algimantas zolubas

Lietuvos Respublikos Konstitucija yra pagrindinis mūsų valstybės Įstatymas. Šiame įstatyme, žinoma, neįmanoma išaiškinti ir apibrėžti iki smulkmenų visų teisinių dalykų, todėl tokiems aiškinimams sukurta teisinė institucija – Konstitucinis Teismas (KT). Kilus neaiškumams, po KT išaiškinimo jau niekas negali kitaip vertinti teisinės reikalo padėties. O jei pats KT savo aiškinimu pažeis Konstituciją?.. Turbūt vienintelis kelias – kreiptis į KT.

Vaikščiodamas po Kaziuko mugę, sutikau pažįstamą, netolimą kaimyną siuvėją Martyną. Kadangi senokai į jį kreiptis beteko, nes dabar parduotuvėse bei įvairiuose salonuose gatavų naujų, o „humanose“ padėvėtų bei taip pat naujų rūbų perteklius, nebuvo ir reikalo lankytis. Apsilankau pas jį, jei reikia kelnių juosmenį ar švarką praplėsti.

Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos leidinys „Varpas“ 2006 m. rugsėjo mėn. pateikė skaitytojams inžinieriaus Rimanto Kunčo-Žemaitaičio iš JAV rašinį, nagrinėjantį Lietuvos krikšto klausimą. Autorius pamatuotai, istoriniais faktais argumentuotai Lietuvos krikšto datą nukelia nuo Jogailos prie Mindaugo krikšto datos.

Demokratijos garbintojas Ž. Ž. Ruso tikėjo žmogaus prigimties natūraliu gerumu, manė, kad jis atsiskleis visa esme, kai bus įgyvendinta liaudies valdžios forma. Kaip nugalėti blogį, kurti aukštesnį žmogaus tipą – tokio uždavinio Ž. Ž. Ruso nesprendė. Manyta, kad tereikia liaudžiai nuimti grandines, duoti valią, pagal ją sukurti visuomenę, o tada ir ateisianti tobula, gera natūrali būsena. Šį teiginį paneigė gyvenimas, istorinė patirtis ir gilesnė mintis.

Daugelis pagal marksistinį mokymą buržuazija tebelaiko stambius žemvaldžius, pramonininkus, verslininkus. Tačiau ne turtas, o turto kaupimo tikslas bei jo panaudojimo būdas, pati buržuaziškoji dvasia nusako priklausomybę buržuazijai. Komunistinė ideologija, skelbusi ir vykdžiusi kovą su buržuazija iš tikrųjų ją naikino kaip turtinį luomą, tačiau buržuaziškos dvasios ne tik nenaikino, bet ją puoselėjo, laikė siektinu idealu.

Antikos teatre tragedijų ir komedijų aktoriai dėvėjo kaukes, kurias jie užsidėdavo ant galvos. Kaukę sudarė vielos karkasas, kuris būdavo aptempiamas drobe, pastaroji padengiama gipsu, dažoma, prie jos buvo tvirtinami plaukai. Kaukės spalva, kaktos forma, antakių išraiška apibūdindavo veikėjo lytį, amžių, visuomeninę padėtį, dorovines ypatybes ir dvasinę būseną. Jei veikėjo psichologinė būsena keisdavosi, aktorius keisdavo kaukę. Visus vaidmenis graikų teatre atlikdavo vyrai.

Jei kas paklaustų mūsų Seimo narių, diplomatų, valstybės pareigūnų bei kitų asmenų save laikančių politikais, kas yra tauta, valstybė, politika, demokratija, pilietinė visuomenė, kuo skiriasi politinė veikla nuo partinės veiklos, sulauktume įvairiausių atsakymų, tarp jų – ir televizijos „Klausimėlio“ laidos vertų.

Hierarchija yra daugiapakopė organizacinė struktūra, kurios grandys, einant nuo viršaus į apačią, sudaro griežtai reglamentuotus pavaldumo ir priklausomybės laiptus. Paprastai hierarchija suprantama kaip linijinis reiškinys – yra pagrindinis individas, kuris valdo likusius. Sekantis individas klauso tik pagrindinio – vado.

Prievartinio sovietinio ateizmo tamsoje dešimtmečius ugdyta, visuomenė priverstinai prarado gebėjimą skirti gėrį nuo blogio, nuodėmės sąvoka net iš žodyno buvo ištrinta, liko tik nusižengimai sovietiniams įstatymas, tarp kurių didžiausi – priešinimasis marksistinei ideologijai, sovietinei santvarkai. Sovietinis „ugdymas“ be pėdsako neišnyko, jis pasireiškia visuomenėje atitinkamais kompleksais. Vienas jų – vagies kompleksas.

Troškimus, motyvus, prisiminimus, nuslopintus ir išstumtus į pasąmonę, ir, pačiai asmenybei nesuvokiant, darančius poveikį jos elgesiui, psichoanalitikai vadina kompleksais. Dešimtmečius prievarta ar pamaloninimais visuomenei diegti elgesio būdai paliko mūsų visuomenei kompleksus, kurie skatina būti elgetomis, ponais, vagimis ar sovietinio paveldo garbintojais.

Periodiškai skelbiamas valstybės vadovų bei institucijų populiarumas pastaruoju metu smunka, įvairūs protesto piketai ir mitingai prieš priimamus sprendimus padažnėjo, liaudis savo aktyvumą prieš „ponų“ valdžią kartais išreiškia jau nepriimtinais būdais.

Troškimus, motyvus, prisiminimus, nuslopintus ir išstumtus į pasąmonę, ir, pačiai asmenybei nesuvokiant, darančius poveikį jos elgesiui, psichoanalitikai vadina kompleksais. Dešimtmečius prievarta ar pamaloninimais visuomenei diegti elgesio būdai paliko mūsų visuomenei kompleksus, kurie skatina būti elgetomis, ponais, vagimis ar sovietinio paveldo garbintojais.

Tiek buvusias, tiek esamą Vilniaus savivaldybes bei jų merus akivaizdžiai valdo rubikoninio statybų verslo atstovai, kurie tikrąją senovinę miesto panoramą paskandino tarp daugiaaukščių, už bažnyčias aukštesnių beveidžių griozdų, neatpažįstamai pakeitė Senamiesčio namų fasadus, įsibrovė į Vilniaus požemius. Požeminių garažų statyba po Gedimino prospektu kainavo per 20 mln. litų, tačiau automobilių kamšatis centre nesumažėjo.

Popiežius Jonas Paulius II, besilankydamas 1993 m. Lietuvoje, Vilniuje Lietuvos lenkus pavadino lenkiškos kilmės lietuviais. Kai kam iš tos tautybės, žinoma, toks „nutautinimas“ nepatiko. Tačiau popiežius buvo teisus. Valstybėje, kurioje greta kamieninės tautos gyvena ir kitokių tautybių piliečiai, įgyja kamieninės tautos pilietinę tautybę, nors jų kilmė gali būti kitokia.

LR Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl nelietuvių tautybės asmenų vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose. Jame prašoma KT išaiškinti, ar Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose asmens vardo ir pavardės rašymas kitais lotyniško pagrindo rašmenimis pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą.

Šiame progreso amžiuje, turint tokias chemijos žinias ir ypač pažangią techniką, man atrodo, yra baisus nuosmukis į  barbarizmą naikinti vienas iš labiausiai vertingų medžiagų vien su tikslu jų atsikratyti, kai tuo pat metu mes ieškome lygiai tų pačių medžiagų, įsigydami jas kitose vietose Chemikas Bruno Terne Greta ekonominės ir finansinės krizės Lietuvoje, ypač Ignalinos AE uždarymo akivaizdoje, tapo itin aktuali naujų energetikos šaltinių paieška.

Nors sakoma, kad iš minties kyla noras, iš noro – poelgis, iš poelgių – įprotis, iš įpročių formuojasi charakteris, o charakteris jau apsprendžia likimą. Tačiau būna ir kitaip, kai mintis, norus, įpročius, charakterį ir patį likimą formuoja kažkas iš šalies, kai žmogus tampa priklausomas, pavaldus kažkam, kai jo likimą lemia pašalinės jėgos. Taip atsitinka, kai iš smalsumo ar nedoros draugijos poveikio randasi priklausomybė nuo įvairių kvaišalų – alkoholio, tabako, narkotikų.

Dešimtmečius kentusi sovietinę vergiją visuomenė iškart netapo pilietine, didžioji jos dalis iki šiol pasiliko ,,liaudimi“, kuriai tautiškumas, valstybingumas, pareiga, atsakomybė, dora tebėra sunkiai suvokiamos abstrakcijos; į tikrųjų vertybių lauką ji dar negrįžta. Tik atgauta laisvė be kliūčių iškart pateko į apyvartą, tačiau, apvilkta demokratijos rūbu, ji netapo išsvajotu laisvės angelu, o virto patvorių kekše.

Teko skaityti, kaip viena rumunų gamykla buvo pasišovusi gaminti patefonus. Buvo jau pagaminusi ir bandomuosius pavyzdžius. Juos įvairiais būdais bandė: pylė į juos serbentų uogienę, rūkė drauge su dešromis rūkykloje, mėtė nuo gamyklos stogo... Visus bandymus patefonai atlaikė. Bandymų protokolus projekto autoriai pristatė gamyklos kolektyvui, kuriam neva pritarus, pradėjo gamybą. Gamyba vyko sklandžiai, produkcija buvo talpinama į gatavos produkcijos sandėlius.

 Žemaičiai visada didžiavosi savo vieningumu, tačiau ambicijos įkurti Žemaičių partiją įstatė pleištą tarp jų - vis daugiau organizacijų, politikų itin skeptiškai vertina naujos politinės jėgos atsiradimą ir net įžvelgia kerštą, avantiūrą, žalą patiems žemaičiams, rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“. "Vakarų ekspreso" kalbinti žemaičiai politikai sakė, kad partijos kūrimas prieš pat Seimo rinkimus yra neteisingas žingsnis, nes tai išbalansuos rinkėjus - politikų manymu, geriau turėti žemaič...

Naują atominę elektrinę ketinama statyti toje pačioje vietoje, kuri prieš keletą dešimtmečių buvo pripažinta pačia netinkamiausia tokiam objektui, rašo „Kauno diena“. Po to, kai 1986 m. įvyko Černobylio AE avarija, Lietuvoje kilo diskusijos, jog Ignalinos atominė elektrinė pastatyta pavojingoje vietoje – virš tektoninių žemės lūžių. Pasak dienraščio, daugelis lietuvių tuomet pirmą kartą sužinojo faktus, kurie prieš AE statybos pradžią viešai nebuvo skelbiami.