algirdas bogdevičius

Norint, kad kuriama įmonė būtų sėkminga, pradedantysis verslininkas privalo sugebėti planuoti savo finansus įmonės steigimo pradžioje ir tolimesnėje veikloje. Pradėti planuoti išlaidas daug paprasčiau žinant atsakymus į klausimus – kaip įmonė yra steigiama, kiek reikia finansų kiekviename žingsnyje ir iš kur gauti reikiamus pinigus. Apie pradinį kapitalą ir pirmąsias įmonės steigimo išlaidas pasakoja „Danske Bank“ lėšų valdymo skyriaus vadovas Algirdas Bogdevičius.

Studijuojant, dirbant ar turint prekybinių santykių užsienio šalyje susiduriama su klausimu, kaip vyksta finansiniai procesai. Jei tenka užsienyje atlikti  bankines operacijas, reikia apmąstyti ir įvertinti, kaip tai daryti yra geriausia ir patogiausia. Į klausimus apie finansinių procesų valdymą užsienyje atsako  Algirdas Bogdevičius, „Danske“ banko Lėšų valdymo skyriaus vadovas.

Tradiciškai baigiant patarimų ciklą, apžvelgsime Lietuvos įmonių patirtį, skelbtą 2011 m. Lietuvos verslo naujienų straipsniuose portale balsas.lt. Skubu pasidžiaugti, kad peržvelgus straipsnių kiekį, apie atsargų apyvartumo optimizavimą rašyta kone daugiausiai. Bendraudami su įmonėmis, mes irgi pastebime, kad ieškodamos optimizavimo šaltinių, dauguma įmonių pirmiausiai savo žvilgsnį nukreipią į atsargų valdymą.

Kuo skiriasi derybos su tiekėjais nuo derybų su klientais? Iš pirmo žvilgsnio viskuo – reikia  kitokių įgūdžių, kitokių kompetencijų, kitokios informacijos, tačiau bendrąja prasme tai identiški procesai – tiesiog persėdate į kitą derybų stalo pusę. Patirtis, sukaupta derybose su klientas bus neįkainojama ir derybose su tiekėjais. Bent kartą metuose sukvieskite už pirkimus ir pardavimus atsakingus įmonės darbuotojus bei pamodeliuokite įvairias derybines situacijas.

Derybos su tiekėjais ir klientais yra įprasta ir neatsiejama kiekvieno verslo dalis. Tačiau pakreipti derybas sau palankia linkme pavyksta toli gražu ne visiems ir ne visada. Vienas iš svarbiausių derybų etapų – pasiruošimas, kuris gali suteikti didesnį pasitikėjimą ir užtikrintumą bei slaptų „kozirių“, praversiančių kritiniais momentais. Ruošiantis deryboms su klientais, pirmiausia identifikuokite kliento ir savo vaidmenį.

2011 m. apžvelgėme ne tiek ir daug sėkmingų mokėtinų sumų valdymo, priešingai nei gautinų sumų valdymo pavyzdžių. Iš vienos pusės tai rodo, kad įmonės nėra linkusios atskleisti santykių su tiekėjais, iš kitos – nėra labai aktyvios šioje srityje. Nepaisant to, mokėtinų sumų valdymo pavyzdžių yra. Auksinė taisyklė: vėluojantys atsiskaityti klientai dažnai atsiduria eilės pabaigoje. Tuo praėjusių metų žiemą galėjo įsitikinti iš sniego pusnių neišvažiuojantys Vilniaus gyventojai.

Tikriausiai bent kartą su savo tiekėjais esate sutarę dėl vėlesnio nei įprasta atsiskaitymo termino ir žinote, kad tai lyg šviežias oro gūsis, leidžiantis lengviau atsikvėpti. Tiesa, tai turi savo kainą ir dažnai ilgesni tiekėjų atidėjimai grįžta didesnėmis prekių ar paslaugų kainomis. Kaip išlaikyti „gerą“ kainodarą ir sutarti dėl ilgesnių atidėjimų? Nors didžiąja dalimi tai priklauso nuo rinkos sąlygų bei sėkmės, tačiau iš dalies ir nuo darbo organizavimo įmonėje.

Praėjusiame straipsnyje pradėjome nagrinėti, kaip pagreitinti gautinų sumų apyvartumą keliomis dienomis ir „išlaisvinti“ dalį lėšų, esančių pirkėjų skolose. Išsiaiškinome, kokios pardavimo proceso dalys turi daugiausiai įtakos apyvartinio kapitalo valdymui. Šį kartą aptarsime du aspektus: užsakymų klaidas, priminimus apie vėluojančius mokėjimus.

Paspartinti gautinų sumų apyvartumą ir „išlaisvinti“ dalį lėšų, esančių pirkėjų skolose, galima peržiūrėjus lėšų surinkimo būdus. Aptarsime alternatyvius atsiskaitymo su jūsų įmone būdus, kurie gali padėti ir jums, ir jūsų klientams. Įvertinkite klientų pasitenkinimą Ieškant atsakymo, kaip pagreitinti klientų atsiskaitymus, siūlyčiau atkreipti dėmesį į prekių ar paslaugų kokybę – juk nepatenkinti klientai tikrai neskuba atsiskaityti.

„Prispaudus“ klientus mokėti anksčiau, galima „išlaisvinti“ nemažai „įšaldytų“ įmonės lėšų. Lengva tai pasakyti, tačiau sunku padaryti. Negalima pamiršti, kad agresyvus spaudimas gali atbaidyti klientus. Ką reikėtų daryti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avys sveikos? Pirma, pabandykite įvertinti, kas sudaro pardavimo procesą jūsų įmonėje bei atrinkite tai, kas svarbu apyvartinio kapitalo valdymui.

Praėjusį kartą aptarėme komunikacijos svarbą apyvartinio kapitalo valdymui. Šį kartą panagrinėsime, kaip įmonės kolektyve sukurti lėšų valdymo kultūrą, kad kiekvienas darbuotojas, pats to nejausdamas, nuolat rūpintųsi įmonės lėšomis. Darbuotojų elgesį įmonėje dažnai nulemia vadovybės rodomas pavyzdys ir konkrečiai kiekvienam darbuotojui taikoma motyvavimo sistema.

Praėjusį kartą baigėme pažintį su apyvartinio kapitalo valdymo rodikliais. Šį kartą panagrinėsime, kaip tinkamas įmonės vidinės ir išorinės komunikacijos valdymas gali padėti optimizuoti apyvartinio kapitalo rodiklius ir „išlaisvinti“ lėšas. Be vidinės ir išorinės komunikacijos įmonėje sustotų dauguma procesų, tačiau smulkiose ir vidutinėse įmonėse tai bene mažiausiai valdoma sritis.

Įkurti ir sėkmingai valdyti verslą nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Neužtenka vien geros verslo idėjos, kad įmonė sklandžiai ir pelningai veiktų. Kasdienėje veikloje vadovams tikru iššūkiu tampa sėkmingas apyvartinių lėšų cirkuliacijos organizavimas. Juk nuo to, ar sėkmingai įmonėje valdomos apyvartinės lėšos, priklauso laiku vykdomi kiti finansiniai įsipareigojimai.

Lietuvoje pristatoma pirma nemokama skaičiuoklė verslo įmonėms, padėsianti optimizuoti finansinius srautus ir išvengti mokumo problemų. Danske banko ekspertų sukurta speciali priemonė leis nemokamai įvertinti įmonės apyvartinio kapitalo optimizavimo galimybes, taip pat palyginti savo finansinę situaciją su kitomis rinkos įmonėmis remiantis Statistikos departamento duomenimis.