aliaksandras lukašenka

Ekspertai įspėja, kad nors Vakarai ėmė kalbėtis su Aliaksandru Lukašenka dėl Minsko režimo sukeltos migrantų krizės, nereiškia, kad įtampa prie Lietuvos ir Lenkijos sienos dings. Jie pastebi, kad Minskui ir Maskvai pavyko įkalti pleištą į Europos Sąjungos vienybę, o hibridinė ataka prie išorinės Bendrijos sienos gali būti tik priemonė nukreipti pasaulio dėmesį nuo Rusijos planuojamos naujos atakos prieš Ukrainą.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį aplankė centrą, skirtą šimtams migrantų, likusiems šalyje po bandymų patekti į Europos Sąjungą per Lenkijos sieną, pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA. Tūkstančiai migrantų – daugiausia Irako kurdai – ištisus mėnesius bandė patekti į ES iš Baltarusijos. Krizė paaštrėjo anksčiau šį mėnesį, kai maždaug 2 000 žmonių įkūrė laikiną stovyklą pasienyje spaudžiant šalčiui.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad už migrantų, susitelkusių prie šalies vakarinių sienų, repatriaciją apmokėtų Europos Sąjunga. Vakarai kaltina Baltarusiją organizuojant šią krizę: apgaulingais pažadais dėl lengvo kelio į ES viliojant atvykėlius, o paskui siunčiant juos veržtis pro Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos sienas, tokiu būdu keršijant blokui už sankcijas, paskelbtas Minsko režimui dėl represijų prieš opoziciją.

Atskirų Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovų bendravimas su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka kenkia Bendrijos vienybei ir gali būti išnaudotas Minsko režimui siekiant politinės naudos, sako Lietuvos ambasadorius migracijai Linas Linkevičius.

Neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka interviu BBC pripažino, kad visiškai įmanoma, kad baltarusių pareigūnai padėjo nelegaliems migrantams kirsti Europos Sąjungos sieną ir patekti į Lenkiją, tačiau neigia, kad kvietėsi migrantus į Baltarusiją. Išskirtiniame interviu, kurį A. Lukašenka BBC davė Minske, Baltarusijos lyderis pripažino, kad įmanoma, kad baltarusių pareigūnai padėjo migrantams veržtis prie Lenkijos sienos. „Manau, kad tai įmanoma. Mes slavai, mes turime širdį.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad žinučių iš Prezidentūros apie planuojamus Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbius telefonu su nelegitimiu Baltarusijos prezidentu Aliaksandro Lukašenkos negavo. „Galiu pasakyti tik tiek, kad žinučių prieš skambučius, nei pirmą, nei antrą, nesu gavęs nei iš prezidento, nei man turimais kanalais iš patarėjų komandos“, – spaudos konferencijoje penktadienį teigė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį susitiko su aukšta Jungtinių Amerikos Valstijų pareigūne ir aptarė demokratijos iššūkius šiandieniniame pasaulyje. Viena pagrindinių pokalbio temų – migracijos krizė. JAV atstovė smerkė Minsko režimą ir Aliaksandro Lukašenkos elgesį su demokratijos judėjimais Baltarusijoje. JAV pareigūnė taip pat kreipėsi į Lietuvos LGBT bendruomenę ir ragino ją kovoti už savo teises.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka tarptautinės žiniasklaidos rodomą dėmesį pasienyje įstrigusiems migrantams, išnaudoja propagandai savo naudai. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas ketvirtadienį Seime I. Šimonytės teiravosi, kokią atsvarą Lietuva gali padaryti Baltarusijos skleidžiamai propagandai tarptautinėje žiniasklaidoje dėl migrantų situacijos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučius Baltarusijos neteisėtam vadovui Aliaksandrui Lukašenkai ir Europos Komisijos sprendimą pradėti technines derybas su Baltarusija. Pasak parlamento vadovės, kiekvienas toks žingsnis legitimizuoja neteisėtai išrinktą Baltarusijos diktatorių.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad kol kas sunku pasakyti, ar Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Baltarusijos nelegetimaus prezidento Aliaksandro Lukašenkos pokalbiai virs realiais veiksmais ir migrantai bus atitraukiami nuo išorinės Europos Sąjungos sienos. Ministras taip pat tikino, kad jei iš sankcijų paketo būtų išbrauktos baltarusiškos avialinijos „Belavia“, pačios sankcijos prarastų prasmę. „Tai yra šalys, kurios siekia skirtingų tikslų.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir nelegitimus Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, atrodo, pasiekė savo. Migrantų minioms veržiantis prie Europos Sąjungos sienos ir kylant neramumams tiek prie Lenkijos, tiek prie Lietuvos sienų, Vakarų lyderiai kelia telefono ragelius ir nori tartis su diktatoriais.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad Minskas ieško būdų repatrijuoti Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje įstrigusius migrantus.  Tai rodytų, kad Minskas imasi žingsnių sumažinti įtampą prieš Europos Sąjungos susitikimą dėl naujų sankcijų A. Lukašenkos režimui.    Tūkstančiai migrantų pastaraisiais mėnesiais bandė patekti į ES narę Lenkiją per Baltarusijos sieną.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį paskelbtame interviu pareiškė, kad Minskas norėtų iš Rusijos gauti kelis balistinių raketų kompleksus „Iskander“, kuriuos dislokuotų „vakarine ir pietine kryptimi“. „Man reikalingi keli divizionai vakare ir pietine kryptimi. Tegul stovi. Jie turi 500 km [nuotolį], o mūsų „Palanez“ – iki 300 kilometrų. Dabar kvaršinu jūsų prezidentą [Vladimirą Putiną].

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per šeštadienį parodytą interviu sakė, kad Maskva neturi nieko bendra su migrantų krize Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. „Noriu, kad visi žinotų. Neturime su tuo nieko bendra, – pareiškė jis interviu laidai „Maskva. Kremlius.

Baltarusiai, palikę savo šalį ir dirbantys Vakarų valstybėse, turėtų netekti pilietybės, pirmadienį paskelbtame interviu pareiškė vienas aukšto rango Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas. „Žmonių, kurie pabėgo iš mūsų šalies, kurie jos nekenčia ir šiandien dirba Vakarų šalių labui, nereikėtų vadinti baltarusiais“, – naujienų portalui sb.by sakė ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija vyriausiosios valdybos skyriaus viršininkas Viačaslavas Arlouskis.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka tvirtina, kad Lenkija ir Lietuva kuria kelius migrantams iš jų sulaikymo vietų patekti į Vokietiją ir Prancūziją. „Lenkija ir Lietuva tikslingai kaltina Baltarusiją esą dirbtiniu migracijos krizės kūrimu. [Tačiau] tuo pačiu vykdo migrantų išvykimo iš sulaikymo vietų į Vokietijos ir Prancūzijos teritoriją kanalų kūrimo specialiąsias operacijas, dideliu mastu ir ciniškai pažeidinėdamos žmogaus teises“, – pareiškė A. Lukašenka.

Prancūzijos ambasadorius išvyko iš Baltarusijos, Minsko valdžiai pareikalavus, kad jis iki pirmadienio paliktų šalį, sekmadienį pranešė ambasada. Ambasados atstovė, paskelbusi šį pranešimą, nenurodė, kodėl Baltarusijos valdžia liepė išvykti ambasadoriui Nicolas de Lacoste'ui. Tuo metu baltarusių žiniasklaida skelbė, kad prancūzų diplomatas išsiunčiamas, nes niekada nesusitiko su prezidentu Aliaksandru Lukašenka ir neįteikė jam savo skiriamųjų raštų.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijai taikomų sankcijų tikslas yra sužlugdyti pagrindines įmones, užgniaužti ekonomiką ir išvesti žmones į gatves, tačiau šių sankcijų pasekmes jau pajuto Baltijos šalys, Lenkija ir Ukraina. „Sankcijų tikslas – pašalinti tiesioginius konkurentus, sužlugdyti ir sunaikinti pagrindines įmones ir galiausiai pasmaugti Baltarusijos ekonomiką“, – A. Lukašenka sakė susitikime dėl atsako į sankcijas priemonių.

Didžiausio baltarusių nepriklausomo naujienų portalo Tut.by darbuotojams iškelta baudžiamoji byla dėl socialinės nesantaikos kurstymo, ketvirtadienį pranešė Baltarusijos tyrimų komitetas.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka atmetė Lenkijos vyriausybės tvirtinimus, kad migrantai prie šios šalies sienos vežami prievarta, paveikti narkotinėmis medžiagomis. „Turite faktų, kad aš stumiu šiuos žmones prie sienos su Lenkija? Ne, ir būti negali“, – sakė A. Lukašenka interviu televizijai CNN. Interviu ištraukas paskelbė prezidentūrai artimas platformos „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“. „Tai beprotybė; visa, ką daro Lenkijos vyriausybė – beprotybė.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pasitarime su jėgos struktūrų vadovais pareiškė, kad Minskui ir Maskvai nerimą kelia JAV karinių bazių steigimas Ukrainos pasienyje. „Ypatingą dėmesį skiriame Ukrainos ruožui – ką ten darysime. Matote, ten, į Ukrainą, sutraukiamos NATO pajėgos. Prisidengiant mokymų centrų kūrimu faktiškai ten steigiamos bazės. Ukrainoje steigiamos Jungtinių Valstijų bazės. Suprantama, turime į tai reaguoti“, –  sakė A. Lukašenka.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka migrantų padėtį prie Europos Sąjungos sienų pirmadienį pasitarime su jėgos struktūrų vadovais pavadino humanitarine katastrofa. „Pasitarkime, kaip toliau dirbsime. Juk negerai, kad žmonės kenčia. Na taip, aprengė, pamaitino juos, malkų jiems ten nuvežė, kažkokių palapinių perdavė. Bet žiemą jie juk sušals. Tai juk žmonės, atėję iš už tūkstančių kilometrų pietuose.

Kai kurie Baltarusijos pramonės įmonių darbuotojai perduoda Vakarams informacijos, kokios priemonės taikomos siekiant iki minimumo sumažinti šalies ekonomikai paskelbtų sankcijų poveikį, pareiškė prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Pažvelkite į savo bendradarbius įmonėse. Aš turiu informacijos, kad kai kur ten liko keli niekšai ir [kad] jie siekia informuoti kolektyvinius Vakarus, kaip Parchomčykas su Nazaravu bando apeiti sankcijas.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga prie jo šalies sienų vykstančius incidentus dėl migrantų bando vaizduoti kaip tarptautinę hibridinę grėsmę, o tuo pasinaudojant NATO didina pajėgumus regione. „Bandoma priskirti tarptautinės hibridinės grėsmės pobūdį incidentams dėl pabėgėlių ir migrantų prie sienos. Aktyviai bandoma perkelti atsakomybę už migracijos problemą tranzitinėms šalims.

Baltarusijos diktatorius Lukašenka netoli mūsų sienų kartu su Rusija į didžiausias šių metų karines pratybas sutelkęs kone 200 tūkst. karių – pareiškė, kad Lietuva ir Lenkija turi susimokėti, jei nori, kad stotų nelegalų srautas. Diktatorius aiškina esą tai Vakarai prieš Minską vykdo hibridinę ataką. Ir jau skelbia pirksiantis iš Maskvos ginkluotės už milijardą dolerių.

Tūkstančiai žmonių yra naudojami kaip ginklai Lukašenkos hibridiniame kare prieš Europą. Nuo liepos išaugus nelegaliai migracijai iš Baltarusijos į Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, tūkstančiai migrantų įstrigo prie ES sienų. Apie tai komentare rašo Latvijos vidaus reikalų ministrė Marija Golubeva. Pateikiame visą komentarą, pasirašytą ministrės vardu.

Keturias valandas – tiek Kremliuje derėjosi Putinas ir Lukašenka. Jiedu sukirto rankomis dėl dar didesnės Rusijos ir Baltarusijos integracijos – nutarė kurti bendrą finansų ir energijos rinką, net kalba apie vienodą valiutą. Savo ruožtu penktadienį oficialiai startuojant „Zapad“ karinėms pratyboms, dar viena žinia iš Kremliaus – baigtas statyti „Nord Stream 2“ dujotiekis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Vakari turi tiesiogiai su Baltarusija spręsti migrantų krizės klausimus.   „Eikite kalbėtis su Baltarusijos valdžia, ko jūs su mumis kalbatės? Rusija čia niekuo dėta“, – sakė V. Putinas per spaudos konferenciją po Maskvoje įvykusio susitikimo su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka parlamentui pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma įšaldyti su Europos Sąjunga pasiektą susitarimą dėl leidimo gyventi neturinčių asmenų readmisijos, trečiadienį pranešė prezidentūrai artimas platformos „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“. „Dokumentas parengtas kaip atsakas į nedraugiškus ES ir jos valstybių narių veiksmus Baltarusijos atžvilgiu“, – sakoma pranešime.

Baltarusijoje už „ekstremistinės medžiagos“ platinimą pusmečiui užblokuotas regioninis naujienų portalas media-polesye.by, antradienį pranešė Generalinė prokuratūra. „Tam tikrose minėto šaltinio paskelbtose publikacijose buvo nuotraukų ir vaizdo įrašų iš tinklapių, kurių informacinę produkciją teismas anksčiau pripažino ekstremistine medžiaga, taip pat nuorodų į tokius tinklapius“, – nurodoma prokuratūros pareiškime.

Baltarusijos teismui skyrus 11 metų įkalinimo bausmę opozicijos atstovei Maryjai Kalesnikavai, režimas atsikratė vieno pavojingiausių savo oponentų, sako jos sesė Tatsiana Chomič. „Tai rodo, kad valdžia bijo Maryjos“, – pirmadienio vakarą interviu BNS telefonu sakė T. Chomič.

Dešimtys kovos lėktuvų, sraigtasparniai ir modernios priešlėktuvinės gynybos sistemos – tokią ginkluotę iš Rusijos netrukus žada gauti neteisėtas Baltarusjios prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Dovanėlės iš Kremliaus jis sulaukė prieš pat vizitą į Maskvą, kurio metu planuojama pasirašyti pluoštą svarbių integracijos dokumentų, kurie Baltarusiją dar labiau stumia į Kremliaus kontrolę.

Dabar visų žvilgsniai nukreipti į Afganistaną, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį ir į kitą krizę ES pakraštyje. Kai gegužės mėnesį Baltarusijos valdžia nukreipė „Ryanair“ skrydį FR4978 ir sulaikė Baltarusijos opozicijos žurnalistą Romaną Protasevičių ir jo merginą Sofiją Sapegą, Lietuvos vyriausybė išreiškė nepasitenkinimą. Tačiau Minskas, užuot atgailavęs, toliau baudė savo kaimynę, leisdamas tūkstančiams migrantų kirsti Lietuvos sieną.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka trečiadienį pareiškė, kad jo šalis greitai sulauks iš Rusijos daug ginkluotės, įskaitant dešimtis kovos lėktuvų, sraigtasparnių ir modernių oro erdvės gynybos sistemų. A. Lukašenka apie numatytą ginkluotės įsigijimą paskelbė Rusijai ir Baltarusijai rengiantis bendroms karinėms pratyboms „Zapad 2021“. Rugsėjo 10–16 dienomis vyksiančiose pratybose dalyvaus apie 200 tūkst. karių.

Lenkijos valdžia ketina Baltarusijos pasienyje statyti sieną, pirmadienį sakė lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas. Vyriausybė pirmadienį taip pat pasiūlė humanitarinę pagalbą daugiau kaip dvi savaites prie sienos įstrigusiai migrantų grupei. „Prie sienos su Baltarusija bus pastatytas naujas, solidesnis, 2,5 m aukščio barjeras“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė gynybos ministras.

Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) komanda, tirianti incidentą su „Ryanair“ orlaiviu, kuris buvo priverstinai nukreiptas į Minską, kai gegužę iš Atėnų skrido į Vilnių, pradėjo darbą Baltarusijoje, pirmadienį pranešė šios šalies Transporto ir ryšių ministerija. „Šiandien įvyko darbinis susitikimas su ICAO faktų nustatymo misijos, kuri tiria „Ryanair“ „Boeing 737“ nusileidimą Minsko nacionaliniame oro uoste, nariais.

Po pirminio migrantų antplūdžio sukelto šoko, Lietuva ėmėsi priemonių, kaip atremti Minsko režimo sukeltą hibridinę ataką. Politikų teigimu, Lietuvos veiksmai privertė Europos Sąjungą permąstyti turimus instrumentus atremti nelegalios migracijos krizę, tačiau perspėja, kad ateityje iššūkių gali tik daugėti, o prie to prisidėti gali ir neramumai Afganistane.

Rusijoje tęsiasi represijos prieš nepriklausomą žiniasklaidą. Šį kartą kliuvo garsiai Britų visuomeninio transliuotojo BBC žurnalistei, kuri savo klausimais neseniai užrūstino ir Aliaksandrą Lukašenka. Žinomai žurnalistei liepta krautis daiktus ir palikti šalį.

Lietuva bando suvaldyti su dar neregėtą migracijos bangą, kuri kilo antroje birželio pusėje, kai Europos Sąjunga paskelbė naujas griežtas sankcijas Baltarusijai. Valstybės vadovai tvirtina, kad daugybė neteisėtai Lietuvos sieną kirtusių Irako ir kitų šalių piliečių tapo įrankiu politiniam spaudimui, kurį Baltarusijos režimas vykdo prieš Lietuvą.

Baltarusija trečiadienį atšaukė savo ankstesnį sutikimą, kad JAV ambasadore šalyje taptų Julie Fisher, taip pat nurodė sumažinti Amerikos ambasados Minske personalą iki penkių darbuotojų. „Mūsų šalys per pastaruosius metus nuėjo ilgą kelį, kad diplomatinių santykių lygis taptų daugmaž priimtinas.

Nepaisydama Vakarų šalių taikomų skrydžių apribojimų, Baltarusija perorientavo keleivių srautą ir sugebėjo užtikrinti jo augimą 2021 metų pirmąjį pusmetį, pareiškė šalies ekonomikos ministras Aliaksandras Červiakovas, kalbėjęs pirmadienį surengtame prezidento Aliaksandro Lukašenkos susitikime su visuomene. „Nepaisant skrydžių apribojimų, kuriuos taiko atskiros šalys, keleivių srautas iki pirmojo pusmečio pabaigos buvo visiškai atkurtas ir buvo užtikrintas jo augimas.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad gali „labai greitai“ palikti savo postą. „Greitai, labai greitai“, – pareiškė A. Lukašenka, atsakydamas į žurnalisto klausimą apie pasitraukimo iš posto terminus ir galimą savo įpėdinį. Taip pat jis sakė, kad „nereikia spėlioti“ konkrečių terminų.

Neteisėti migrantai ir toliau bando kirsti Lietuvos pasienio ruožą. Praėjusią savaitę Vidaus reikalų ministerijai (VRM) leidus pasieniečiams apgręžti neteisėtus migrantus atgal į Baltarusiją, jų į šalį patenka vis mažiau. Pranešama, kad savaitgalį nė vienas migrantas nekirto Lietuvos pasienio. Anot užsienio reiklaų ministro Gabrielio Landsbergio, Baltarusijos režimas trukdo migrantams grįžti į Iraką.

Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai tęsiant hibridinio karo metodus bei skleidžiant dezinformaciją apie neva mirusį irakietį, Užsienio reikalų ministras kreipėsi į šios tautybės asmenis ir ragina neapsigauti dėl dalijamų pažadų. Socialinėje paskyroje G. Landsbergis sakė, kad didelę grėsmę kelia A. Lukašenkos veiksmai.  „Baltarusijos režimo informacijos šaltiniai pradėjo leist žinią apie neva nužudytą migrantą iš Irako.

Europos Sąjungos diplomatijos tarnyba iškvietė Baltarusijos atstovą Briuselyje, kad pareikalautų užbaigti migrantų antplūdžio į Lietuvą „pavertimą instrumentu“, ketvirtadienį nurodė tarnybos atstovė. Briuselis laikosi pozicijos, kad Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka tyčia skatina neteisėtų migrantų srautą į Lietuvą, keršydamas už sankcijas jo režimui.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, jog esama signalų, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas potencialių neteisėtų migrantų ieško ne tik Irake, bet ir kitose valstybėse. „Turime indikacijų, bet jos tokios besikeičiančios. Praėjusią savaitę buvo kalba apie Lukašenkos diskusiją su Maroku, dabar girdėjome apie Pakistaną“, – ketvirtadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Baltarusijos vyriausybė stiprėjančių Vakarų ekonominių sankcijų sąlygomis patvirtino anksčiau skelbtą šalies ūkio raidos 2021 metais prognozę – augimas 1,8 procento. Prognozuojama, jog kitąmet ekonomika augs 2,9 proc., o per artimiausius penkerius metus (2025-aisiais, palyginti su 2020 metais) ūgtels 21,5 procento. Nacionalinės statistikos tarnybos „Belstat“ duomenimis, pirmąjį pusmetį sukurtas 3,3 proc.

Baltarusių olimpietė Kryscina Cimanouskaja turėtų netrukus nusileisti Vienoje, o iš ten keliaus į Lenkiją, kuri išdavė jai humanitarinę vizą, trečiadienį pranešė austrų vyriausybė. „Remiantis mūsų informacija, ji šįvakar planuoja vykti į Varšuvą“, – naujienų agentūrą AFP informavo Austrijos vyriausybės atstovas. K. Cimanouskaja anksčiau trečiadienį paliko Japoniją į Austrijos sostinę skrendančiu lėktuvu, nors buvo manyta, kad ji vyks į Varšuvą.

Ukrainos policija antradienį pranešė, kad viename Kijevo parke buvo rastas išvakarėse dingusio baltarusių aktyvisto lavonas. Pirmadienį baltarusių aktyvisto Vitalio Šyšovo, vadovaujančio nevyriausybinei organizacijai, padedančiai jo tėvynainiams pabėgti nuo represijų Baltarusijoje, organizacija platformoje „Telegram“ pranešė, kad jis dingo Kijeve.