ZEMAITE NIEKUMET NEBOVA BAILE IR I SOBENE NIKUOKE VALDZE NELINDA IR NELYS ,,,O VALDZIA TOKIU BAISIAI BEJE ,,,,REIKIES IR SOKELSEM ,,,REIKIES IR PRIKELSEM TADA BLINDA,,,,VOT TADA BUS GALS VESUOKEMS SOKCEMS ,VALDZIUOS SOBENLAIZEMS ,REIBIMS VAGIMS VADENAMIMS PUONAS VERSLENINKAS ,PRISITAIKIELEMS , KYSININKAMS ,APLAMA VESIMS, KAS DABAR PER SAVO GUODOMA,SOLINDE I VALDZE ,SEK ONT MUSU GALVU ,JOUKETIES ,JOUKETIES ,GRETA JOUKSETIES PRO ASARAS ,,,,

w w w .zemaitijospartija.lt

Koks skirtumas kokia tą istorija...

Jei žmogus jaučiasi laisvas ir turi tikėjima....

Jam niekas negali uždrausti pasirinkti, Tautybės , Religijos ar Kalbos.

Siaip nemanau, kad labai bl0ga ideja daugiau autonomijos Zemaitijai skirti yra. Siaip zemaiciai yra vieni didziausiu Lietuvos patrijotu. Zemaitija labai nukentejo nuo Fasistu ir nuo Sovietu. Todel zemaiciai labai save tapatina su Lietuva. O siaip as pvz. manau, kad zemaiciu kalba yra atskira baltu kalba, tokia pati, kaip ir latviu, ar lietuviu.

Nu ka cia nusisnekat... Jums visiems reiketu paskaityt Pichelio knygą Žemaitija... ten visai graziai yra aprasoma zemaitijos istorija nuo a iki z.... Ir beto as pats zianau gerai Zemaitijos partijos siekius.... Jie tikrai nenori skaldyti lietuvos.... Jie tik nori kad Zemaitija turetu biski daugiau teisiu ir kad butu vienas regionas...

Šapoka buvo kišeninis Smetonos istorikas. Kaip gražiau taip ir parašė,Lietuvai buvo mirtinai reikalinga jūra. Iš čia Lietuva nuo jūrų iki jūrų.??

Skaityk kad ir Šapokos " Lietuvos Istoriją". Jei nepatinka, tai jėzuito Vijūno-Kojelavičiaus. O dėl slavų kalbos, tai lietuviai neturėjo savo rašto todėl LDK buvo vartojama senovinė slavų kalba. Vėliau, priėmus krikščionybę, lotynų kalba. Bet visgi pažangiausias Europoje "Didysis Lietuvos Statutas" buvo parašytas senovine slavų kalba. O šiaip parašėte demagogišką paneigimą, taip kad pradžiai važiuokite į sudegintą Aleksandrijos biblioteką (Egipto archyvą) ir paruoškite mums reportažą apie baltus-aisčius iki XIII amžiaus.

tarp zemaiciu buvo ir liokaju. Bet 80 procentu zemaiciu yra laisvi zmone. Laisvas yra tas, kuris sukuria projekta savo buvimui ir vertina kaimynus pragmatiskai siekdamas informaciniu ir financiniu galiu savo projektams igyvendinti. Taigi konfliktas yra tik tarp buvusiu liokaju sovietmetyje(dvi buobelkos).

Na taip, didieji Lietuvos istorikai nikžentaičiai ir "PirmaKarta" istoriją pripažysta nuo XIII amž. Jie nežino kas buvo iki to. Net apie slavų raštą prakalbo. Anot Č.Gedgaudo (grynakraujo žemaičio), nors kryžiuočiai su "dvasininkais" sunaikino viską, ką tik užtiko arijiško (tame tarpe ir visą rašytinį palikimą), bet vakarų Europos, Bizantijos ir net Egipto archyvuose daugybė medžiagos apie mūsų bočius. Mūsų bočių įtaka Europoje buvo milžiniška, tad ir info apie ją daug. Bėda tik ta, kad mūsų "istorikus" ruošia iš lenkų, rusų, vokiečių metraščių, kurie jau daug kartų perrašyti ir kurių istorinė vertė visiškai menka. Todėl kaip papūgos kartoja savo mokytojams naudingą netiesą. Gėda, ponai lietuvaičiai, nežinoti savo istorijos. Kaip ten sakoma apie tokius. Tauta, nežinanti savo istorijos, tai kaip vaikai, kuriuos gali nuvesti bet kur. Jei jau sugebat suslibizavot kompe kažką, pasiknaisiokit geriau po internetą ir susiraskit info apie mūsų bočius. Jos jau galima užtikti ir nemažai. Lietuvos istorijos institutą su nikžentaičiais reikia kuo skubiau išvaikyti, nes jie ne naudingi, bet kenksmingi Lietuvai.

Alvydas Nikžentaitis:
Kalbėdami apie įvairius etnografinius Lietuvos regionus: Aukštaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją ar Žemaitiją, galime pasakyti, kad tik paskutinėje iš išvardintų Lietuvos dalių pradėjo formuotis nors ir labai gimininga lietuviams, tačiau vis dėlto savarankiška tautybė žemaičių subetnosas.Subetnoso arba subtautybės vardu yra vadinama tokia etninė žmonių grupė, kuri turėjo galimybes sukurti atskirą tautybę, tačiau net ir jos nesukūrusi išlaikė tam tikrus specifinius bruožus, kurie skirią ją nuo pagrindinės tautos šakos. Subtautybe galime vadinti ir tokią etninę grupę, kuri neturi visų tautai būdingų požymių. Žemaičiai nebuvo niekados sukūrę savo valstybės (…). Esminį vaidmenį žemaičių savitumui formuotis sukūrė XIII a. viduryje kilęs vidaus karas Lietuvoje, kuriame įtakingiausi žemaičių kunigaikščiai kovėsi prieš Mindaugą. Šie įvykiai tik davė pradžią atskirai žemaičių subtautybei formuotis, tačiau kur kas didesnį vaidmenį čia suvaidino pati žemaičių geopolitinė padėtis. Nuo XIII a. pabaigos atsidūrusi Vokiečių ordino kaimynystėje ir nesulaukdama pakankamo Lietuvos valstybės dėmesio bei palikta viena likimo valiai, Žemaitija pamažu ėmė izoliuotis nuo Lietuvos, čia susidarė savotiška terpė tarp dviejų didvalstybių, kurios kontroliuoti nepajėgė nei Vokiečių ordinas, nei Lietuva. Pasinaudoję tokia situacija, žemaičiai patys perėmė valdžią į savo rankas nuo XIII a. pabaigos iki 1413 m. Žemaitijos krikšto ir jos patekimo į visišką Lietuvos valdžią, su kuria vėliau turėjo skaitytis ir Lietuvos didieji kunigaikščiai. Neatsitiktinai XV a. viduryje Žemaitijos autonomiškumas ima jau atsispindėti ir Lietuvos valdovo titule. Net ir visiškai su Lietuva susijungusi Žemaitija iki pat 1918 metų išlaikė savo savitumus, visų pirma, visuomenės struktūroje bei ūkyje. Šių skirtumų nepanaikino ir nebuvo pajėgūs panaikinti Lietuvos valdovai, nepaisant tam tikrų jų pastangų. Tačiau šių procesų mums nereikėtų ir pervertinti. Žemaičių subtautybės formavimas per visą istorinį laikotarpį nebandė paneigti savo ryšių su lietuvių tauta. Čia mes nerandame tokių svarbių tautos vystymosi kelią žyminčių istorinių paminklų, kaip kilmės teorija. Žemaitijoje, kaip ir Lietuvoje, mes matome esant tą pačią dinastinę savimonę, t. y. deklaravimą ištikimybės Lietuvą valdžiusiai didžiojo kunigaikščio šeimai bei atskirų kunigaikščių, ypač Vytauto kulto egzistavimą. Turime pagrindo teigti, kad žemaičių subetnoso skirtumai nuo lietuvių susiformavo tik dėl archaiškesnės jų gyvensenos, kurią lėmė specifiškai susiklosčiusios istorinės aplinkybės.
Fragmentas iš straipsnio "Žemaičių subetnosas" ( Žemaičių žemė. 1996. Nr. 4. P. 26)