“ ir kad po įvykių toje Centrinės Azijos šalyje galima tikėtis tolesnių neramumų kitur. „Puikiai suprantame, kad Kazachstano atiduoti negalima. Nes tai būtų tokia dovana, kaip Ukraina Amerikai, NATO.

Sustabdžius baltarusiškų trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą, Minskas galėtų imtis atsakomųjų veiksmų stabdydamas per Baltarusiją į Lietuvą vežamus krovinius, trečiadienį pareiškė Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.

Ultimatumą NATO iškėlusi Rusija nesitrauks be kokios nors pergalės, ji gali sukelti konfliktą Ukrainoje arba visiškai pajungti Baltarusiją, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Situacija yra pasikeitusi radikaliai, nes Rusija pateikė ne šiaip reikalavimus, o ultimatyvius reikalavimus ir mes suprantame, kad be mažos pergalės Putinas, matyt, nesitrauks“, – žurnalistams Kaune sakė krašto apsaugos ministras. „Aš galėčiau spėti, kokia ta pergalė gali būti.

Rusija šeštadienį nusiuntė du branduolinį ginklą galinčius nešti tolimojo nuotolio bombonešius patruliuoti danguje virš Baltarusijos. Šia misija siekiama pabrėžti artimus gynybinius ryšius tarp dviejų sąjungininkių, augant įtampai su Vakarais.

Ekspertai įspėja, kad nors Vakarai ėmė kalbėtis su Aliaksandru Lukašenka dėl Minsko režimo sukeltos migrantų krizės, nereiškia, kad įtampa prie Lietuvos ir Lenkijos sienos dings. Jie pastebi, kad Minskui ir Maskvai pavyko įkalti pleištą į Europos Sąjungos vienybę, o hibridinė ataka prie išorinės Bendrijos sienos gali būti tik priemonė nukreipti pasaulio dėmesį nuo Rusijos planuojamos naujos atakos prieš Ukrainą.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį aplankė centrą, skirtą šimtams migrantų, likusiems šalyje po bandymų patekti į Europos Sąjungą per Lenkijos sieną, pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA. Tūkstančiai migrantų – daugiausia Irako kurdai – ištisus mėnesius bandė patekti į ES iš Baltarusijos. Krizė paaštrėjo anksčiau šį mėnesį, kai maždaug 2 000 žmonių įkūrė laikiną stovyklą pasienyje spaudžiant šalčiui.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad už migrantų, susitelkusių prie šalies vakarinių sienų, repatriaciją apmokėtų Europos Sąjunga. Vakarai kaltina Baltarusiją organizuojant šią krizę: apgaulingais pažadais dėl lengvo kelio į ES viliojant atvykėlius, o paskui siunčiant juos veržtis pro Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos sienas, tokiu būdu keršijant blokui už sankcijas, paskelbtas Minsko režimui dėl represijų prieš opoziciją.

Atskirų Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovų bendravimas su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka kenkia Bendrijos vienybei ir gali būti išnaudotas Minsko režimui siekiant politinės naudos, sako Lietuvos ambasadorius migracijai Linas Linkevičius.

Neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka interviu BBC pripažino, kad visiškai įmanoma, kad baltarusių pareigūnai padėjo nelegaliems migrantams kirsti Europos Sąjungos sieną ir patekti į Lenkiją, tačiau neigia, kad kvietėsi migrantus į Baltarusiją. Išskirtiniame interviu, kurį A. Lukašenka BBC davė Minske, Baltarusijos lyderis pripažino, kad įmanoma, kad baltarusių pareigūnai padėjo migrantams veržtis prie Lenkijos sienos. „Manau, kad tai įmanoma. Mes slavai, mes turime širdį.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad žinučių iš Prezidentūros apie planuojamus Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbius telefonu su nelegitimiu Baltarusijos prezidentu Aliaksandro Lukašenkos negavo. „Galiu pasakyti tik tiek, kad žinučių prieš skambučius, nei pirmą, nei antrą, nesu gavęs nei iš prezidento, nei man turimais kanalais iš patarėjų komandos“, – spaudos konferencijoje penktadienį teigė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį susitiko su aukšta Jungtinių Amerikos Valstijų pareigūne ir aptarė demokratijos iššūkius šiandieniniame pasaulyje. Viena pagrindinių pokalbio temų – migracijos krizė. JAV atstovė smerkė Minsko režimą ir Aliaksandro Lukašenkos elgesį su demokratijos judėjimais Baltarusijoje. JAV pareigūnė taip pat kreipėsi į Lietuvos LGBT bendruomenę ir ragino ją kovoti už savo teises.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka tarptautinės žiniasklaidos rodomą dėmesį pasienyje įstrigusiems migrantams, išnaudoja propagandai savo naudai. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas ketvirtadienį Seime I. Šimonytės teiravosi, kokią atsvarą Lietuva gali padaryti Baltarusijos skleidžiamai propagandai tarptautinėje žiniasklaidoje dėl migrantų situacijos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučius Baltarusijos neteisėtam vadovui Aliaksandrui Lukašenkai ir Europos Komisijos sprendimą pradėti technines derybas su Baltarusija. Pasak parlamento vadovės, kiekvienas toks žingsnis legitimizuoja neteisėtai išrinktą Baltarusijos diktatorių.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad kol kas sunku pasakyti, ar Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Baltarusijos nelegetimaus prezidento Aliaksandro Lukašenkos pokalbiai virs realiais veiksmais ir migrantai bus atitraukiami nuo išorinės Europos Sąjungos sienos. Ministras taip pat tikino, kad jei iš sankcijų paketo būtų išbrauktos baltarusiškos avialinijos „Belavia“, pačios sankcijos prarastų prasmę. „Tai yra šalys, kurios siekia skirtingų tikslų.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir nelegitimus Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, atrodo, pasiekė savo. Migrantų minioms veržiantis prie Europos Sąjungos sienos ir kylant neramumams tiek prie Lenkijos, tiek prie Lietuvos sienų, Vakarų lyderiai kelia telefono ragelius ir nori tartis su diktatoriais.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad Minskas ieško būdų repatrijuoti Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje įstrigusius migrantus.  Tai rodytų, kad Minskas imasi žingsnių sumažinti įtampą prieš Europos Sąjungos susitikimą dėl naujų sankcijų A. Lukašenkos režimui.    Tūkstančiai migrantų pastaraisiais mėnesiais bandė patekti į ES narę Lenkiją per Baltarusijos sieną.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį paskelbtame interviu pareiškė, kad Minskas norėtų iš Rusijos gauti kelis balistinių raketų kompleksus „Iskander“, kuriuos dislokuotų „vakarine ir pietine kryptimi“. „Man reikalingi keli divizionai vakare ir pietine kryptimi. Tegul stovi. Jie turi 500 km [nuotolį], o mūsų „Palanez“ – iki 300 kilometrų. Dabar kvaršinu jūsų prezidentą [Vladimirą Putiną].

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per šeštadienį parodytą interviu sakė, kad Maskva neturi nieko bendra su migrantų krize Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. „Noriu, kad visi žinotų. Neturime su tuo nieko bendra, – pareiškė jis interviu laidai „Maskva. Kremlius.

Baltarusiai, palikę savo šalį ir dirbantys Vakarų valstybėse, turėtų netekti pilietybės, pirmadienį paskelbtame interviu pareiškė vienas aukšto rango Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas. „Žmonių, kurie pabėgo iš mūsų šalies, kurie jos nekenčia ir šiandien dirba Vakarų šalių labui, nereikėtų vadinti baltarusiais“, – naujienų portalui sb.by sakė ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija vyriausiosios valdybos skyriaus viršininkas Viačaslavas Arlouskis.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka tvirtina, kad Lenkija ir Lietuva kuria kelius migrantams iš jų sulaikymo vietų patekti į Vokietiją ir Prancūziją. „Lenkija ir Lietuva tikslingai kaltina Baltarusiją esą dirbtiniu migracijos krizės kūrimu. [Tačiau] tuo pačiu vykdo migrantų išvykimo iš sulaikymo vietų į Vokietijos ir Prancūzijos teritoriją kanalų kūrimo specialiąsias operacijas, dideliu mastu ir ciniškai pažeidinėdamos žmogaus teises“, – pareiškė A. Lukašenka.

Prancūzijos ambasadorius išvyko iš Baltarusijos, Minsko valdžiai pareikalavus, kad jis iki pirmadienio paliktų šalį, sekmadienį pranešė ambasada. Ambasados atstovė, paskelbusi šį pranešimą, nenurodė, kodėl Baltarusijos valdžia liepė išvykti ambasadoriui Nicolas de Lacoste'ui. Tuo metu baltarusių žiniasklaida skelbė, kad prancūzų diplomatas išsiunčiamas, nes niekada nesusitiko su prezidentu Aliaksandru Lukašenka ir neįteikė jam savo skiriamųjų raštų.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijai taikomų sankcijų tikslas yra sužlugdyti pagrindines įmones, užgniaužti ekonomiką ir išvesti žmones į gatves, tačiau šių sankcijų pasekmes jau pajuto Baltijos šalys, Lenkija ir Ukraina. „Sankcijų tikslas – pašalinti tiesioginius konkurentus, sužlugdyti ir sunaikinti pagrindines įmones ir galiausiai pasmaugti Baltarusijos ekonomiką“, – A. Lukašenka sakė susitikime dėl atsako į sankcijas priemonių.

Didžiausio baltarusių nepriklausomo naujienų portalo Tut.by darbuotojams iškelta baudžiamoji byla dėl socialinės nesantaikos kurstymo, ketvirtadienį pranešė Baltarusijos tyrimų komitetas.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka atmetė Lenkijos vyriausybės tvirtinimus, kad migrantai prie šios šalies sienos vežami prievarta, paveikti narkotinėmis medžiagomis. „Turite faktų, kad aš stumiu šiuos žmones prie sienos su Lenkija? Ne, ir būti negali“, – sakė A. Lukašenka interviu televizijai CNN. Interviu ištraukas paskelbė prezidentūrai artimas platformos „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“. „Tai beprotybė; visa, ką daro Lenkijos vyriausybė – beprotybė.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pasitarime su jėgos struktūrų vadovais pareiškė, kad Minskui ir Maskvai nerimą kelia JAV karinių bazių steigimas Ukrainos pasienyje. „Ypatingą dėmesį skiriame Ukrainos ruožui – ką ten darysime. Matote, ten, į Ukrainą, sutraukiamos NATO pajėgos. Prisidengiant mokymų centrų kūrimu faktiškai ten steigiamos bazės. Ukrainoje steigiamos Jungtinių Valstijų bazės. Suprantama, turime į tai reaguoti“, –  sakė A. Lukašenka.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka migrantų padėtį prie Europos Sąjungos sienų pirmadienį pasitarime su jėgos struktūrų vadovais pavadino humanitarine katastrofa. „Pasitarkime, kaip toliau dirbsime. Juk negerai, kad žmonės kenčia. Na taip, aprengė, pamaitino juos, malkų jiems ten nuvežė, kažkokių palapinių perdavė. Bet žiemą jie juk sušals. Tai juk žmonės, atėję iš už tūkstančių kilometrų pietuose.

Kai kurie Baltarusijos pramonės įmonių darbuotojai perduoda Vakarams informacijos, kokios priemonės taikomos siekiant iki minimumo sumažinti šalies ekonomikai paskelbtų sankcijų poveikį, pareiškė prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Pažvelkite į savo bendradarbius įmonėse. Aš turiu informacijos, kad kai kur ten liko keli niekšai ir [kad] jie siekia informuoti kolektyvinius Vakarus, kaip Parchomčykas su Nazaravu bando apeiti sankcijas.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga prie jo šalies sienų vykstančius incidentus dėl migrantų bando vaizduoti kaip tarptautinę hibridinę grėsmę, o tuo pasinaudojant NATO didina pajėgumus regione. „Bandoma priskirti tarptautinės hibridinės grėsmės pobūdį incidentams dėl pabėgėlių ir migrantų prie sienos. Aktyviai bandoma perkelti atsakomybę už migracijos problemą tranzitinėms šalims.

Baltarusijos diktatorius Lukašenka netoli mūsų sienų kartu su Rusija į didžiausias šių metų karines pratybas sutelkęs kone 200 tūkst. karių – pareiškė, kad Lietuva ir Lenkija turi susimokėti, jei nori, kad stotų nelegalų srautas. Diktatorius aiškina esą tai Vakarai prieš Minską vykdo hibridinę ataką. Ir jau skelbia pirksiantis iš Maskvos ginkluotės už milijardą dolerių.

Tūkstančiai žmonių yra naudojami kaip ginklai Lukašenkos hibridiniame kare prieš Europą. Nuo liepos išaugus nelegaliai migracijai iš Baltarusijos į Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, tūkstančiai migrantų įstrigo prie ES sienų. Apie tai komentare rašo Latvijos vidaus reikalų ministrė Marija Golubeva. Pateikiame visą komentarą, pasirašytą ministrės vardu.

Keturias valandas – tiek Kremliuje derėjosi Putinas ir Lukašenka. Jiedu sukirto rankomis dėl dar didesnės Rusijos ir Baltarusijos integracijos – nutarė kurti bendrą finansų ir energijos rinką, net kalba apie vienodą valiutą. Savo ruožtu penktadienį oficialiai startuojant „Zapad“ karinėms pratyboms, dar viena žinia iš Kremliaus – baigtas statyti „Nord Stream 2“ dujotiekis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Vakari turi tiesiogiai su Baltarusija spręsti migrantų krizės klausimus.   „Eikite kalbėtis su Baltarusijos valdžia, ko jūs su mumis kalbatės? Rusija čia niekuo dėta“, – sakė V. Putinas per spaudos konferenciją po Maskvoje įvykusio susitikimo su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka.