kęstutis budrys

Maskvos centre praūžė Putino propagandinis karinis paradas į kurį sugūžėjo daugiau nei dvidešimties su Rusija draugaujančių šalių lyderiai. Rusijos vadovas iškilmingai sveikino žudikiško karo sąjungininkus – Kinijos lyderį Xi Jinpingą, Šiaurės Korėjos kariuomenės vadus ir skaldyti Europą padedančius Serbijos ir Slovakijos lyderius.  Jei viskas vyktų pagal Vladimiro Putino užgaidas – propagandinis gegužės 9-osios paradas neabejotinai vyktų ne tik Maskvoje, bet ir Kyjive.

Europos Sąjungai (ES) diskutuojant apie 17-ajį sankcijų Rusijai paketą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina kalbėti ir apie dar vieną paketą, į jį įtraukti energetikos bendroves. „Jau dabar, matydami, kad gegužės mėnuo skirtas 17-ajam paketui, (turėtume – BNS) kalbėti apie 18-ąjį paketą, ir pagaliau įdėti tas didžiąsias energetikos kompanijas“, – Varšuvoje ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ragina išlaikyti maksimalų Europos Sąjungos (ES) atvirumą NATO sąjungininkams, tarp jų – Jungtinėms Valstijoms dėl gynybos pramonės plėtojimo. Užsienio reikalų ministro teigimu, Lietuva bendradarbiavimą tarp ES ir JAV gynybos pramonės srityje mato kaip dalį Lietuvos gynybos bendradarbiavimo.

Seimui ketvirtadienį denonsavus priešpėstines minas draudžiančią Otavos konvenciją, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog toks sprendimas yra stiprus signalas Rusijai. „Čia yra labai stipri žinia Rusijos pusei, kad mes pasitelksime viską, kas yra įmanoma, ir mes realiai planuojamės stabdyti (priešą – ELTA) nuo pat pirmojo centimetro arba net dar giliau“, – ketvirtadienį teigė K. Budrys.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako manantis, kad netvarios taikos tikimybė Ukrainoje yra maža.  „Ar mes turėsime blogą taiką? Bloga taika reikštų trumpalaikę taiką, kuria niekas netiki, nei Ukrainos pusė, nei JAV, nei Rusija. Tai aš tokią tikimybę vertinčiau kaip mažą“, – interviu BNS sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Žydų žudynių vietą Katkiškėje aplankęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad turi būti dedamos visos pastangos, jog tokie antisemitizmo, ksenofobijos ir neapykantos kurstomi nusikaltimai žmogiškumui niekada nepasikartotų. „Holokaustas yra labai skaudi Lietuvos valstybės tragedija, kurios metu buvo nužudyta 200 tūkstančių mūsų šalies piliečių.

Pasigirstant svarstymams, kad Moldovos kelias į Europos Sąjungą (ES) dėl Vengrijos prieštaravimų turėtų būti atskirtas nuo Ukrainos, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, jog toks sprendimas būtų žalingas. Diplomatijos vadovo teigimu, tolimesnė bendrijos plėtra be Ukrainos yra neįmanoma. „Tas siganalas toks nesuderintas ir kreivas šiai minutei.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Rusijoje išleista Baltijos šalių gyventojus diskredituojanti Lietuvos istorijos knyga yra priešiškos veiklos prieš kaimynines valstybes priemonė. „Trumpai man šį faktą pristatė. Galima sakyti, kad tai yra knygų serija, nes dar viena yra parengta apie Ukrainą. Tai yra priešiškos veiklos prieš kaimynines valstybes priemonė.

Lietuvos ir dar dešimties valstybių ministrai vieningai išsakė įsipareigojimą toliau visapusiškai remti Ukrainą ir dar kartą patvirtino savo paramą „Norinčiųjų koalicijai“, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Bendrame Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų bei Prancūzijos deleguoto ministro pasirašytame pareiškime pabrėžiama, kad nepriklausoma ir demokratiška Ukraina yra pamatinė euroa...

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius paskelbti trijų dienų paliaubas gegužės 8–10 dienomis, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad tai dar vienas šalies agresorės bandymas įrodyti, kad ji yra dominuojanti pusė šiame kare. „Putinas paskelbė paliaubas, Putinas pažeidinėja paliaubas, kas buvo velykinių, jo paties paskelbtų paliaubų metu, Putinas nustato, kiek laiko jos truks.

Rusijai prakalbus apie trijų dienų paliaubas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, kad daug kas jų metu priklausys nuo Vladimiro Putino sprendimų.  „Rusija mus ir labiausiai, žinoma, Vašingtoną bando įtikinti, kad nuo jų viskas priklauso, kad jie yra absoliučiai konflikte dominuojanti pusė, kad gali stumti konflikto, karo liniją tolyn į Vakarus, link Kyjivo.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pastaruoju metu vykstančius susitikimus, derantis dėl taikos Ukrainoje, vadina geru ženklu, tačiau pabrėžia, jog karą pradėjusią Rusiją reikės spausti, kad ši priimtų sąlygas. „Man atrodo, svarbiausia yra akcentuoti tai, kad susitikimai vyksta, kontaktai vyksta, apsikeitimas pozicijomis taip pat vyksta. Ir žinome, kad tam tikros išeitinės pozicijos šiek tiek modifikuojasi.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad popiežiui Pranciškui rūpėjo ne tik Lietuvos laisvės kelias, bet ir valstybės ateitis. „Lietuva neteko brangaus draugo, kuris savo dėmesingu žvilgsniu sekė mūsų valstybės raidos kelią, skelbė gailestingumo žinią ir skatino visų žmonių bendrystę. Popiežiui Pranciškui nuoširdžiai rūpėjo mūsų tautos laisvės kelias, o dar labiau – mūsų šalies ateitis“, – pranešime cituojamas K. Budrys.

Prancūzijos prezidentui Emanueliui Makronui prakalbus apie Palestinos valstybės pripažinimą, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Lietuva iš esmės palaiko šią poziciją, tačiau šiuo metu svarbiau susikoncentruoti į įkaitų gelbėjimą ir paliaubų atnaujinimą. „Tikrai turi būti Palestinos valstybės. Kada pripažinimą daryti – Lietuva stebi, žinoma, ir tai, kas yra Prancūzijos siūloma, ir kitų valstybių sprendimus.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad vertinimas, jog regioninės sankcijos yra daug efektyvesnės už įvestas nacionaliniu lygiu, yra teisingas, tačiau Lietuva turi turėti įrankius, kurie leistų tas sankcijas įvesti.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad negalima kalbėti apie Krymo aneksijos pripažinimą, nes tai paneigtų tarptautinės teisės principus ir siųstų žinią agresoriams apie galimybę išlaikyti okupuotas teritorijas. „Įvairiai galima vertinti (JAV ir Rusijos derybas – BNS), tol kol nėra galutinio sutarimo, aš tai vis tiek labiau priskirčiau spekuliacijoms, išskyrus tą dalį, kai kalbame apie už tarptautinės teisės ribų esančius pasvarstymus, kas galėtų būti kaip reikalavimas.

Dėl pasikeitusios Prancūzijos užsienio reikalų ministro darbotvarkės nukeliamas suplanuotas Lietuvos diplomatijos vadovo Kęstučio Budrio vizitas Prancūzijoje. „Dėl paskutinės minutės pokyčių Prancūzijos užsienio reikalų ministro darbotvarkėje, ministro vizitas nukeltas“, – pranešė K. Budrio atstovė spaudai Kristina Belikova. Pasak jos, šiuo metu derinamos naujos datos. ELTA primena, kad ministras trečiadienį turėjo išvykti darbo vizito į Paryžių.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį su darbo vizitu lankosi Prancūzijoje, kur su šios šalies kolega Jeanu-Noeliu Barrot pasirašys dvišalį strateginės partnerystės veiksmų planą 2025–2029 metams. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, K. Budrys su J.-N. Barrot taip pat aptars paramos Ukrainai ir Europos saugumo ir gynybos klausimus, pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Hagoje, dvišalius santykius.

 Rusijai sekmadienį surengus ataką prieš Ukrainos Sumų miestą ir pražudžius mažiausiai 34 žmones, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina Europos Sąjungos (ES) kolegas sparčiau priimti 17-ąjį sankcijų paketą. „Vladimiras Putinas dar kartą meta iššūkį visiems (...). Štai kodėl Europai dabar pats laikas judėti pirmyn su 17-uoju sankcijų paketu.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys pirmadienį Liuksemburge dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje. Kaip nurodė Užsienio reikalų ministerija (URM), viena pagrindinių posėdžio temų – Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą.

Rusija elgiasi kaip teroristė net ir tariantis dėl paliaubų, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, reaguodamas į rusų sekmadienį surengtą balistinių raketų ataką prieš Ukrainos šiaurės rytinio Sumų miesto centrą. „Vietoje velykinių paliaubų, siaubingas Verbų sekmadienis Sumų gyventojams. Dar vienas V. Putino karo nusikaltimas, kuomet jo žudikai taikosi į civilinę Ukrainos infrastruktūrą.

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, esą Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) planuoja atitraukti dalį karių iš Rytų Europos, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako neturintis signalų, kad amerikiečių kariai bus išvedami iš Lietuvos. „Nesu gavęs nė vieno signalo, kad JAV kariai būtų išvedami iš Lietuvos arba būtų tai numatyta padaryti.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) Ukrainos gynybos kontaktinės grupės lyderystę perdavus Jungtinei Karalystei ir Vokietijai, Vašingtonas paramos Kyjivui koordinavime padarė žingsnį į šoną, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „JAV paramos Ukrainai koordinavime padarė žingsnį į šoną, atsitraukė nuo proceso, perdavė vėliavą kitoms valstybėms“, – LRT radijui trečiadienį kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Rusijai ir Baltarusijai šių metų rugsėjį ketinant surengti pratybas „Zapad“, Lietuva į galimus pažeidimus ar incidentus pasienyje yra pasiruošusi reaguoti greitai, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Kai vyksta karinis judėjimas arti, tikimybė, kad kažkas bus pažeista, išauga. Tai yra natūralu, tokiu atveju lygiai taip pat reaguotume.

JAV įvedant 20 proc. muitus Europos Sąjungos (ES) prekėms, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Bendrijos atsakas turi būti paruoštas, kaip įspėjimas, tačiau dėl muitų mažinimo su Amerika reikėtų derėtis.  „Kita dalis su balandžio 2 dienos (paskelbtais – BNS) muitais susijusi dar planuojama.

Efektyviausiai NATO valstybes nares investuoti į savo gynybą šiuo metu gali Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas, įsitikinęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Pirmoji priemonė, kuri turėtų paveikti sprendimų priėmėjus, šiuo metu pati efektyviausia – yra prezidentas Trumpas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad rugsėjį vyksiančios bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ yra vertinamos rimtai. Todėl, anot Lietuvos diplomatijos vadovo, NATO sąjungininkai šiems mokymams, priklausomai nuo jų masto, skirs dėmesį ir bus pasirengę reaguoti. „Yra planuojami tam tikri veiksmai, priklausomai nuo to, ką matysime kitoje pusėje – kiek bus Rusijos, Baltarusijos pajėgų aktyvuota pratybų metu. Tai tikrai neliks be dėmesio.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad NATO lyderiai šią vasarą vyksiančiame viršūnių susitikime turėtų nustatyti dvigubai didesnį gynybos finansavimo slenkstį. Taip jis kalbėjo ketvirtadienį dalyvaudamas Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje. „Daugiau išlaidų gynybai reiškia, kad turime daugiau investuoti, dabartinis mūsų skiriamų lėšų lygis yra per mažas, kad pasiektume rezultatus ten, kur turime būti“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ketvirtadienį dalyvaus NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje. Per susitikimą ministrai taip pat aptars artėjančio NATO viršūnių susitikimo Hagoje prioritetus – gynybos ir atgrasymo užtikrinimą, gynybos išlaidų didinimo svarbą, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Briuselyje taip pat rinksis NATO ir Ukrainos taryba, kurioje dalyvaus Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha bei ES Užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Vladimiro Putino planai šiemet į karo tarnybą pakviesti 160 tūkst. jaunuolių siunčia NATO aljansui žinią, kad Rusijos karo mašina nesustos. „Tai sako, kad Rusijos karo mašina nesustos. Tie, kurie įsivaizduoja, kad pasiekę paliaubas arba taikos susitarimą mes galėsime grįžti į kažkokią prieš 2022 metus buvusią būklę, gyvena iliuzijose, nes to nebus“, – trečiadienį LRT televizijai kalbėjo K. Budrys.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Lietuva kartu su Danija bei jai priklausančia Grenlandija yra pasiruošusios rūpintis Arkties saugumu.  „Turime girdėti, ką sako sąjungininkai vieni kitiems, – ir viena iš žinių, kuri mus pasiekė iš Vašingtono, yra tai, kad rūpinkitės Arkties saugumu, nes besikeičiantis klimatas didina Rusijos ir Kinijos grėsmes, ateinančias iš Šiaurės“, – LRT laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Rusijos prezidentui Vladimiras Putinas įsakius iki liepos vidurio pašaukti 160 tūkst. naujų karių, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, jog Maskvos karo mašina nesustos.  „Tai sako, kad Rusijos karo mašina nesustos. Tie, kurie įsivaizduoja, kad pasiekę paliaubas arba taikos susitarimą mes galėsime grįžti į kažkokią prieš 2022 metus buvusią būklę, gyvena iliuzijose, nes to nebus“, – LRT laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė užsienio reikalų ministras.

Jungtinėms Valstijoms trečiadienį turint paskelbti naujus muitus, Lietuvos užsienio reikalų ministras sako, jog padariniai gali sudrebinti globalią prekybą. „Turime ne vieną nusipaišę scenarijų, kokie galėtų būti įvesti muitai, kokias tai sukeltų pasekmes. Neužbėgsiu įvykiams už akių (...). Bet taip, gali būti ir globalus prekybos drebėjimas, globalus sukrėtimas prekybai.

Užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio politinę komandą papildė nauja patarėja – Živilė Didžgalvienė. Ji BNS sakė nuo praėjusios savaitės ministrui patarinėjanti strateginės komunikacijos klausimais. Užsienio reikalų ministro atstovės spaudai pareigas eina Kristina Belikova. Iki tol Ž. Didžgalvienė dirbo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamente, buvo kariuomenės vado atstove spaudai, trumpai dirbo NATO rengiantis viršūnių susitikimui Lietuvoje.

Lietuva prisijungs prie visų tarptautinių iniciatyvų ir koalicijų, kurios stiprina Ukrainą, sako šioje šalyje apsilankęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.  „Tik pagarba Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui pagrįsta taika, išlaikant visas tarptautinėmis sutartimis pripažintas jos sienas, bus teisinga ir tvari. Lietuva prisijungs prie visų tarptautinių iniciatyvų ir koalicijų, kurios stiprina Ukrainą“, – pranešime antradienį teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Kyjive antradienį viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Lietuvos pareiga yra įtikinti sąjungininkus Europoje daryti daugiau.  „Kad ir kokias gražias istorijas (Rusija – BNS) pasakotų apie bendradarbiavimą, tai nėra susiję su juo. Jie nori teritorijos, nori pavergti savo kaimynus“, – su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ukraina antradienį pranešė, kad Kyjivas ir Vašingtonas veda naujas derybas dėl susitarimo, kuris suteiktų Jungtinėms Valstijoms prieigą prie ukrainiečių naudingųjų iškasenų mainais į tolimesnę karinę paramą.

Kyjive besilankantis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuva niekada nepripažins Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų. Pasak jo, tebevykstant karui Ukrainoje, tarptautinė bendruomenė privalo ir toliau remti Kyjivą.  „Labai aiškiai matome kas yra kas. Lietuva nėra neutrali šalis, Lietuva yra Ukrainos pusėje. Matome, kad Rusija yra aiškus agresorius ir su ja turi būti elgiamasi kaip su agresoriumi.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį vieši Ukrainoje, kur planuoja susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kitais šalies pareigūnais, pranešė Užsienio reikalų ministerija. K. Budrys aip pat susitiks su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha ir ministro pirmininko pavaduotoja euroatlantinės integracijos klausimams bei teisingumo ministre Olha Stefanišyna.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad sąjungininkai Lietuvai siunčia padėką už tai, kaip šalies institucijos ir tarnybos organizuoja gelbėjimo darbus Pabradės poligone ieškant pelkėje nuskendusios JAV karinės mašinos. „Tuos signalus, kuriuos mes gauname, tai yra padėka už visą suteikiamą paramą ir tai, kaip mes organizuojame gelbėjimo darbus. Tas tikrai yra matoma, koks yra susitelkimas visuomenėje, koks yra dėmesys.

Šią savaitę Vašingtone viešėjęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretorių Marco Rubio patikino, kad Lietuva yra pasiruošusi priimti dvigubai daugiau amerikiečių karių nei šiuo metu. Be to, diplomatijos vadovo teigimu, iš M. Rubio nebuvo gauta jokių užuominų apie galimą JAV karių skaičiaus Lietuvoje mažinimą ar jų išvedimą. „Nebuvo jokių ženklų apie tai, kad iš Lietuvos pajėgos būtų peržiūrimos ar jos turėtų būti išvestos.

Vašingtone su Jungtinių Valstijų (JAV) specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai Keithu Kelloggu susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys aptarė JAV diplomatines pastangas siekiant teisingos ir tvarios taikos Ukrainoje.

Vašingtone viešintis Lietuvos diplomatijos vadovas ministras Kęstutis Budrys sako Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriui Marco Rubio  perdavęs žinią, jog Lietuva yra pasiruošusi priimti daugiau JAV karių. „Lietuva suteikia pavyzdinę priimančios šalies paramą: pavyzdines kareivines, pavyzdines mokymosi sąlygas, pavyzdinę poligonų įrangą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį lankysis Vašingtone, kur susitiks su JAV administracijos pareigūnais bei užsienio politikos ir saugumo ekspertais.  Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad K. Budrys kartu su Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais taip pat dalyvaus Kovo deportacijų minėjime Komunizmo aukų muziejuje.

Lietuvos užsienio ministras Kęstutis Budrys įspėja, kad Lietuvos piliečiams susigundžius rusų siūloma pilietybe, jie neteks lietuviško paso, o vyrams kils grėsmė būti pašauktiems į karą Ukrainoje. „Galiu patikinti, kad turime tam tikras ypatingas išimtis nusimatę, bet absoliučiai visais atvejais būtų naikinama Lietuvos pilietybė, kai ta informacija mus pasieks, nes tai yra neteisėta“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė jis.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad po uždaro Seimo posėdžio visi parlamentarai turės tą pačią informaciją dėl saugumo situacijos ir galės ja remtis priimdami sprendimus. „(Seimo nariai – BNS) yra tame pačiame žinojimo lauke kaip visi ir galės priimti sprendimus, pavyzdžiui, dėl tų pačių sankcijų, kur ketvirtadienį įvairiais motyvais balsavo“,– Seime žurnalistams antradienį sakė S. Skvernelis.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį vykstantį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Rusijos lyderių susitikimą vertina skeptiškai. Anot jo, Vladimirui Putinui nereikalinga nei taika, nei diplomatija, o jį sutramdyti galima tik kieta galia. „Tikrai pastangos iš naujosios JAV administracijos pusės išnaudoti diplomatiją yra tikros. Tikėkimės, kad jos bus ir sėkmingos.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad uždaro Seimo posėdžio atmosfera atitiko Kovo 11-osios salės vardą, o toks informacijos pasidalijimas galėtų būti rengiamas reguliariai. „Na, tikrai, ir posėdžio organizatorių sumanymas buvo ne tai kad kažkokią didelę paslaptį atskleisti, bet aptarti saugioje aplinkoje, platesniame rate, tas tendencijas, kurias matome, kuriose vyksta užsienio politikoje“, – žurnalistams po posėdžio sakė K. Budrys.

Seimui svarstant Vyriausybės siūlymą pratęsti nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog draudimas importuoti žemės ūkio produkciją iš šių šalių turi likti tarp ribojimų. „Šita ribojamoji priemonė, ji yra reikalinga, ji yra efektyvi, galų gale Europos Sąjunga eina drauge ta pačia kryptimi, keldama tarifus tokioms prekėms. Tai mes nenorime, kad jos čia būtų“, – žurnalistams Seime antradienį sakė K. Budrys.