a. černiauskas

 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) naująja vadove suvažiavime penktadienį ketveriems metams išrinkta Inga Ruginienė. Dabartinė Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos vadovė LPSK pirmininko poste pakeis ilgametį vadovą Artūrą Černiauską.

Darbo kodekso klausimas vis dar neišspręstas, nors laiko iki Seimo pavasario praktiškai nebeliko. Visgi jau aiškėja kelias, kuriuo link bus pasukta. Tačiau prabilta ir apie tai, kas bus jei Trišalės tarybos nariai nesusitars. Tai skaudžiai smogtų Lietuvos gyventojams.

Seime ketvirtadienį pristatytas daug ginčų tarp valdžios, verslo ir profesinių sąjungų sukėlęs naujasis socialinis modelis. Po pristatymo už socialinio modelio projektus balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 16, susilaikė 16 parlamentarų. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose.

 Praėjusią savaitę nemažai emocijų sukėlusiame kai kurių švietimo įstaigų darbuotojų streike Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) priklausančios pedagogų profesinės sąjungos – Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (LMPS), Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS) ir Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga (LŠĮPS) – prie jo neprisijungė.

Lietuviškas paradoksas: šalyje registruota 151 tūkst. valstybės išlaikomų bedarbių, o premjeras Algirdas Butkevičius prakalbo, kad mažėjant gyventojų ir trūkstant darbo jėgos, reikėtų liberalizuoti užsieniečių įdarbinimą. Profesinės sąjungos tvirtina, jog ir Lietuvoje atsirastų dirbančiųjų, bet maži atlyginimai motyvuoja gyventi iš pašalpų. Pavyzdžiui, iš kone 7000 šiais metais Panevėžio darbo biržoje registruotų laisvų darbo vietų daugiau nei 60 proc.

Bedarbiai gali taip ir nesulaukti jiems kitais metais pažadėtų didesnių nedarbo išmokų. Kai kuriems Seimo nariams atrodo, kad tai prasilenkia su sveiku protu. Darbo birža  Stojo piestu Netekusiesiems darbo sužibo viltis, kad darbo paieškų laikotarpiu bus lengviau pragyventi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad jau nuo kitų metų sausio nedarbo išmoka galės siekti 1040 litų. Dabar didžiausia bedarbio pašalpa yra 650 litų, mažiausia – 350 litų.

 Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Dėl didėjančių atlyginimų kaimyninėse šalyse, emigracijos bei atsigaunančios ekonomikos verslas jaučia didelį spaudimą kelti algas Lietuvoje, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus. Jo teigimu, darbdaviai neišvengiamai turės tai padaryti, nors vadovai, akcininkai, ypač smulkiose provincijos įmonėse, nėra nusiteikę didinti sąnaudų.

Sinoptikas, astrologas, žiūrimiausios televizijos TV3 orų pranešėjas Naglis Šulija ryžosi išbandymui. Filmuodamasis TV6 kanalo laidoje „Atrask žiemos sportą“ jis pirmą kartą gyvenime stojosi ant snieglentės. Vyras yra ne kartą šliuožęs su lygumų ir kalnų slidėmis, todėl jį labiausiai trikdė tai, kad abi kojos bus prikaustytos prie vienos lentos. „Aš pratęs čiuožti ir savo kūną valdyti dviem kojom. Be to, ant kalno buvo nedaug sniego, todėl jaučiausi taip, kaip stovėčiau su lenta ant parketo.

„Vyriausybės posėdžiui bus parengtas nutarimas, kuriuo bus teikiami Seimui ir tie Darbo kodekso pakeitimai, dėl kurių visiško sutarimo Trišalėje taryboje nebuvo pasiekta“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams pareiškė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, nors paskutiniame Trišalės tarybos posėdyje Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovams taip ir nepavyko susitarti dėl kai kurių valdžios siūlomų Darbo kodekso liberalizavimo nuostatų.

Pirmą kartą per 20 metų pagrindinės profsąjungos susibūrė kartu, kad pateiktų bendrus reikalavimus valdžiai. Lietuvos profesinės sąjungos prieštarauja valdančiosios daugumos ir jos Vyriausybės ekonomikos, finansų ir socialinei politikai ir teigia, kad ji nuskurdino daugumą gyventojų. Pirmadienį profsąjungų atstovai įteikė 13 reikalavimų Vyriausybei ir Seimui ir teigia laukiantys atsako per 15 dienų, kaip numato įstatymai.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją stebina ir piktina „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimas, jog profesinės sąjungos stabdo progresą.

Šių metų kovo 19 d. kelios profesinės sąjungos surengė mitingą. Pagrindiniai reikalavimai buvo didinti minimalų atlyginimą bent iki 1 tūkst. Lt, įvesti progresinius mokesčius, mažinti maisto ir komunalinių paslaugų kainas.

Profsąjungos už teisę prie Seimo arba Vyriausybės sausio 16 dieną surengti mitingą kovos teisme. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pranešime spaudai minima, kad skundas Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui bus įteiktas trečiadienio pavakarę. Pirmąsyk neleista mitingą surengti 2010 m. rugsėjo 29 dieną, antrą kartą leidimas neišduotas dėl mitingo 2011 m. sausio 16 dieną.

LR Vyriausybės nenoras derybomis spręsti Lietuvos vidaus reikalų sistemos problemų, dėl kurių jau bemaž savaitę prie LR Seimo rūmų badauja pareigūnai, atsisakymas leisti Lietuvos profesinių sąjungų nacionaliniams centrams rengti mitingą prie Vyriausybės rūmų, kai tą dieną protesto akcijos yra rengiamos visoje Europoje, gali peraugti į masinius neramumus. „Labai ciniškai skamba gerbiamo premjero ir finansų ministrės pareiškimai, esą ir jie gali pradėti badauti.