Įkurti ir sėkmingai valdyti verslą nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Neužtenka vien geros verslo idėjos, kad įmonė sklandžiai ir pelningai veiktų. Kasdienėje veikloje vadovams tikru iššūkiu tampa sėkmingas apyvartinių lėšų cirkuliacijos organizavimas. Juk nuo to, ar sėkmingai įmonėje valdomos apyvartinės lėšos, priklauso laiku vykdomi kiti finansiniai įsipareigojimai. Tie vadovai, kurie nuolat mokosi ir stengiasi įgyti žinių, kaip tinkamai valdyti įmonės apyvartinį kapitalą, visuomet laimi.
Apyvartinis kapitalas – tai įmonės trumpalaikės lėšos, kurios naudojamos kasdienėje veikloje trumpalaikiams įsipareigojimams padengti. Tinkamas apyvartinio kapitalo valdymas tampa nauju iššūkiu ir strategijos tikslu vadovams, kurie siekia „išlaisvinti“ įmonės lėšas. Kol įmonės galėdavo nesudėtingai surasti nebrangių finansavimo šaltinių, jos nesirūpino, kaip būtų galima atrasti laisvų lėšų. Tačiau po finansų krizės skolintis tampa tiesiog per brangu ir tenka ieškoti būdų, kaip mažinti išorinių lėšų poreikį. Tinkamai suplanavus apyvartinius ciklus, galima pasiekti realių rezultatų – „išlaisvintos“ lėšos gali būti investuojamos į verslo plėtrą, pavyzdžiui, plečiamas prekių asortimentas, gerinama klientų aptarnavimo kokybė. Apyvartinio kapitalo valdymo efektyvumas priklauso ir nuo įmonės viduje vykstančių procesų, ir nuo išorinių veiksnių, pavyzdžiui, santykių su tiekėjais ir pirkėjais. Kiekvienai įmonei svarbu subalansuoti gautų ir mokėtinų sumų apyvartumą – lėšos iš klientų turėtų įplaukti tuomet, kai reikia atsiskaityti su tiekėjais.
Apyvartinio kapitalo valdymas dažniausiai matuojamas apyvartumo rodikliais, parodančiais, per kiek dienų įmonėje įvyksta tam tikras procesas. Gautinų sumų apyvartumas, mokėtinų sumų apyvartumas, atsargų apyvartumas – pagrindiniai skaičiai, žymintys dienas, per kelias jūs atsiskaitote su klientais, tiekėjai sumoka jumis, o žaliavos tampa galutine produkcija. Apyvartinių lėšų ciklas parodo bendrąjį laiką nuo to momento, kai išleidžiate pinigus atsiskaitydami su tiekėjais, iki tol, kol gaunate lėšas iš klientų. Kitais žodžiais tariant, rodiklis žymi, kiek dienų finansuojate apyvartą savo lėšomis. Sumažinus šį ciklą vos keliomis dienomis, įmonės, priklausomai nuo pajamų, pardavimų ir turimų atsargų, gali išlaisvinti nuo keleto iki kelių šimtų tūkstančių litų apyvartinių lėšų.
Šį kartą pateikiame pirmojo – gautinų sumų apyvartumo – rodiklio apskaičiavimo pavyzdį. Jums prireiks skaičiuoklio ir įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų – balanso bei pelno ir nuostolio ataskaitos. Iš pradžių rekomenduojama susirinkti praėjusių metų dokumentus.
1 žingsnis – formulė
Gautinų sumų apyvartumas – tai rodiklis, parodantis, per kiek vidutiniškai dienų su jumis atsiskaito jūsų klientai. Kuo apyvartumas greitesnis, t. y. dienų skaičius mažesnis, tuo jūsų įmonei geriau, nes mažiau įmonės lėšų yra „įšaldytos“ kaip klientų skolos. Šiam rodikliui apskaičiuoti prireiks keleto duomenų – pirkėjų įsiskolinimo per vienerius metus sumos ir pardavimo pajamų. Pirmuosius duomenis galite surasti pelno ir nuostolio ataskaitoje. Įmonės pardavimo pajamas galite rasti balanse. Tuomet pirkėjų įsiskolinimas dalinamas iš pardavimo pajamų ir gauta suma dauginama iš 365. Gautas rezultatas suapvalinamas iki sveiko skaičiaus, pavyzdžiui, 27 952 Lt / 433 692 Lt * 365 d. = 23,52 d. ~ 24 d.
2 žingsnis – rezultato interpretacija
Gautas skaičius pats savaime nieko nesako. Svarbu suprasti, kodėl jis yra būtent toks. Tik tuomet bus galima žinoti, gerai tai ar blogai. Pavyzdžiui, jei savo klientams standartiškai taikote 30 dienų mokėjimo atidėjimą, apskaičiuotas gautinų sumų apyvartumas (24 d.) yra priimtinas. Šiuo atveju rodiklis rodo, kad nemaža dalis klientų atsiskaito anksčiau numatyto laiko. Kitu atveju, jei standartiškai taikote tik 15 dienų mokėjimo atidėjimą, tuomet reiktų susirūpinti – nemaža dalis klientų vėluoja atsikaityti laiku.
3 žingsnis – „išlaisvintų“ lėšų apskaičiavimas
Dabar paskaičiuokite, kiek „išlaisvintumėte“ lėšų, jei jums pavyktų optimizuoti gautinų sumų apyvartumą ir sumažinti savo rodiklį bent 2 dienomis. Apskaičiuokite taip: iš savo esamo gautinų sumų apyvartumo rodiklio atimkite siektiną, padalinkite iš esamo ir padauginkite iš pirkėjų įsiskolinimo per vienerius metus, pavyzdžiui:
(24 d. – 22 d.) / 24 d. * 27 952 Lt = 2 329,33 Lt. Taigi optimizavę gautinų sumų apyvartumą dviem dienomis, gautinas sumas sumažintumėte 8,33 proc. ir „išlaisvintumėte“ 2 329,33 Lt.
Derėtų padiskutuoti su kolegomis apie pasiektus rodiklius, kartu pasvarstyti apie įmonės galimybes veikti geriau, galbūt jūs turite potencialo pagreitinti gautinų sumų apyvartumą ne 1 ar 2 dienomis, o, pavyzdžiui, 5.
4 žingsnis – palyginti savo rodiklius su artimiausių konkurentų rodikliais
Jei rinkoje, kurioje veikiate, yra panašių į jus įmonių, palyginkite jų rezultatus su saviškiais. Kitų įmonių finansinės atskaitomybės ataskaitas galite įsigyti VĮ Registrų centro savitarnos sistemoje. Tai padės Jums įvertinti keliomis dienomis galėtumėte optimizuoti rodiklius, be to, išmanydami rinką, kurioje dirbate žinosite, ką konkurentai daro kitaip ir iš karto galėsite sudaryti artimiausių veiksmų planą.
Jeigu susirūpinote apyvartinio kapitalo optimizavimu – jūs jau teisingame kelyje. Nepamirškite, kad svarbu paieškoti „greitų“ pergalių savo veikloje – nedidelių pakeitimų, galėsiančių pagerinti apyvartinio kapitalo valdymą.
Algirdas Bogdevičius, Danske banko vyriausiasis lėšų valdymo specialistas
