Bedarbiai gali taip ir nesulaukti jiems kitais metais pažadėtų didesnių nedarbo išmokų. Kai kuriems Seimo nariams atrodo, kad tai prasilenkia su sveiku protu. Darbo birža
Stojo piestu
Netekusiesiems darbo sužibo viltis, kad darbo paieškų laikotarpiu bus lengviau pragyventi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad jau nuo kitų metų sausio nedarbo išmoka galės siekti 1040 litų. Dabar didžiausia bedarbio pašalpa yra 650 litų, mažiausia – 350 litų.
Tačiau gali būti, kad didesnės bedarbio pašalpos ir toliau liks miražas. Grupė Seimo narių smarkiai priešinasi, kad būtų didinamos nedarbo išmokos.
Per krizę sumažintų nedarbo draudimo išmokų galiojimą Seimas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu kasmet pratęsdavo dar vieneriems metams.
Paskutinis terminas dabar yra šių metų gruodžio 31-oji. Ministerija nebesiūlys jo pratęsti, nors dar pernai turėjo planų riboti šios išmokos dydį iki 2015 metų pabaigos. Jei dauguma parlamentarų balsuos už, bedarbio pašalpa galėtų didėti iki 1041 lito, arba 301 euro.
Atrodo, kad „prastumti“ Seime šią pataisą nebus lengva. Liberalai Seimui pateikė siūlymą iki metų pabaigos taikyti dabar galiojantį maksimalų pašalpos dydį – 650 Lt. Jų teigimu, Lietuva taps viena iš nedaugelio valstybių, kur bedarbio pašalpa bus didesnė už minimalų atlyginimą. Esą taip būtų prasilenkiama su sveiku protu. Bedarbiai nebus motyvuoti ieškotis darbo, kai nedarbo išmoka viršys minimalų atlyginimą.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, socialdemokratė Kristina Miškinienė taip pat palaiko siūlymą atidėti nedarbo išmokų didinimą dar metams. Jos galva, reikėtų remti dirbančiuosius – didinti algas mažiausiai uždirbantiems žmonėms.
Ministerijos skaičiavimu, nedarbo išmokoms didinti valstybės biudžete 2015 metais papildomai reikėtų rasti 130 mln. litų. Oponentai tvirtina, kad išmokų kėlimas kainuotų daugiau nei 200 mln. litų.
Profsąjungos pasipiktinusios
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako, kad pasiklausius liberalų kalbų susidaro įspūdis, kad visi darbuotojai sukčiai, o jų tikslas nedirbti ir gauti kuo daugiau pašalpų.
„Iš tiesų daugelis dirbančių žmonių yra sąžiningi. Netekę darbo jie nori susirasti darbą pagal savo profesiją, turimą patirtį, gebėjimus. Ir tai visiškai normalu“, – tvirtina A. Černiauskas.
Pašnekovo teigimu, blogai, kad nedarbo draudimo išmoka nėra susieta su turėtu darbo užmokesčiu. Vidutinį darbo užmokestį gaunantis žmogus praradęs darbą gali tikėtis daugiausia 650 Lt. Iš tiek pinigų, A. Černiausko nuomone, pragyventi neįmanoma. Anot jo, tokia sistema žmogų paverčia bailiu triušiu, kuris taikosi su viskuo bijodamas prarasti savo darbo vietą.
Profesinės sąjungos siūlo ne atkurti sumažintą maksimalią bedarbio pašalpą, o susieti ją su darbo užmokesčiu.
„Išmoka kurį laiką turėtų siekti bent jau 50 proc. buvusio darbo užmokesčio, kad žmogus nepatirtų streso ir nepriteklių, o galėtų ramiai ieškotis darbo“, – mano A. Černiauskas.
Profesinių sąjungų lyderio teigimu, Lietuva turėtų sekti Europos šalių pavyzdžiu ir deramai pasirūpinti darbo netekusiais žmonėmis. Jis sutinka, kad Lietuvoje gal ir nelabai realu būtų įgyvendinti skandinavišką modelį, kai netekusieji darbo iki 2 metų gauna 90 proc. darbo užmokesčio. Tačiau siūlo pasižiūrėti į kaimynę Estiją, kur bedarbiai pusmetį gauna 50 proc. turėto darbo užmokesčio dydžio pašalpą, o dar iki pusmečio – 40 proc.
Tuo metu Lietuvoje visa nedarbo draudimo išmoka, bet ne didesnė kaip 650 Lt, mokama pirmus tris mėnesius, likusius – mažesnė. Bedarbio pašalpa sudaryta iš dviejų dalių – pastoviosios ir kintamosios. Pastovioji nedarbo išmokų dalis lygi 350 litų, t. y. valstybės remiamų pajamų dydžiui.
Kintamoji dalis priklauso nuo turėtų pajamų. Apskaičiuojant kintamąją nedarbo išmokos dalį įvertinamos pajamos, turėtos per 36 mėnesius, praėjusius iki užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos.
Dirbančiuosius trauks iš šešėlio
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė teigia, kad nedarbo draudimo išmokos atkūrimas būtų socialiai teisingas žingsnis.
„Lietuva yra viena iš valstybių, kur didelis skurdo lygis ir šešėlis. Jeigu norime mažinti skurdą ir nelegalų darbą, turime atkurti nedarbo išmokas. Pagaliau turime galvoti ir apie žmogaus orumą bei darbo vertę. Jeigu dabar 3000 litų atlyginimą gavęs asmuo netekęs darbo tik tris mėnesius gali gauti 650 litų, apie kokią žmogaus vertę galime kalbėti. Netekęs darbo jis atsiduria skurstančiųjų gretose“, – tvirtina ministerijos atstovė.
E. Radišauskienė mano, kad dauguma žmonių nori dirbti ir užsidirbti, o ne apgaudinėti valstybę.
Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė pasisako už bedarbio išmokos didinimą. Pasak jos, daug metų sąžiningai dirbęs ir mokesčius mokėjęs žmogus turi teisę į normalią paramą netekus darbo.
Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių socialinės paramos skyrių darbuotojai teigia, kad dabar dalis darbo netekusių žmonių, nors ir gauna nedarbo draudimo išmokas, vis tiek ateina prašyti socialinių pašalpų. Kadangi bedarbio pašalpos mažos, vieno jų šeimos nario pajamos nesiekia 350 litų, tad tokie bedarbiai turi teisę į socialinę pašalpą.
Darbo biržos klientai, Valstybinės darbo inspekcijos pričiupti dirbantys nelegaliai, išbraukiami iš sąrašų. Savivaldybių socialinės paramos skyriai jiems nustoja mokėti socialines pašalpas. Siūloma, kad nuo kitų metų pagauti nelegaliai dirbantys bedarbiai privalėtų grąžinti nedarbo draudimo išmokas.
Faktai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, rugsėjo mėnesį iš 194 tūkst. bedarbių nedarbo draudimo išmokas gavo tik 37 tūkst. 400. Iš pastarųjų tik 10 tūkst. 200 gavo maksimalias bedarbio pašalpas – 650 litų. Likusieji daugiau kaip 27 tūkst. – mažesnes. „Sodros“ duomenimis, Panevėžyje rugsėjo mėnesį nedarbo draudimo išmokas gavo 1,1 tūkst., rajone – 480 bedarbių. Rugsėjo mėnesio pabaigoje Darbo biržoje buvo įregistruoti 5185 bedarbiai.
Inga SMALSKIENĖ
