gyventojų pajamų mokestis

Ketvirtadienį oficialiai registruotos mokesčių įstatymų pataisos. Tarp jų – ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kuriuo apmokestinamos Lietuvoje gyvenančių žmonių darbinės ar kitokios pajamos. Jei Seimas pritars Finansų ministerijos pateiktam projektui, jau nuo kitų metų didesnė dalis gyventojų mokės daugiau mokesčio. Skaičiuojama, kad dėl GPM pakeitimų 181 tūkst. gyventojų papildomai sumokės 242 mln. eurų.

Norėdami papildomai užsidirbti, gyventi taupiau ir tvariau besistengiantys gyventojai vis dažniau nenaudojamus daiktus ar drabužius parduoda internete. Daugelis tai įgyvendina naudodamiesi įvairiomis programėlėmis ar aplikacijomis. Pavyzdžiui, lietuvių kurta „Vinted“ platforma.

Valdantiesiems tariantis dėl mokesčių pertvarkos, aiškėja, kiek didėtų gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir kiek daugiau mokesčių tektų sumokėti įvairiai uždirbantiems gyventojams. Ketvirtadienį valdžios siūlomus GPM ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) pokyčius savo socialinio tinklo paskyroje aptarė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija.

Jaunimo linija pradeda 1,2 proc. GPM socialinę kampaniją: kai linija UŽIMTA

Trečiadienį valdančių partijų koalicinei tarybai pristatomi būsimi mokesčių pakeitimai, kurie Seime gali būti priimti jau kovą prasidedančioje pavasario sesijoje. Iki šiol nei Finansų ministerija, nei Vyriausybės viešai neatskleidė detalių, kam ir kaip keisis mokesčiai.

Mažiau nei po mėnesio Seimas pradės naują pavasario sesiją. Jos darbų programoje, be kita ko, numatoma pakeisti ir du mokesčių įstatymus. Vyriausybė oficialiai registravo teisės aktų projektų, kuriuos siūlo įtraukti į Seimo sesijos darbų programą, sąrašą. Paprastai parlamentarai atsižvelgia į šį sąrašą ir jame numatyti projektai priimami. Taigi Gintauto Palucko Vyriausybė numato keisti du mokesčių įstatymus – Gyventojų pajamų ir Nekilnojamojo turto.

Daliai Lietuvos darbuotojams, priklausomai nuo jų algos, yra taikoma lengvata – kas mėnesį yra sumažinamas gyventojų pajamų mokestis (GPM) arba po metinės pajamų deklaracijos sugrąžinama GPM permoka. Taip yra todėl, kad gyventojams, per mėnesį uždirbantiems bent euru mažiau nei 2864,22 euro, GPM yra skaičiuojamas ne nuo viso atlyginimo, o tik nuo jo dalies.

Daugiausiai iš 2023 metų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies iš politinių partijų gaus konservatoriai, Laisvės partija ir socialdemokratai. Tą rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Iš viso partijos iš GPM dalies gaus 1,9 mln. eurų. Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) savo iki 0,6 proc. GPM skyrė 12 tūkst. gyventojų, jiems pervedama suma sudaro 661 tūkst. eurų. Laisvės partija gaus 253 tūkst.

Antradienį Seimas galutinai pritarė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisoms. Jomis panaikinta mokestinė lengvata gyvybės draudimui ir savarankiškam pensijų kaupimui. Taip pat sudaroma daugiau sąlygų gyventojams investuoti į įvairius finansų rinkose platinamus produktus. Už įstatymo pataisas balsavo 85 Seimo narių, 3 buvo prieš, o 19 susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas.

Antradienį po pateikimo Seimas pritarė parlamentarų grupės registruotoms Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisoms. Jomis siūloma naikinti vieną iš dabar galiojančių šio mokesčio lengvatų. Galutinai priėmus projektą, dalis gyventojų turės mokėti daugiau GPM. Be kita ko, įstatymo pataisos numato ir naujo taupymo instrumento – investicinės sąskaitos – įteisinimo. Tikimasi, kad tai paskatins gyventojus daugiau investuoti į akcijas ir kitus vertybinius popierius.

Finansų ministrė kartu su keliais kitais Seimo nariais registravo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, kuriomis siūloma naikinti vieną dabar galiojančią šio mokesčio lengvatą. Jeigu Seimas priimtų siūlomas pataisas, panaikinus lengvatą, dalis žmonių turės mokėti daugiau GPM, negu moka dabar.

Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad savivaldos pajamos dėl to nemažėtų. Ekonomikos ir inovacijų ministrės teigimu, ir savivaldybės turi prisidėti prie šalies gynybos stiprinimo. „Savivaldybių pajamos ir toliau auga, jos nemažėtų. Ir nuo dabartinės bazės, ką jos turi, savivaldybių pajamos augo ir augs.

Kaip jaustumėtės, jei dėl klaidingos informacijos iš darbuotojų ir neaiškių įstatymų prarastumėte 12 tūkst. eurų ar net daugiau? O taip gali nutikti bet kam, kas pardavinėja nekilnojamąjį turtą (NT). Į tokią situaciją pakliuvusi skaitytoja piktinosi esama tvarka, kuri parduodamame būste trumpiau nei 2 metus gyvenusius asmenis įpareigoja susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Tačiau tie, kurie gyvenamąją vietą deklaruoja vos vieną dieną, nuo keliasdešimt tūkstančių eurų ...

Kai konservatoriai ieško pinigų, kuriais būtų galima didinti finansavimą krašto gynybai, jų valdančiosios koalicijos partneriai iš Laisvės sąjungos siūlo dar vieną mokestinę lengvatą, kuri sumažintų valstybės biudžeto pajamas, bet pamalonintų galimus rinkėjus. Trečiadienį Seimo Laisvės frakcijos nariai Kasparas Adomaitis, Morgana Danielė, Tomas Vytautas Raskevičius ir Artūras Žukauskas registravo naują Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisą.

Gaudamas darbo užmokestį kiekvienas darbuotojas paprastai turi sumokėti 20 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM). Dėl to į rankas gaunama pinigų suma yra mažesnė už atlyginimą popieriuje. Tačiau mokestis netaikomas neapmokestinamajam pajamų dydžiui (NPD). Paprastai kalbant, kuo NPD didesnis ir kuo plačiau jis taikomas, tuo daugiau pinigų lieka didesnei daliai gyventojų.

Antradienį Seime įregistruota Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pataisa, kurią priėmus neapmokestinamos būtų pajamos, už kurias būtų perkami ginklai, šaudmenys ir kario saugos priemonės. Atitinkamą įstatymo projektą registravo daugelio Seimo narių grupė tiek iš valdančiųjų koalicijos, tiek iš opozicijos. Dėl to visai tikėtina, kad pataisai galutinai priimti parlamentarų balsų gali užtekti.

Valdančiosios koalicijos narės Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas sako abejojantis prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) už vaikus. „Aš būčiau daug labiau už tą senesnę tvarką, kai 2018 metais seime buvo balsavimas ir šitie pinigai buvo panaikinti ir įvesti vaiko pinigai“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Mitalas. „Dabar ši mainų idėja pamiršta, praėjo penkeri metai ir norima turėti abu. Nežinau, ar tai labai gerai.

Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, kuriomis siūlo tėvams įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) už vaikus. NPD galėtų siekti 1044 eurus per metus, arba 87 eurus per mėnesį už vieną vaiką, pranešė Prezidentūra. NPD dydžiui netaikomas 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas. 20 proc. nuo 87 eurų yra 17,4 euro. Būtent tokią papildomą sumą į rankas už kiekvieną vaiką gautų dirbantys tėvai.

Vyriausybės siūlomi gyventojų pajamų (GPM), pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių pakeitimai gali sužlugdyti Lietuvos žemdirbius, sako šalies ūkininkų organizacijų atstovai.   Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad jei dabartiniai siūlymai bus priimti, vidutiniai ūkiai bus sunaikinti.

Dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo parašus rinkusiai iniciatyvinei grupei nepavyko surinkti 50 tūkst. parašų. Apie tai paskelbta ketvirtadienį vykusiame Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje (VRK). Jos duomenimis, iniciatyvinė piliečių grupė, grąžinusi jai išduotus parašų lapus, nurodė, kad surinko 4 467 parašus, dar 2011 jų gauta elektroniniu būdu.  Anot VRK, iniciatyvinei grupei nepavyko per nustatytą terminą – du mėnesius – surinkti reikiamo parašų skaičiaus.

Daugelis gyventojų iki šios savaitės laiku deklaravo pernykštes savo pajamas ir sumokėjo mokesčių nepriemokas, taip pat susigrąžino jų permokas. Tačiau yra per 100 tūkst. lietuvių, kurie to nepadarė. Jų laukia nemalonumai. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir „Sodra“ paaiškino, ko imsis dėl gyventojų, kurie turėjo sumokėti, bet laiku nesumokėjusių gyventojų pajamų mokesčio (GPM), valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.

Seime skinasi kelią idėja liberalizuoti tvarką, kada nemokant mokesčių būtų galima parduoti antrą būstą, kuris nėra nuolatinė gyvenimo vieta. Liberalai siūlo perpus – nuo dešimties iki penkerių metų – sutrumpinti terminą, numatantį, kiek laiko reikia išlaikyti antrąjį būstą nuo jo įsigijimo ar paveldėjimo iki pardavimo. Tuomet jį pardavus nereikėtų mokėti 15 proc.

Europos Centriniam Bankui nuo pernai vasaros didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams didinant paskolų palūkanas, Seimo opozicija siekia atgaivinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą būsto paskolas turintiems žmonėms, tačiau valdantieji tam nepritaria.   Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad lengvata pareikalautų didelių biudžeto netekčių, be to, nėra garantijos, kad ji galiotų laikinai.

Sunku patikėti, bet tūkstančiai Lietuvos gyventojų, galėdami nesunkiai gauti nemenkas sumas pinigų, nieko nedaro. Tiesa, jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nesumokėtą mokesčių skolą gali lengvai nusirašyti nuo jūsų sąskaitos, tai grąžinti žmogui mokesčių permoką pati neskuba. VMI duomenimis, šiuo metu apie 16,5 tūkst.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir pagrindiniam „Vilniaus prekybos“ akcininkui Nerijui Numai taikiai susitarus ir verslininkui jau sumokėjus dalį jam paskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skolos, teismas priėmė jo prašymą atsisakyti skundo ir bylą nutraukė. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) tokią nutartį priėmė antradienį, BNS pranešė teismo atstovas Audris Kutrevičius. Gruodžio pabaigoje abi pusės pasirašė taikos sutartį, tačiau jos turinys neatskleidžiamas.

Iki šios savaitės pabaigos 24 tūkst. paramos gavėjų, meno kūrėjų, profesinių sąjungų ir jų susivienijimų bei politinių partijų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) perves 23 mln. eurų gyventojų skirtos jų pajamų mokesčio (GPM) paramos. Tai didžiausia suma, kurią šiam tikslui yra skyrę gyventojai. 21 mln. eurų GPM šiemet skirta paramos gavėjams, 1 mln. eurų – politinėms partijoms, 904 tūkst. eurų – profesinėms sąjungoms ir 239 tūkst. eurų – meno kūrėjams, antradienį pranešė VMI.

Vyriausybei nusprendus stabdyti mokesčių reformą, prezidentas Gitanas Nausėda ragino to nedaryti. Tokiam raginimui pritaria ir ekonomistas Nerijus Mačiulis, kuris teigė, kad Lietuvoje pajamos vis dar apmokestinamos labai netolygiai. TV3 žinių „Dienos komentare“ N. Mačiulis aiškino, kad kai kuriais atvejais vidutines pajamas gaunantys asmenys sumoka didesnį gyventojų pajamų mokestį nei dideles pajamas gaunantys asmenys. Prezidentas ragina užbaigti pradėtą ir nutrauktą mokesčių reformą.

Seime kelią skinasi Vyriausybės siūlymas nuo liepos 80 eurų iki 540 eurų padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) mažiausiai uždirbantiems gyventojams – tiems, kurių metinės pajamos neviršija minimalios mėnesio algos (730 eurų per mėnesį). Tam šių metų biudžete numatyta 103 mln. eurų. Padidinus NPD „į rankas“ gyventojai kas mėnesį gautų papildomai vidutiniškai po 16 eurų.   Seimas po svarstymo antradienį pritarė tokioms pataisoms: už balsavo 121, o prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.

Siekiant sumažinti politinę įtaką didinant neapmokestinamąsias pajamas (NPD) ir minimalią mėnesio algą (MMA), Seimo Biudžeto ir finansų komitetas ragina Vyriausybę nustatyti ryšį tarp šių dydžių. Tačiau komitetas kaip itin brangų atmetė siūlymą suvienodinti NPD ir MMA.   Jeigu NPD būtų susietas su MMA, tai kaskart didinant minimumą, proporcingai mažėtų mažiausias gyventojų mokamas pajamų mokestis ir atitinkamai augtų mažiausias algas gaunančių žmonių pajamos į rankas.

Nuo šių metų įsitvirtina nauja formulė mėnesio neapmokestinamojo pajamų dydžio formulė, kuri yra gerokai palankesnė darbuotojams. Visgi darbuotojai patys galės pasirinkti, ar nori naudoti naują formulę, ar pasiliks prie senosios. Ekspertė paaiįkino, kad naujoji formulė gali būti netaikoma viršijus nustatytą sumą ir kitais atvejais, darbdaviams siūloma darbuotojus pakonsultuoti.

Pakeitus įstatymą, nuo šių metų pradžios atsirado pakeitimų apmokestinant gyventojų pajamas ir joms taikant neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) formules. Naujovė, kurios niekada nebuvo – dabar yra dvi formulės. Viena formulė – jei darbo užmokestis siekia 1678 eurus per mėnesį, o kita – kai ši suma yra viršijama.

Nuo kitų metų Lietuvoje keičiamas ne tik gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimas. Taip pat didėja įmoka į pensijų fondus tiems, kas yra pasirinkę pensiją kaupti papildomai. Dėl to nuo sausio mėnesio dalis darbuotojų pinigų į sąskaitą gaus mažiau. Specialistai skaičiuoja, kad suma, kuri bus išmokėta darbuotojui, dėl numatomų pasikeitimų keisis nuo keliolikos iki keliasdešimties eurų.

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis nuo kitų metų keičiamas neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimas. Dėl to daliai gyventojų atlyginimas į rankas padidės. Tačiau kitiems jis bus mažesnis, nei būtų skaičiuojant pagal dabartinę tvarką. Už minėtas įstatymo pataisas balsavo visi 120 Seimo narių. Priimtą įstatymą dar turėtų pasirašyti prezidentas.

Parlamentarams antradienį pristatyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisa – pagal ją neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) nuo kitų metų didėtų 60 eurų – iki 460 eurų.  Pakeitus jo apskaičiavimo formulę, pajamos „į rankas“ padidėtų tik uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU).  „Kadangi neapmokestinamo pajamų dydžio instrumentas pats iš savęs yra brangus, jo teikiamą naudą reikia koncentruoti ten, kur jis duoda didžiausią poveikį.

Valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno mokesčių, kitąmet turėtų siekti 10,183 mlrd. eurų, arba  6 proc. daugiau, nei numatoma gauti 2021 metais. Planuojama, kad šių mokesčių pajamos 2022 metais sudarys 91,8 proc. valstybės biudžeto pajamų be Europos Sąjungos (ES) kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų.

Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje surenkama ir perskirstoma gana nedaug mokesčių. Dėl to kai kurioms „nemokamoms“ viešosioms paslaugoms trūksta lėšų kokybei užtikrinti. Be to, ilgainiui tokie mokesčiai lemia augančią pajamų nelygybę, kai turtingesni vis labiau turtėja, o gyvenantys skurdžiai – vis labiau skursta. Kaip spręsti šias problemas, kokius naujus mokesčius įvesti ar kokius esamus padidinti, trečiadienį diskutuota Finansų ministerijos suburtoje ekspertų grupėje.

Vyriausybė trečiadienį vertins siūlymą nuo 2022-ųjų leisti trejus metus susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už elektros ir elektronikos prietaisų remontą.  Išvadą Seimui teikiantis Ministrų kabinetas spręs dėl Finansų ministerijos siūlymo nepritarti šiai Seime svarstomai iniciatyvai.

Jeigu darbuotojo atlyginimas ant popieriaus viršija vidutinį, tai į rankas jo gaunamą sumą reikia sumažinti. Taip įsitikinęs yra Lietuvos bankas, kurio pusė darbuotojų į rankas gauna bent 1600 eurų per mėnesį. Finansų ministerija teigia svarstysianti šį centrinio banko pasiūlymą didinti gyventojų pajamų mokestį uždirbantiems daugiau nei vidutinis darbo užmokestis (VDU). Tuo metu specialistai abejoja, ar didesnis darbo pajamų apmokestinimą dabar yra tinkamas žingsnis.

Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvos 50 eurų iki 450 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), taip siekiant padidinti mažiausiai uždirbančių asmenų pajamas, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas imsis tik rudenį.  Tokį sprendimą komitetas priėmė penktadienį. NPD didinimo svarstymo norėjo tik du komiteto nariai: „valstietis“ Valius Ąžuolas ir „darbietis“ Vytautas Gapšys.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda oficialiai pateikė Seimui svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo projektą. Jeigu jis būtų priimtas ir įsigaliotų, mažiausių pajamų gavėjams pinigų į rankas po mokesčių liktų daugiau. Įstatymo projektu siūloma 50 eurų pakelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Jam pakilus nuo dabartinių 400 eurų iki 450 eurų, skirtumą labiausiai pajustų uždirbantys mažiausias algas.

Seime – idėja naujagimių tėvams. Grupė socialdemokratų siūlo mokesčių lengvatą tėvams tais metais, kai jiems gimsta bent vienas vaikas. Seimo narių skaičiavimu, jei gimus vaikui vienam iš tėvų būtų neapmokestinama 10 tūkst. eurų jo pajamų, šeima per metus galėtų susigrąžinti iki 2 tūkst. eurų po pajamų deklaravimo. Socialdemokratas Gintautas Paluckas ketvirtadienį Seime pateikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūlo mokestinę lengvatą naujagimių tėvams.

Valdžiai nutarus labiausiai nuo karantino nukentėjusio grožio sektoriaus darbuotojams skirti subsidijas, kurios siektų 100 proc. 2019 metas jų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sako, kad tokios kompensacijos nebus didelės, nes maži sumokėti mokesčiai. VMI  Kontrolės departamento vyresnysis patarė Rolandas Puncevičius sako, kad 2019 metas savarankiškai dirbantys grožio sektoriaus atstovai sumokėjo kiek daugiau negu 2 mln. eurų GPM.

Prezidentas ketvirtadienį pasiūlė naują mokesčių lengvatą, kuri turėtų paskatinti darbdavius didinti algas ir priimti į darbą naujų darbuotojų. Kitas siūlymas – labiau apmokestinti su įprastiniais darbo santykiais nesusijusias pajamas. Ekspertai galimus pakeitimus vertina atsargiai. Jeigu būtų įgyvendintas pirmasis pasiūlymas, darbdaviai, kurių darbo užmokesčio fondas – visiems darbuotojams išmokami atlyginimai – padidėtų 8 proc., penkerius metus galėtų mokėti mažiau pelno mokesčio.

Seimas svarstys Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išplėsti galiojančią gyventojų pajamų mokesčio lengvatą ir nustatyti galimybę susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio už per kalendorinius metus patirtas išlaidas už profesinį mokymą (ar jo dalį) ir (ar) aukštojo mokslo studijas, neatsižvelgiant į tai, kelinta atitinkama kvalifikacija įgyjama.

Antradienį Seimas galutinai priėmė įstatymo pataisas, kurioms įsigaliojus daugeliui darbuotojų padidės į rankas gaunama alga. Tiesa, dėl to valstybės biudžetas neteks dalies pajamų, o tinkamam numatytų išlaidų finansavimui teks skolintis pinigų. Šias skolas teks grąžinti visiems mokesčių mokėtojams. Už įstatymo pataisas balsavo 110 Seimo narių, vienas buvo prieš ir vienas susilaikė.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos. Joms galutinai pritarus, nemažai darbuotojų algos į rankas gaus daugiau. Planuojama, kad priimtas įstatymas įsigalios liepos 1 d., tačiau jo nuostatos bus taikomos visoms šiemet gautoms pajamoms. Už įstatymo projektą po svarstymo balsavo 78 Seimo nariai, 2 buvo prieš, o 4 susilaikė. Kad įstatymas būtų galutinai priimtas, Seimui teks balsuoti dar kartą.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė prezidento siūlymui mažinti gyventojų pajamų mokestį. Tai padarius, dalis darbuotojų pusmetį turėtų gauti bent kiek daugiau pinigų į rankas. Didžiausias sumas gautų uždirbantys daugiausia, dėl to valdantieji iš anksto pranešė tik iš dalies palaikysią Gitano Nausėdos pasiūlymą. Už Gyventojų pajamų mokesčio ir lydinčiųjų įstatymų pataisas balsavo 62 parlamentarai, 5 buvo prieš, o susilaikė 15. Dabar jiems bus laukiama Vyriausybės išvados.

Antradienį Seimas spręs, ar pritarti prezidento siūlymui ir sumažins gyventojų pajamų mokestį. Tai padarius, dalis darbuotojų pusmetį turėtų gauti bent kiek didesnes algas. Tačiau taip padidėtų ir valstybės biudžeto deficitas, kuriam padengti tektų skolintis dar daugiau lėšų. Žinoma, jas turės grąžinti visi gyventojai. Kaip jau skelbta, šalies vadovas siūlo nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą mažinti iki 15 proc.

Dėl koronaviruso krizės savivaldai nesurenkant planuotų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įplaukų, daugėja Finansų ministerijos trumpalaikių paskolų prašančių savivaldybių, dalis jų taip pat ieško galimybių pasiskolinti rinkoje. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius pripažįsta, jog Finansų ministerijos prognozė, kad savivalda šiemet gali nesurinkti daugiau kaip 250 mln.