nt

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, mažėja trečią mėnesį iš eilės. Vien tik rugpjūtį butai atpigo vidutiniškai 2,8 procento. Praėjusį mėnesį vidutinė kvardratinio metro kaina buvo tik 1,7 proc. didesnė nei pernai rugpjūtį – 2970 eurų, rodo Estijos žemės departamento penktadienį paskelbti duomenys. Kainų mediana per mėnesį nukrito 3,7 proc., per metus pakilo 1,3 proc. iki 2804 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį padaugėjo 4,5 proc.

Turto bankas ilgins kai kurių didelių ir brangių nekilnojamojo turto (NT) objektų aukcionų skelbimo ir atsiskaitymo terminus. Kaip pranešė Turto bankas, tai daroma atsižvelgiant į rinkos lūkesčius.  „Pastebima, kad rinkos dalyviai vis dažniau aukcionuose dalyvauja konsorciumo pagrindu ar finansavimą užsitikrindami iš bankų“, – pranešime nurodė Turto bankas.  Turto bankas paskelbė sklypo su statiniais Vilniuje, Kalnėnuose aukcioną.

Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje išauga žmonių skaičius, kurie ieško būstų nuomai. Savivaldybės primena, kad gyventojams suteikiamos nuomos kompensacijos, kurios gali siekti ir 400 eurų. O pretenduoti į kompensaciją gali ne tik tie žmonės, kurie neturi nuosavo būsto, bet ir jį turintys, jeigu jų būstas jau nusidėvėjo.

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai papasakojo, kaip lietuviams sekasi nuomoti butus užsieniečiams, taip pat įvertino, kokia šiuo metu yra įprasta metinė grąža iš buto nuomos didžiuosiuose miestuose, kaip keičiasi būsto nuomos kainos. Žinių radijo laidoje apsilankę NT ekspertai Marius Čiulada ir Arnoldas Antanavičius papasakojo, kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena būsto nuomotojai, be to, užsiminė, ar dabar nuomos kainos ir toliau didėja.

Studentams kraustantis į didžiuosius miestus, o daliai žmonių po atostogų grįžtant į darbus, specialistai rugpjūtį stebi suaktyvėjusią būsto nuomos rinką. Kai kurie nekilnojamo turto (NT) rinkos ekspertai teigia, jog nepaisant to, norinčiųjų išsinuomoti būstą yra mažiau, nei buvo prieš koronaviruso pandemiją.

Vakarais savo balkone čirškinate mėsą, dešreles ar daržoves, lojantį augintinį uždarote terasoje, o palanges puošiančias gėles laistote leisdami skysčiams tekėti ant kaimynų – gyvenant daugiabutyje, už šias ir kitas veiklas gresia baudos. Kaip ne tik jų išvengti, bet ir būti pavyzdingu kaimynu, pranešime spaudai dalinasi Vilniaus savivaldybė.  Kepsninėms balkone ne vieta Išpopuliarėjus kepsninėms, vis dažniau gyventojai naudoja įvairias kepsnines.

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojų laukia nauji reikalavimai, o kai kurios su statybomis susijusios funkcijos perduotos į privatininkų rankas. Ekspertai užsiminė, ar yra tikėtina, kad nauji įpareigojimai gali padidinti būsto kainą, o galbūt priešingai – padės ją sumažinti. „Žinių radijo“ laidoje NT brokeris Mantas Mikočiūnas ir teisininkas Donatas Kilikevičius įvardijo, kokių pagrindinių teisinių reguliavimų sulauks NT rinkos atstovai.

Studentams kraustantis į didžiuosius miestus, o daliai žmonių po atostogų grįžtant į darbus, specialistai rugpjūtį stebi suaktyvėjusią būsto nuomos rinką. Kai kurie nekilnojamo turto (NT) rinkos ekspertai teigia, kad nepaisant to, norinčiųjų išsinuomoti būstą yra mažiau, nei buvo prieš koronaviruso pandemiją.

Kėdainių rajono savivaldybė skelbia šiuo metu perkanti vieno kambario butą Kėdainių mieste. Šiais metais tai būtų jau penktasis toks savivaldybės pirkinys. Tačiau, kaip teigia Kėdainių rajono savivaldybės Statybos ir turto skyriaus vedėja Audronė Naujalienė, toks pirkinys – ne paskutinis, o Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė pastebi, kad socialinių būstų poreikis mūsų rajone vis auga.

Vidurvasaris šiemet nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje pasižymėjo neįprastu pasyvumu – daugelio NT objektų kategorijų fiksuotas rezultatas buvo maždaug 25–30 proc. mažesnis nei paprastai liepos mėnesiais, praneša Registrų centras. Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruota 65,5 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 15 proc. mažiau nei praėjusių metų sausio-liepos mėnesiais, kai buvo įregistruota 77,5 tūkst. NT objektų pardavimai.

NT specialistai pastebi, kad vis daugiau lietuvių nori investuoti į nekilnojamą turtą (NT) svetur. Dažniausiai gyventojai renkasi Ispaniją, o kartais ir egzotiškesnius kraštus, pavyzdžiui, Jungtinius Arabų Emyratus. NT pardavėjai sako, kad jų klientai netgi pardavinėja butus Palangoje ir už mažesnę kainą juos perka Ispanijos kurortuose. NT finansininkas Almantas Mekionis, šiuo metu dirbantis ir konsultuojantis pirkėjus Ispanijoje, tikino, kad daugybė lietuvių ieško būsto svetur.

Lietuvos darbdaviams ministerija planuoja naują kirti – už padarytą pažeidimą didėtų ne tik baudos, bet taip pat dalis duomenų būtų paviešinti ir prieinami visiems internetiniame puslapyje.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seimui pateikė įstatymo projektą, kuriame numatyta nustatyti ne tik naujus baudų dydžius fiziniams ir juridiniams asmenims, bet taip pat griebtis ir papildomų veiksmų, siekiant išviešinti darbdavius, kurie pažeidinėja įstatymus.

Statybos – tai ne tik naujo statinio statyba, rekonstravimas ar remontas, statybos rūšis yra ir statinio griovimas. Bet kokie duomenų apie statinius pasikeitimai privalo būti įrašomi Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Registrų centras dalinasi naudingais patarimais, ką daryti nugriovus statinį, rašoma pranešime žiniasklaidai. Statinio griovimas – tai statybos rūšis, kurios tikslas išardyti ar išmontuoti visas statinio konstrukcijas.

Artėjant rudeniui nuomos rinka tampa aktyvesnė visuose didžiuosiuose miestuose. Nekilnojamo turto (NT) specialistai Kaune ir Klaipėdoje tikina, kad studentai jau ėmė aktyviai ieškoti būstų nuomai. Tuo metu Vilniuje studentai neskuba nuomotis būstų, tačiau ieškančių butų nuomai netrūksta.  Specialistai prognozuoja, kad net pasibaigus studentų bumui nuomos populiarumas augs, nes ne visi įpirks butus, todėl juos nuomosis. Tai gali lemti ir kainų augimą.

Aukcione už 1,25 mln. eurų parduotos buvusios Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos patalpos istoriniame „Vaistinės name“ Vilniaus Šv. Jono gatvėje, pranešė Turto bankas. Pradinė 347 kvadratinių metrų ploto patalpų kaina buvo 1,07 mln. eurų, dėl jų varžėsi trys aukciono dalyviai. Tai išskirtinis objektas rinkoje, sako Turto banko Pardavimų departamento vadovė Guoda Gurauskaitė.

Aplinkos ministerijai žadant siūlyti nekilnojamojo turto (NT) vystytojus ir statytojus įpareigoti informuoti savivaldybes apie visus planuojamus medžių kirtimus, šio sektoriaus atstovai baiminasi skubotų ir nesuderintų sprendimų, kurie prailgintų biurokratines procedūras. Kai kurie sako, kad didelių pokyčių neturėtų būti. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad siūlymas dar yra pradinėje stadijoje, svarbu sulaukti teisinių formuluočių.

Milijonus kainuojantys butai ar namai Lietuvoje jau nėra didelė naujiena. Tačiau retai kada išvysi namą, kuris panašus į didelį dvarą ir yra išnuomojamas už 8 tūkst. eurų. Vis dėlto jo aplinka ir interjeras, matyt, tikrai verti tokių pinigų. Franšizės principu Lietuvoje veikianti įmonė „Capital“ skelbia Vilniuje, Verkių seniūnijoje, nuomojanti 400 kv. m ploto 2 aukštų 8 kambarių namą. „Išskirtinė ir unikali 400 kv.m. vila Vilniuje laukia jūsų.

Estijoje antrąjį šių metų ketvirtį sudaryta 11,13 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) perleidimo sandorių už 1,25 mlrd. eurų. Abu šie rodikliai – kuklesni nei prieš metus, tačiau per metų ketvirtį padidėjo tiek sandorių skaičius, tiek ir bendra jų vertė, pirmadienį skelbia Žemės departamentas. Vien tik gyvenamųjų patalpų patalpų pirkimo-pardavimo sandorių sudaryta 5,89 tūkst. – penktadaliu mažiau nei pernai antrąjį ketvirtį, bet ketvirtadaliu daugiau nei šiemet pirmąjį ketvirtį.

Situacija Lietuvos nekilnojamo turto (NT) rinkoje šiuo metu yra vangi. Pirkėjai ilgai renkasi, neskuba pirkti būstų. NT specialistai skaičiuoja, kad senos statybos būstai ima pigti. Naujos statybos butų vystytojai irgi sako, kad nuolaidų galima rasti.  Įmonės „1Partner LT“ direktorius Viktoras Račkovskis skaičiavo, kad birželio mėnesį ryškiau pastebimas butų kainų kritimas antrinėje rinkoje.

Birželį parduota daugiausia šiais metais nekilnojamojo turto (NT), tačiau kol kas nei mėnesio, nei pusmečio rezultatai nepasiekė 2022 metų pardavimų, pranešė Registrų centras. Centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis sako, kad birželis yra antras mėnuo iš eilės, kai įregistruotų NT sandorių skaičius yra kiek didesnis nei ankstesnį mėnesį, tačiau tai yra pasikartojanti tendencija. „Tai neturėtų stebinti, kadangi artėjant vasarai NT rinka paprastai suaktyvėja.

Birželio pradžioje Registrų centras skelbė, kad nekilnojamojo turto (NT) rinka nerodo pagyvėjimo ženklų – gegužę registruota 8 proc. sandorių mažiau nei prieš metus, nors ir kiek daugiau nei balandį. Tuo metu ekspertai taip pat sako, kad dėl įsigaliosiančių pakeitimų būsto kaina ateityje gali pasikeisti.

Antradienį po pateikimo Seimas pritarė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms. Jas galutinai patvirtinus, Lietuvoje iš esmės pasikeis gyventojų valdomo nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas. Tokiu atveju už butus ar namus, kuriuose gyvena, mokės 400 tūkst. šalies gyventojų. Toliau šis ir kiti mokesčių reformos įstatymo projektai bus svarstomi Seimo komiteto.

Trijuose didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – gegužę, palyginti su balandžiu, sumenko tiek pirminės, tiek visos rinkos butų pardavimai, o jų kainos keitėsi simboliškai, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, gegužę Lietuvoje parduotų butų daugiabučiuose skaičius sumenko 8,8 proc. iki 2,57 tūkst., o per metus – 10,5 procento. Vien Vilniuje gegužę parduoti 954 butai – 0,9 proc. daugiau nei balandį, bet 1,27 proc.

Lietuvoje ne tik būsto kainos iškilo į neregatas aukštas, iššūkiu gyventojams tavo ir būsto prieinamamumas, teigia Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atstovas Markas Pearsonas. M. Pearsonas pristatydamas EBPO atliktą analizę teigė, kad pastaruosius kelerius metus būsto kainos Lietuvoje šoktelėjo kone dvigubai daugiau nei euro zonoje ar Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių rinkose.

Būsto kainos Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su paskutiniu 2022-ųjų ketvirčiu, padidėjo 1,8 proc., o palyginti su pirmuoju praėjusių metų ketvirčiu – 13,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Naujos statybos būstai per ketvirtį pabrango 2,8 proc., per metus – 20,7 proc., iš jų butai daugiabučiuose – atitinkamai 2,9 proc. ir 19,5 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – atitinkamai 2,5 proc. ir 23,2 proc. Ankstesnės statybos būstai per ketvirtį pabrango 1,2 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius kol kas neleidžia kalbėti apie rinkos pagyvėjimą, teigia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras (RC).  „Pavasaris paprastai būna tas laikotarpis, kai NT rinka šalyje pamažu įsivažiuoja, registruojama vis daugiau pirkimo-pardavimo sutarčių. Tačiau šiemet, skirtingai nuo vaizdo už lango, NT rinka nedemonstruoja pagyvėjimo ženklų.

Nuo šių metų birželio 1 d. įsigalioja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimai, kurie leis ūkininkams lengvatinėmis sąlygomis įsigyti jų sklypuose įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, praneša Aplinkos ministerija. Įstatymo pakeitimuose numatyta, kad privačių žemės sklypų savininkai galės be aukciono įsigyti ne didesnius kaip 3 ha įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotelius.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė gavo leidimą Vilniuje buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje planuojamo biurų pastato „Business Stadium Central“ statyboms. Darbus planuojama pradėti iš karto, investicijos sieks 60 mln.

Pastaruoju metu nekilnojamo turto (NT) pardavėjai pastebi, kad būstų prie jūros lietuviai nebeskuba pirkti. Pajūrio NT rinka esą stagnuoja. Tačiau pirkėjų atsiranda, o dažniausiai jie ieško brangių išskirtinių namų ir butų už kuriuos negaili ir kelių milijonų eurų. NT agentūros „Rolijona“ direktorė Ona Mackevičienė sakė, kad pajūryje, kaip ir visoje Lietuvoje, šiuo metu jaučiama rinkos stagnacija. „Pirkėjai ieško būstų normaliomis, o ne išpūstomis kainomis.

Lenkijos statybininkai per pirmus keturis šių metų mėnesius baigė statyti 3,1 proc. daugiau būstų nei per tą patį 2022-ųjų laikotarpį – apytikriai 75,6 tūkst., skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Jos duomenimis, sausio-balandžio mėnesiais pradėta statyti maždaug 53,1 tūkst. naujų bustų, o tai – 27,7 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Praėjusiais metais statybininkai Lenkijoje baigė statyti apie 238,6 tūkst. naujų būstų – 1,7 proc. daugiau nei užpernai, anksčiau skelbė GUS.

Būstui brangstant, gyventojams jį įpirkti tampa vis sunkiau. Verslo atstovai tikina, kad dėl to kaltos valstybinės institucijos ir jų pertekliniai reikalavimai, tuo metu Aplinkos ministerija akcentuoja statybų kokybę, kuri, anot jos, yra būtina. Apie būsto kainas, jo įperkamumą Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) būsto forume „Būsto įperkamumas: sprendimai ir priemonės“ diskutavo valdžios ir verslo atstovai.

Gyventojai rinkdamiesi būstą atkreipia dėmesį į daugelį aspektų. Dažnai ne būsto vieta, kambarių skaičius ar net kaina būna svarbiausias kriterijus, kuris neįtinka būsimiems pirkėjams. Pasitaiko, kad pirkti būstą žmonės atsisako ir dėl negražaus gatvės pavadinimo ar nepatinkančio numerio. Nekilnojamo turto (NT) brokeris Mantas Mikočiūnas pasakojo, kad žmogus būsto nepirko vien dėl to, kad nepatiko gatvės pavadinimas.

JAV esamo būsto pardavimai balandžio mėnesį vėl sulėtėjo, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė nekilnojamojo turto agentūrų asociacija (NAR), pažymėdama antrąjį nuosmukio mėnesį iš eilė, nulemtą aukštesnių palūkanų normų. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, esamo būsto kainos sumažėjo labiausiai nuo 2012-ųjų.

Estijoje nekilnojamojo turto perleidimo sandorių pirmąjį metų ketvirtį sudaryta penktadaliu mažiau nei prieš metus – 15,27 tūkst., rodo Notarų rūmų paskelbti statistiniai duomenys. Anot pranešimo, praėjusį mėnesį „bendras vaizdas“ beveik nesikeitė – sudaryta 5,33 tūkst. sandorių, o tai – 22 proc. mažiau nei pernai balandį. Notarų rūmų pirmininkės Merlės Saar-Johansson teigimu, NT sandorių skaičiaus mažėjimą labiausiai lemia prastėjanti ekonominė aplinka.

Lietuvoje būsto įperkamumas yra prasčiausias nuo 2010 metų, tačiau jis turėtų pradėti augti, būsto kainos gali kiek nukristi, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, rinkos augimą skatins kitų metų pradžioje mažėsiantis „Euribor“ bei didėjantis vidutinis darbo užmokestis.  Jo vertinimu, sumažėjusias galimybes įpirkti būstą lėmė nuo 2020 metų smarkiai išaugusios kainos. Visgi tikimasi, kad šis rodiklis pradės gerėti.

Turto bankas netrukus skelbs beveik 1 milijono eurų vertės patalpų Kauno senamiestyje aukcioną. Be to, pirkėjams siūlomi dar du išskirtiniai objektai Kaune – patalpos Laisvės alėjoje. 1,1 tūkst. kv. metrų ploto administracinės patalpos M. Daukšos gatvėje bus parduodamos kartu su 0,07 ha žemės sklypo dalimi, o pradinė turto kaina – 0,99 mln. eurų, pranešė Turto bankas. Banko Pardavimų departamento direktorė Guoda Gurauskaitė teigė, kad pastate galėtų būti įrengti butai ar viešbutis.

Gyventojai turimą būstą parduoda dėl įvairių priežasčių. Tačiau nekilnojamo turto (NT) specialistai prieš pardavimą siūlo pasidomėti mokestine tvarka. Kai kuriais atvejais pardavus būstą teks susimokėti mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). NT brokeris vardija išimtis, kaip šių mokesčių išvengti. NT brokeris Ignas Zabarauskas socialiniame tinkle pasidalijo kliento istorija ir įspėjo, kad toks paprastas veiksmas, kaip gyvenamosios vietos deklaravimas, gali atnešti nuostolių.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka balandį, skirtingai nei kovą, smuko, todėl manoma, kad rimtesnio jos atsigavimo dar reikės palaukti, teigia Registrų centro (RC) analitikas.  Per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruota 35,6 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų – 18 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien balandį įregistruota 9,9 tūkst. NT objektų – 13 proc. mažiau nei pernai balandį ir 8 proc. mažiau nei šių metų kovą, skelbia Registrų centras.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 1,9 proc. didesnė nei ankstesnį mėnesį – 2982 eurai už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai balandžiu) butai Taline pabrango vidutiniškai 5,4 procento. Kainų mediana per mėnesį sumenko 0,2 proc., per metus pakilo 4,8 proc. iki 2771 euro už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 16,9 proc., per metus – 11,9 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Eika“ įmonė „Partnerystės projektai keturi“ balandį išplatino 8 mln. eurų vertės trejų metų trukmės obligacijų emisiją, skirtą finansuoti karinį miestelį Šiauliuose.

Kaip ir kiekvieną pavasarį atšilus orui, gyventojai ėmė ieškoti sodybų ir namų. Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai skaičiuoja, kad pirkėjai negaili ir 300 tūkst. eurų, ypač jeigu sodyba gražioje ir atokioje vietoje. O šalia populiarių ežerų, esančių sodybų, žmonės nori atsikratyti, nes jos tapo ne ramybės oaze, o triukšmo šaltiniu, kuris trukdo ilsėtis.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kokie Statybos įstatymo teisinio reglamentavimo pokyčiai, susiję su statyba ūkio būdu, statybą leidžiančių dokumentų išdavimu ir statybos užbaigimu įsigalios 2023 m. gegužės 1 d. Statybos inspekcija atkreipia dėmesį, kad 2023 m. gegužės 1 d. įsigalioja šie Statybos įstatymo pakeitimai: 1. Dėl statybos ūkio būdu.

Pernai nekilnojamo turto (NT) rinka beveik sustojo, gyventojai nepirko būstų, laukė kainų kritimo. Tačiau šiemet sandorių skaičius vėl ėmė augti. NT specialistai skaičiuoja, kad žmonės turi sukaupę milijardus eurų ir nesulaukę NT kainų kritimo, nusprendė pinigus išleisti. NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius skaičiavo, kad nepaisant palūkanų augimo, sandorių skaičius atėjus pavasariui ėmė augti. Taip pat auga ir būstų kainos. „Tai lemia keletas priežasčių.

Gyventojai, norintys pasistatyti nedidelį gyvenamąjį namą ar ūkinės paskirties statinį, neretai kreipiasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) klausdami, ar planuojamam statyti pastatui privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD). Statybos inspekcija, atsižvelgdama į dažnai užduodamus panašaus pobūdžio klausimus, informuoja, kokiems statiniams SLD nereikalingas.

Statinio griovimas Statybos įstatyme apibūdinamas kaip viena iš statybos rūšių, todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) pataria, kokiais teisės aktais reikėtų vadovautis ir kuriais atvejais griovimo darbų vykdymui prireiks statybą leidžiančio dokumento (SLD), kurį išduoda atitinkama savivaldybės administracija.

Praėjusiais metais dėl pasikeitusių geopolitinių ir ekonominių aplinkybių sumažėjęs bendras butų pardavimų skaičius nesumažino šio nekilnojamojo turto (NT) investicinio patrauklumo – pastaruoju metu maždaug kas penktas įsigytas butas gali būti laikomas investiciniu, skelbia Registrų centras. Pernai visoje šalyje įregistruota daugiau nei 34 tūkst. butų pirkimo-pardavimo sandorių – maždaug 13 proc. mažiau nei 2021-aisiais.

Daugeliui dar vis planuojančių įsigyti būstą lietuvių kyla klausimas, ar artimiausiu metu nekilnojamojo turto (NT) kainos mažės, ar vis tik kils? „Greičiausiai, žmonėms reikės mokėti truputėlį daugiau“, – sako NT analitikas Arnoldas Antanavičius. Daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.

Elektroninėje varžytinių sistemoje pirmąjį šių metų parduota turto už 25 mln. eurų, skelbia sistemą valdantis Registrų centras. Iš viso sausio-kovo mėnesiais paskelbta 3,1 tūkst. varžytinių ir aukcionų, iš kurių įvyko 1,1 tūkstančio. Pastarąjį kartą tiek daug naujų aukcionų ir varžytynių portale evarzytynes.lt buvo 2020 metų antrąjį ketvirtį, kai paskelbta beveik 3,2 tūkst. aukcionų ir varžytynių.

Galimybę sutrumpinti įgyto nekilnojamojo turto (NT) išlaikymo terminą, reikalingą norint turtą parduoti nemokant pajamų mokesčio, Seimas galėtų svarstyti, sako demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.   „Penkeri metai irgi yra pakankamai ilgas laikas. (...) Dėl laikotarpio trumpinimo diskusija yra tikrai galima“, – penktadienį Žinių radijui kalbėjo parlamentaras.