Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, sąjungininkų pareiškime svarbu pakartoti įsipareigojimą ateityje į NATO priimti Ukrainą bei taip parodyti, kad Aljansas neketina sutikti su Rusijos reikalavimais.
„Derybos tik prasideda dėl deklaracijos teksto, liko dvi savaitės (...), bet aš jau matau, kad jos tikrai bus sudėtingos“, – LRT laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė K. Budrys.
„Deklaracijoje turi būti užfiksuota (...), kad Ukraina yra negrįžtamame procese į narystę NATO. Kad Ukrainos vieta yra NATO, kai sąlygos tam leis. Galų gale, kad tai yra NATO, kaip organizacijos, ir Ukrainos sprendimo reikalas ir Rusija negali nustatyti sąlygų“, – pabrėžė ministras.
Pasak jo, sąjungininkai neturėtų „savo rankomis tiesiog paimti ir priimti“ Kremliaus reikalavimo užkirsti kelią Kyjivui prisijungti prie Aljanso.
„Ir ypač šiuo metu, kai Rusija, užuot sutikusi su paliaubomis, sėdusi prie derybų stalo, kelia vis naujus reikalavimus, o vienas iš jų yra atsisakyti Ukrainai narystės NATO“, – sakė K. Budrys.
„Jeigu nepaminime Ukrainos deklaracijoje, vadinasi, dingsta šitas klausimas nuo stalo. Tai yra labai ydingas sumanymas ir būtų tikrai žalingas“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, derybos dėl bendros pareiškimo teksto užsitęsė ir 2022-ųjų bei 2023-ųjų NATO viršūnių susitikimuose.
BNS rašė, kad birželio 24–25 dienomis Nyderlanduose įvyksiančiame susitikime pakviesta dalyvauti ir Ukraina.
Derybų darbotvarkėje svarbiausi klausimai bus ketvirtus metus besitęsianti Rusijos invazija į Ukrainą ir JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimai Aljanso narėms padidinti išlaidas gynybai.
Ukraina paraišką dėl stojimo į NATO pateikė 2022 metų rugsėjį, keli mėnesiai po Rusijos didelio masto invazijos pradžios. Šalis oficialaus kvietimo nėra gavusi, nes 32 šalims narėms sunku pasiekti konsensusą šiuo klausimu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!