Švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius antradienį lankėsi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje, kur atsakė į klausimus apie įtemptą situaciją dėl švietimo finansavimo kitąmet.
Skyrė dvigubai mažiau lėšų
Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas priminė, kad ginčas tarp profsąjungų ir Vyriausybės verda dėl šiemet liepą sutartų 2017 metais pasirašytos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties pakeitimų, numatančių įvairių grandžių pedagogų atlyginimų augimą. Jiems įgyvendinti kitąmet reikėtų papildomai skirti 117,6 mln. eurų.
„Mes iki šiol, nors pradžioje buvo sutarta, kad paskaičiuota ministerijos ekspertų, kad visiems įsipareigojimams bus skirta 117 mln. eurų, dabar pamatėme, kad kitų metų biudžete tam skirta tik 55 mln. eurų“, – posėdyje kalbėjo E. Milešinas.
Sutartį pasirašiusios profsąjungos spalio 31 dieną kviečiamos į posėdį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje aptarti susidariusią situaciją.
Augimas mažesnis, nei norėtų
Savo ruožtu ministras A. Monkevičius pastebėjo, kad biudžeto pakeitimai dar galimi po to, kai Seimas biudžeto projektą grąžins Vyriausybei.
„Dabartiniame projekte yra darbo užmokesčio augimas. Jis nėra toks, kokio aš galbūt kaip ministras norėčiau. Bet esu izoliuotas, negaliu savo parašu biudžeto skirstyti. <...> Tą matydami, mes pateikėme projektą, kuriame mokytojų darbo užmokesčio augimas yra 9 proc., lyginant su praėjusias metais“, – posėdyje kalbėjo ministras.
A. Monkevičiaus teigimu, ministerija jau susiveržė diržą ir sutaupė 7 mln. eurų ūkio reikmėms, šiuos pinigus, anot ministro, galima paskirti didinti pedagogų atlygį. Anot ministro, reiktų rasti dar 6 mln. eurų.
„Jokių kitų lūkesčių, kitų pažadų aš nedalinau. Tikrai lūkesčių nesukėliau“, – kalbėjo A. Monkevičius.
Ministras mano, kad darbo užmokestį didinti reikėtų per koeficientus.
Anot M. Adomėno, Seime svarstomas biudžetas – priešrinkiminis, o ministras visiškai neprotestuoja prieš susidariusią situaciją. Seimo narys A. Monkevičiaus teiravosi, ar jis ketina parodyti tvirtą poziciją dėl mažesnių asignavimų pedagogų atlyginimams.
„Nėra ta situacija tokia labai jau niūri. Taip, ji netenkina, taip, reikia pokyčių, turime idėjų, kaip reikėtų tai keisti. <...> Taip, mes tuos dalykus Vyriausybėje diskutuojame, bet į viešumą eiti ir kritikuoti, kad arba, arba – ne mano stilius“, – atsakė ministras.
Grasinai streikais
Pedagogų profsąjungos ketina streikuoti dėl neįgyvendinto pažado didinti atlyginimus mokytojams. Vyriausybė ir streikuoti grasinanti mokytojų profsąjunga nesutaria, ar teisiškai galioja valdžios pažadas kitąmet kelti pedagogų algas.
Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinė sąjunga paskaičiavo, kad kitų metų valstybės biudžeto projekte Vyriausybė įgyvendina šių įsipareigojimų tik už 55,5 mln. eurų.
Apkaltinusi Vyriausybę nevykdant savo įsipareigojimų, ši E. Milešino vadovaujama profsąjunga ketina streikuoti lapkričio pabaigoje, jeigu per biudžeto svarstymus Seime neįvyks joks proveržis. Apie galimą streiką neseniai pranešė ir A. Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.
„Girdžiu kolegas, kurie dabar bando tikslinti [sutartį], bet panašu, kad ministras vienas negali pakeitimų daryti be Vyriausybės pritarimo. Manau, kad skaičių sutartyje niekada ir nereikia, tiesiog reikia sutarti, ar keliame 20 proc. mokytojams atlyginimus, ar ne“, – posėdyje sakė A. Navickas.
Šiemet finansavimas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai yra 1 mlrd. 237 mln. eurų, Vyriausybė siūlo jį kitąmet didinti iki beveik 1 mlrd. 280 mln. eurų.
Tuo metu Vyriausybės atstovai sako, kad suderėti sutarties pakeitimai negalioja, nes jiems turi pritarti Finansų ministerija ir visas Ministrų kabinetas.
Spalio 1 dieną Švietimo ministerija registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo būtų įgaliota pasirašyti atnaujintą kolektyvinę sutartį su naujais įsipareigojimais. Vyriausybėje šis projektas dar nebuvo svarstytas.
