a. tsipras

Graikijos parlamentas pritarė vienkartinei išmokai pensininkams, dėl kurios gali dar padidėti įtampa šalies santykiuose su griežtai nusiteikusiais Europos kreditoriais, Atėnus kaltinančiais įsipareigojimų dėl griežto taupymo nepaisymu. Už atitinkamą įstatymo projektą balsavo 196 iš 257 posėdyje dalyvavusių parlamentarų. Pagal šią priemonę, apie kurią kairiųjų premjeras Alexis Tsipras paskelbė praėjusią savaitę, vienkartinėms išmokoms mažesnes pensijas gaunantiems pensininkams bus skirta 617 mln.

Graikija pirmadienį užsitikrino desperatiškai siektą finansinės pagalbos susitarimą su euro zona po naktinio derybų maratono, o šis žingsnis tikriausiai leis šaliai išvengti pasitraukimo iš Europos Sąjungos vieningosios valiutos erdvės. Kairiųjų pažiūrų Graikijos premjeras Alexis Tsipras susitarė dėl sunkių reformų po 17 valandų trukusių sekinančių derybų mainais į trejų metų finansinės pagalbos programą, kurios vertė – iki 86 mlrd. eurų.

  Šios savaitės Europos Parlamento plenarinė sesija Strasbūre socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje įsiminė dėl itin karštų debatų Graikijos skolų krizės tema, į kuriuos Europos Parlamento prezidento Martino Schulzo pakvietimu atvyko ir pats Graikijos premjeras Alexis Tsipras. Kraštutinių partijų atstovai A. Tsiprą pasitiko su aplodismentais, tačiau kiti europarlamentarai laikėsi žymiai santūriau. Noriu papasakoti, kaip vyko diskusija su A. Tsipru.

Graikija parengė naują reformų paketą, kuris šalies biudžetą papildytų 12 mlrd. eurų per du metus. Atėnai privalo pateikti kreditoriams savo siūlymus iki penktadienio, kad ES juos galėtų patvirtinti sekmadienio susitikimo metu, praneša rcb.ru. Naujasis reformų paketas, kurį kuria Graikijos valdžia, šalies biudžetui atneštų papildomus 12 mlrd. eurų, o tai daugiau, negu anksčiau buvo planuota, praneša „Reuters“ remiantis graikų spauda.

Graikijos premjeras nusprendė perkelti sprendimą dėl Europos kreditorių finansinės pagalbos šaliai ant žmonių pečių – žada skelbti šiuo klausimu referendumą. Jo teigimu, jis pasitiki graikų tautos nuomone.

Berlyne prasidėjo Vokietijos kanclerės ir Graikijos premjero derybos, per kurias Aleksis Cipras tikriausiai pakartos, kad jau po kelių savaičių Atėnams gali pristigti pinigų skoloms grąžinti. Tačiau Angela Merkel neatlyžta ir sieks išgirsti detalų reformų planą, kurį Graikija delsia pateikti. Abi pusės mažina lūkesčius ir sako, kad susitikimas veikiau skirtas pasitikėjimui atkurti, tiesa, atmosferą temdo ginčas dėl kompensacijų už nacių nusikaltimus.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Graikijos premjeras pirmadienį pirmą kartą atvyksta į Berlyną susitikti su Vokietijos kanclere, kuri po Europos lyderių derybų penktadienį pakartojo, kad nuolaidų nedarys ir reikalaus deramų reformų mainais į paskolas. Pusė vokiečių sutiktų, kad Graikija trauktųsi iš euro zonos, o santykius dar temdo Atėnų raginimai Berlynui išmokėti milijardus eurų kompensacijų už nacių nusikaltimus.

Vokietija ragina naują Graikijos vyriausybę laikytis padorumo ją nuo bankroto gelbėjančių Europos Sąjungos piliečių atžvilgiu. Toks pareiškimas nuskambėjo netrukus po to, kai Graikijos premjeras perspėjo, jog daugiau „aklai“ neklausys Europos Sąjungos ir nurodė stabdyti pagrindinio šalies uosto privatizavimą. Pirmas naujos vyriausybės posėdis smukdo ne tik Graikijos, bet visos Europos vertybinių popierių biržas.

 Graikijoje Parlamento rinkimus laimėjo partija, kurios labiausiai nenorėjo Europos lyderiai, ir, ko gero, labiausiai troško Kremlius – euroskeptiška, prieš taupymo politiką nusiteikusi ir ypač prorusiška kairioji partija „Syriza“. Apie tai, kad Graikijos neliks euro zonoje, kalbama vis garsiau, bet ar reikia dėl to nerimauti? Ar realu, kad po rinkimų graikų politikai staiga imtų krėsti kvailystes, pavyzdžiui, nemokėti palūkanų už skolas Europos Sąjungoje (ES) ar panašiai.