algirdas monkevičius

Lietuvoje iki balandžio 13-osios pratęsus karantiną, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kol kas nesiima atšaukti valstybinių brandos egzaminų, tik dalį jų atideda. „Mes kol kas tik atidėjome egzaminų sesiją tam laikotarpiui, kurį matome, tikėdamiesi, kad karantinas baigsis iki birželio mėnesio. Jeigu karantinas nesibaigtų birželio mėnesį, yra kiti variantai“, – žurnalistams ketvirtadienį Vyriausybėje sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su šalies mokyklomis ruošiasi, kad kitą savaitę nuo pirmadienio pavyktų pratęsti mokslo metus nuotoliniu būdu. Jo teigimu, ruošiami keli scenarijai dėl brandos egzaminų. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad šios dvi savaitės, kol moksleiviams paskelbtos atostogos, buvo įtemptas darbo laikas mokykloms – jų vadovams ir mokytojams – bei ministerijai.

Daugelyje Europos šalių jau nuspręsta stabdyti ugdymo procesą daugelyje švietimo įstaigų. Tokias priemones siūloma įvesti ir Lietuvoje. Ką tokiu atveju daryti darbuotojams, kurių vaikai neis į darželius ir mokyklas? Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius ketvirtadienį pranešė siūlysiantis nuo penktadienio dviem savaitėms stabdyti ugdymo procesą. Sprendimą dėl to turės priimti Vyriausybė.

Europoje sparčiai plintant koronavirusui sujudo ir Lietuva.  Dviem savaitėms svarstoma stabdyti Seimo darbą ir uždrausti visus renginius, kuriuose susirenka daugiau nei 100 žmonių. Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius dėl koronaviruso siūlo dviem savaitėms stabdyti ugdymo procesą. Ketvirtadienio popietę vyksiančiame Vyriausybės posėdyje bus priimti nauji sprendimai siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius, kalbėdamas apie Visagine šią savaitę sumuštą mokytoją, teigia tai vertinantis kaip provokaciją, tačiau ragina palaukti policijos išvadų. „Tai kelia didžiulį susirūpinimą. Aš tai vertinu gal netgi kaip provokaciją, jeigu iš tikrųjų taip buvo (...) Policija, manau, ištirs, mes tada galėsime rimtai pasisakyti“, – ketvirtadienį žurnalistams ministerijoje sakė A. Monkevičius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pakeitė minimalius reikalavimus stojantiems į aukštąsias mokyklas, atsisakant minimalaus egzaminų vidurkio reikalavimo. „Atsisakoma pernai įvestos naujovės – nebebus skaičiuojamas trijų privalomų egzaminų balų aritmetinis vidurkis“, – BNS atsiųstame komentare teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas.

Vyriausybė iš esmės pritaria Seimo opozicijos atstovų siūlymui didinti transporto lengvatas moksleiviams, tačiau ragina ieškoti jų finansavimo šaltinių kartu su savivaldybėmis. Ministrų kabinetas trečiadienį pasitarime pritarė Seime svarstomoms įstatymo pataisoms, numatančioms, jog nuo kitų metų bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, važiuodami priemiestiniais autobusais, galėtų su 50 proc. nuolaida pirkti vienkartinį ir su 80 proc.

Vyriausybė pusantro karto padidino išmokas lituanistinio švietimo pedagogams Baltarusijoje, Lenkijoje ir Karaliaučiuje. Tai numatantį projektą trečiadienį Vyriausybei pateikęs ministras Algirdas Monkevičius sako, kad tai turėtų sulyginti pedagogų užmokestį su Lietuvoje dirbančiais mokytojais. „Iš viso yra 67 tokie žmonės: Baltarusijoje 46, Lenkijoje - 8, Kaliningrade – 13, ir jų darbo užmokestis jau yra mažesnis, nei Lietuvoje dirbančių pedagogų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius dėl situacijos Nacionalinėje švietimo agentūroje privalo imtis realių veiksmų ir asmeninės atsakomybės, sako Prezidentūra.   „Negalima leisti, kad naujai įkurtoje Nacionalinėje švietimo agentūroje kartotųsi ydingos praeities praktikos. Po nauju pavadinimu – senos problemos. Galų gale reikia imtis realių, o ne apsimestinių veiksmų.

Atsižvelgiant į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, universitetų ir kolegijų siūlymus, taip pat į studentų ir mokinių atsiliepimus, priimtas sprendimas šiek tiek supaprastinti 2020 m. minimalius kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir sudaryti palankesnes sąlygas pretenduojantiems į universitetus ir kolegijas. Be to, siūloma pirmakursiams, pasirinkusiems studijuoti pedagogiką, skirti specialias stipendijas, rašoma Švietimo mokslo ir sporto ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui valstybei finansiškai skatinti gabiausius mokinius. Šiuo metu moksleivių paskatos būdus sprendžia tik savivaldybės ar švietimo įstaigos. ŠMSM siūlo, kad finansinėmis ir kitomis priemonėmis aukštų ugdymosi rezultatų pasiekę vaikai galėtų būti skatinami iš valstybės biudžeto lėšų pagal švietimo ministro nustatytą tvarką. Toliau pataisos bus svarstomos Seime.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo nuo rugsėjo jungti dalį profesinio mokymo įstaigų su paprastomis mokyklomis, kitoms su mokyklomis siūloma sudaryti jungtinės veiklos sutartis dėl bendrojo ugdymo programos. Kaip informavo ministras Algirdas Monkevičius, tai daroma tęsiant 2018-aisiais inicijuotą profesinių mokymo įstaigų tinklo pertvarką.

Sauliaus Skvernelio ir Gitano Nausėdos kovą dėl susisiekimo ministro viešoje erdvėje pralaimi Vyriausybės vadovas – jo reitingas per mėnesį dar krito, tuo metu prezidento pakilo, rodo šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.  Sausį gyventojų nepalankumas S. Skverneliui išaugo beveik devyniais procentiniais punktais – nuo 29,9 proc. gruodį iki 38,6 proc. sausį.  Palankiai premjerą įvertino 36,4 proc.

Premjeras Saulius Skvernelis penktadienį kartu su parlamentinių partijų lyderiais aptarė jo siūlomą pasirašyti susitarimą dėl švietimo. Pasak S. Skvernelio, politinės partijos linksta pritarti tam, kad savivaldybės turėtų daugiau finansinės galios, spręsdamos savo mokyklų likimą. Tiesa, ir partijų lyderiai, ir švietimo ministras pažymi, kad projekto dar laukia nemažai pokyčių.

Kasmet daugelis abiturientų suka galvas, kokias studijas pasirinkti ir kokia kryptimi pasukti savo gyvenimą. Kol vieniems apsisprendimą palengvina senos svajonės, talentai, šeima ar draugai, kiti apsisprendžia išgirdę ministro pažadą, kad jų studijos bus finansuojamos. Vis dėlto panašu, kad tai tebuvo pažadas, nes ministro žodžiais patikėję pirmakursiai už studijas tebemoka patys.

Trečiasiais Vyriausybės darbo metais matomiausiu žiniasklaidoje jos ministru išlieka sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, mažiausiai minimas – energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Kaip rodo duomenys, kuriuos BNS pateikė žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovė „Mediaskopas“, šiemet A. Veryga paminėtas beveik 13,5 tūkst. kartų, kas sudarė 13,3 proc. nuo visų ministrų paminėjimų. Nuo kadencijos pradžios jis minėtas daugiau kaip 44,2 tūkst.

Iš ambicingo Vyriausybės plano masiškai sumažinti išsikerojusį mokyklų tinklą, panašu, liko šnipštas, nes švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta šiuo klausimu galios turintis mažai, o Lietuvos merai didelio noro reikšmingiems pokyčiams nerodo. Kol Valstybės kontrolė pirštu baksnoja į ydingą mokyklų tinklą, švietimo ekspertai spėja, kad kitąmet duris užvers tik keliolika neefektyvių mokyklų.

Prezidentas vėl žeria kritiką švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Esą finansavimas švietimui auga, tačiau mokinių pasiekimai negerėja. Jam antrina ir Valstybės kontrolės bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovybė, kuri tvirtina, kad švietimo sistemoje – tikra betvarkė. Pasak jų, šiandieninė sistema ruošia ne imlius jaunus žmones, o pašalpų gavėjus. Vykdant pirkimus, paslaugos nuolatos įsigyjamos iš vieno ir to paties tiekėjo, o institucijose dirba giminaičiai.

Neskaidrūs viešieji pirkimai, prasti moksleivių pasiekimai, daug klausimų kelianti mokytojų apmokėjimo sistema, neefektyvus mokyklų tinklas – vienos pagrindinių Lietuvos švietimo sistemą kamuojančių bėdų. Prezidentas Gitanas Nausėda sako pasigendantis efektyvaus darbo sprendžiant šias problemas, o valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys konstatuoja, kad problemos švietime taip išvešėjo, kad jau tapo nacionalinio saugumo klausimu.

Vilniaus universitetas (VU) pradėjo streiką ir dviem dienoms užsirakino visas duris. Paskaitose nėra nei dėstytojų, nei studentų. Nors algos čia per 2 metus padidėjo 50 proc., dėstytojams to maža. Jie reikalauja kitąmet dar 20 proc. didesnių atlyginimų. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius tvirtina neturįs tiek pinigų, tačiau sutinka derėtis dėl algų kėlimo ateityje. Šalia Vilniaus universiteto ketvirtadienį sąmyšis.

Lietuvos 15-mečių moksleivių skaitymo, matematinių gebėjimų ir gamtamokslio rezultatai per trejus metus paaugo tik truputį, o pagal savo sugebėjimus šiose srityse Lietuvos moksleiviai rikiuojasi per vidurį tarp 79 pasaulio valstybių, skelbia EBPO tyrimas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pristatė naujausio tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo rezultatus.

Po įspėjamojo pedagogų streiko pirmadienio rytą Vyriausybėje pasirašyta pataisyta švietimo ir mokslo šakos darbuotojų kolektyvinė sutartis. Dokumentą su keturiomis šios šakos profesinėmis sąjungomis pasirašė premjeras Saulius Skvernelis, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius bei profesinių sąjungų vadovai.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad yra pasirengęs pasitraukti iš pareigų, jeigu nepavyks pasiekti sutarimo dėl pedagogų reikalavimų didinti finansavimą.  „Jeigu man nepavyktų pasiekti šito susitarimo, apie kurį aš kalbu, aš esu pasirengęs už tai atsakyti ir jeigu reikės, pasitraukti“, – žurnalistams penktadienį po kolektyvinio darbo ginčo komisijos posėdžio sakė ministras.

Dalis Lietuvos ugdymo įstaigų nuo darželių iki universitetų ketvirtadienį užvėrė savo duris dviem valandoms, taip sustabdydamos ugdymo procesą ir reikalaudamos Vyriausybės skirti daugiau lėšų švietimui. Įspėjamasis dalies švietimo bendruomenės streikas trunka nuo 8 iki 10 val., nors kai kur, pavyzdžiui darželiuose, streikas prasidėjo dar 7 val. ryto.

Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas praeiviams Vilniuje trečiadienį dalino šimtus aukštojo mokslo baigimo diplomų. Taip universitetas protestavo dėl per mažų Vyriausybės išlaidų aukštajam mokslui ir palaikydami netrukus vyksiantį pedagogų protestą. VU savo protesto akciją pavadino „Diplomas už Ačių“, taip pašiepdami buvusios švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės pagarsėjusią rašybos klaidą rinkimų kampanijos lankstinukuose.

Prie ketvirtadienį dvi valandas streikuosiančių pedagogų jungiasi ir ikimokyklinio ugdymo specialistai bei aukštųjų mokyklų pedagogai. Jei Vyriausybė nesiims didinti išlaidų švietimui, pedagogai žada stabdyti ugdymo procesą, todėl darželinukai, moksleiviai ir studentai būtų priversti likti namuose. Tėvai ir vaikai dėl to jaučiasi nuskriausti. Dalis Lietuvos švietimo profsąjungų ketvirtadienį, lapkričio 28-ąją, nuo 8 val. iki 10 val.

Klasės, kuriose vienu metu mokosi skirtingų klasių moksleiviai, tebėra vienu didžiausiu sparčiai nykstančių Lietuvos regionų galvos skausmu. Vietiniai merai pripažįsta, kad jungtinių klasių situacija sudėtinga ir sunkiai sprendžiama, o švietimo ekspertai ir valstybės auditoriai grūmoja pirštu, kad tokios klasės žlugdo jaunus moksleivius ir neigiamai paveikia jų mokymosi rezultatus. Jungtinės klasės dažniausiai sudaromos regionuose, nedidelėse mokyklose, kuomet neužtenka mokinių vienai klasei.

Įvertinus medikų rekomendacijas, šiltuoju sezonu temperatūra ugdymo įstaigose turės būti ne aukštesnė nei 26 laipsniai. Pasak Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos atstovės Linos Bušinskaitės, tokiu būdu bus užtikrinama, kad vyraujant karščiams, nebūtų rizikuojama darželinukų, mokinių ir studentų sveikata.

Medikai, pedagogai ir dėstytojai – trys darbuotojų grupės, kurioms Vyriausybė žadėjo, jei ne aukso kalnus, tai bent gerokai oresnius uždarbius. Nesulaukę įgyvendintų pažadų, į streikus per metus leidosi ir pedagogai, ir sveikatos sistemos darbuotojai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius dėl stuburo išvaržos gydymo nuo lapkričio 5 d. turi laikiną nedarbingumą. „Jau kurį laiką ministras jautė stiprius nugaros skausmus. Gydytojai rekomendavo nebedelsti ir kuo skubiau atlikti medicinines procedūras. Ministrui laikinas nedarbingumas paskirtas iki lapkričio 13 d.,“ – informuoja ministro patarėjas Kęstutis Butvydas.

Situacija dėl pedagogų atlyginimų ir toliau kaista. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai kol kas neįgyvendinus pažado skirti 117 mln. eurų didinti pedagogų atlyginimus, pastarieji grasina streikais. Tuo metu švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, galima rasti papildomų lėšų pedagogų atlyginimams, tačiau žadama rasti suma beveik dešimt kartų mažesnė nei pedagogų reikalaujama.

Dalies Lietuvos pedagogų kantrybė išseko – jei per mėnesį už švietimą atsakingi politikai nesiims veiksmų, mokytojai grasina streiku. Kritikuodami neseniai tobulintą etatinio darbo apmokėjimo modelį, jie dalinasi kai kuriose šalies mokyklose kylančiomis problemomis ir pasakoja apie augančią įtampą. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su profsąjungomis rengia sutartį, kuria įsipareigos per artimiausius kelerius metus reikšmingai kelti pedagogų atlygį.

Vyriausybė nepritaria Seime svarstomai iniciatyvai leisti vaikus mokyti namuose pačioms šeimoms. Seimo Švietimo komiteto ir mokslo komiteto atstovų pataisos numato galimybę nuo pirmos iki dvyliktos klasės mokytis šeimoje, kartu nustatant saugiklius – mokykla galėtų vertinti ugdymosi šeimoje sąlygas, vaiko žinių lygį, konsultuotų ir vertintų ugdymosi pažangą.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius žada aiškintis situaciją Kazlų Rūdos savivaldybėje, kur teisėsauga aiškinasi informaciją apie galimą piktnaudžiavimą klastojant moksleivių sąrašus. Anot jo, jei paaiškės, kad lėšos panaudotos netinkamai, gali būti svarstomas ir įstaigų finansavimo klausimas. „Nesu įsigilinęs, tik šiandien išgirdau. Bet jei tokiu būdu yra kokie nors prirašinėjimai, tai yra nepriimtina.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, kad tėvai galėtų būti skatinami leisti vaikus į darželius per vaiko pinigus, priešmokyklinio ugdymo klasė galėtų tapti pirmąja. „Ten, kur yra ta priešmokyklinio ugdymo klasė, ateityje ji gali tapti pirmąja. Jei mes sėkmingai parodytumėme, kad ji gali tapti pirmoji, turėtumėme nebe ketverių metų, o penkerių metų pradinę mokyklą.

Žinomą televizijos ir radijo laidų vedėją Gabrielę Martirosian sportas supa iš visų pusių. Jos sesuo dirba su krepšinio rinktine, artima bičiulė – kiokušin karatė čempionė, o ji pati sportuoja bent keturis kartus per savaitę. 28-erių moteris nepraleidžia įdomiausių sporto įvykių, o praėjusią savaitę su pasiektais sportiniais laimėjimais sveikino savo buvusios mokyklos komandą.

Mažas mokyklas gelbėjančių jungtinių klasių, kurios mokosi skirtingo amžiaus mokiniai, galėtų pavykti atsisakyti per 3–5 metus, sako švietimo ministras Algirdas Monkevičius. Pasak ministro, mokymo jungtinėse klasėse kartais sunku išvengti dėl bendruomenės noro išlaikyti mokyklą, nors joje ir trūksta vaikų. „Mes manom, kad tai (jungtinės klasės – BNS) yra laikinas dalykas, su juo tikrai taikstytis labai nereikia.

Šiuo metu ieškoma 275 ugdymo įstaigų vadovų, rodo BNS pateikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenys. Švietimo ministro teigimu, dalį kandidatų atgraso įvestos mokyklų direktorių kadencijos. Dauguma konkursų į mokyklų ir darželių vadovų pozicijas baigsis lapkričio ir gruodžio mėnesiais, dalis – rugsėjį ir spalį. Daugiausia vadovų ieškoma Kauno mieste – 40. Pasak Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo Virginijaus Mažeikos, dalyje įstaigų paskirti laikini vadovai.

Dalis mokinukų jau sekmadienį su gėlėmis keliaus į mokyklas pradėti naujų mokslo metų. Tačiau ar mokyklose netrūksta mokytojų ir ar jos sugebės tinkamai priimti moksleivius? Apie esamą padėtį su Švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi kalbėjo TV3 žurnalistė Jolanta Svirnelytė.  Visai netrukus vaikai keliaus į mokyklas.

Mokiniai į mokyklą galės neiti ne tik per šalčius, bet ir esant karštam orui. Tokius pakeitimus po pasitarimų su Sveikatos apsaugos ministerija įsakymu įtvirtino švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Nustatyta, kad oro temperatūrai esant 30°C ar aukštesnei ir mokyklai negalint užtikrinti ugdymo vėsesnėse mokyklos aplinkose, į mokyklą gali neiti visų klasių mokiniai. Mokiniams, kurie tą dieną į mokyklą ateina, ugdymo procesas organizuojamas mokyklos pasirinktu būdu.

Ketinama keisti reikalavimus stojantiems į aukštąsias mokyklas, teigia švietimo ministras Algirdas Monkevičius. „Matom, kad minimalūs reikalavimai galėtų būti, bet juos galima padaryti taiklesniais, labiau motyvuojančiais geriau pasirengti studijuoti. Aš galutinai rytoj apsispręsiu ir pasirašysiu įsakymą šiek tiek pakoreguoti – vietoje anglų kalbos leidžiant abiturientams rinktis jiems reikalingą egzaminą: chemijos, biologijos, fizikos ar panašų“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras.

 51 šalies mokyklai, kuriose moksleivių pasiekimai yra mažesni nei šalies vidurkis, nuo rugsėjo talkins švietimo konsultantai, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šia priemone siekiama mažinti atotrūkį skirtingose šalies ugdymo įstaigose – savivaldybės pačios atrinko mokyklas, kurioms bus teikiamos konsultacijos, ekspertinė ir metodinė pagalba. Iš viso šiose mokyklose mokosi per 10 tūkst. 1-10 klasių moksleivių.

Su pernai pabaigoje streikavusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovu Andrium Navicku pirmadienį susitikęs švietimo ministras Algirdas Monkevičius teigia sieksiantis, kad valandinis mokytojų įkainis kasmet didėtų iki 10 procentų.

Nuo rugsėjo 1 d. visų bendrojo, profesinio, neformaliojo ugdymo mokytojų darbo krūvis ir užmokestis bus skaičiuojamas pagal kitokį etatinio darbo užmokesčio modelį, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešimu spaudai. Ką svarbiausia žinoti? „Etatinis mokyklose pradėtas diegti praėjusiais mokslo metais. Reaguodami į mokytojų, švietimo profesinių sąjungų siūlymus pavasarį modelį patobulinome“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Seimas antradienį nusprendė tolesnį premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės likimą – ministrų kabinetas iš naujo gavo Seimo įgaliojimus. Per trejus septynioliktosios Vyriausybės metus iš keturiolikos 2016 m. prisiekusių ministrų pareigas išsaugojo mažiau nei pusė, todėl, kaip numato Konstitucija, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, antraip turėtų atsistatydinti. Už balsavo 75 Seimo nariai, 27 – prieš, 9 susilaikė.

Seimas antradienį balsuoja dėl tolesnio premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės likimo – ministrų kabinetas turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Dėl to Seimas balsuos. Per trejus septynioliktosios vyriausybės metus iš keturiolikos 2016 m. prisiekusių ministrų pareigas išsaugojo mažiau nei pusė, todėl, kaip numato Konstitucija, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, antraip turėtų atsistatydinti.

Per trejus premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos vyriausybės metus profesionalų gretas sparčiai pakeitė daugiau politinės patirties turintys ministrai. Politologai konstatuoja profesionalų vyriausybės eros pabaigą.

Pritraukti studentų į dalykų mokytojų studijas ketinama skatinamosiomis stipendijomis, teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. „Mes numatėme kitais metais skirti skatinimo fondą, kuriuo naudotųsi universitetai, trys šitie centrai. Fondas numatytų skatinamąsias stipendijas ir įsikūrimo išlaidas tose savivaldybėse, kur mokytojų dabar tikrai reikia“, – BNS sakė ministras. Pasak A. Monkevičiaus, siekiama, kad fondu būsimi studentai galėtų pasinaudoti kitąmet.

Jau praėjusiais mokslo metais mokinių vasaros atostogos prasidėjo vėliau, nei iki tol. Tai leido plėtotis aršioms diskusijoms. Vieni tokį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimą kritikavo, o kiti gynė, sakydami, jog tai tik į naudą. Nepaisant to, kalbama, kad mokymosi kokybė šį birželį buvo prasta, nes Lietuvoje mokyklos nėra pritaikytos karščiams.