nt

Gyventojams siūloma atrišti rankas ir leisti statyti namus be leidimų. Tačiau ar dėl to nenukentės atliekamų darbų kokybė ir kaip tai paveiks būsto kainas? Neseniai aplinkos ministras Povilas Poderskis pasiūlė atverti galimybę individualius namus gyventojams statyti be leidimo. Vis tik nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertų nuomonės skiriasi. Jų įsitikinimu, nors nauji pakeitimai iš tiesų galėtų atnešti naudos gyventojams, kyla ir papildomų rizikų.

Šių metų gegužę nekilnojamojo turto pardavimai Vilniuje augo 25 proc., rodo NT plėtros bendrovės „EIKA Development“ duomenys. Pastarąjį mėnesį Vilniuje parduoti 462 butai, kai balandį – 367.  Bendrovės duomenimis, butų pardavimų augimas nuo pat metų pradžios rodo rinkos atsigavimą. Šių metų sausį Vilniuje buvo parduoti 704, vasarį – 482, kovą – 440, balandį – 367, gegužę – 462 butai.

Finansų ministerijai siūlant, kad nekilnojamojo turto (NT) mokesčio nemokėtų gyventojai, kurių mokestis sieks iki penkių eurų, ministras Rimantas Šadžius sako, kad tokių žmonių bus iki 200 tūkstančių.  „Mūsų vertinimu, tokių namų ūkių būtų iki 200 tūkstančių“, – pirmadienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete teigė R. Šadžius.  „Neina šneka apie visuotinį NT mokestį, skleidžiami gandai, kad jis bus visuotinis. (...) Visuotinumas ir nebuvo tikslas“, – pridūrė ministras.

Lietuvių meilė nekilnojamojo turto (NT) objektams neblėsta. Ir nors gyventojai aktyviai dairosi būsto, rinkoje pasitaiko ir gudraujančių pardavėjų. Tuo metu specialistai įspėja, kaip nenusipirkti katės maiše ir nepatekti į NT pardavėjų pinkles. Registrų centras skelbė, kad NT pirkimai balandį išlaikė augimo tempą. Tačiau gyventojų optimizmas gali kaipmat subliūkšti, jei sandorį sudarysite su nesąžiningais pardavėjais.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius siūlo nejuokauti vertintojams pareiškus, kad nustatydama būsto ir kito gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokestinę vertę masiniu būdu valstybė ne tik galėtų nustatyti jos tvarką, bet ir apmokėtų išlaidas iš biudžeto. Lietuvos turto vertintojų asociacijos vadovas Tauras Antanas Tupinis sako, kad tai būtų teisinga kiekvieno turto savininko atžvilgiu.  „Turto vertės tikslinimą turėtų net valstybė apmokėti.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį leido vieno iš protesto prieš nekilnojamojo turto (NT) mokestį organizatorių Raimondo Šimaičio vadovaujamai grupei rinkti parašus, siekiant Seime įregistruoti siūlymą iš viso neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto.

Seimui antradienį atmetus Vyriausybės teiktas visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas, naujas Vyriausybės pakoreguotas projektas padėtų išvengti atvejų, kai pirmas būstas būtų neapmokestintas, o mokesčio našta tektų kito NT turintiems gyventojams, sako valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. „Matome projektą, kuris ištaisytas ir antram būstui yra padidinta suma (neapmokestinama vertė – BNS), pirmam būstui tarifas ne nulinis.

Vilniaus Šnipiškių rajone planuojamos naujo daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo statybos, rašo portalas „Made in Vilnius“. Septyni 5–7 aukštų gyvenamieji namai turėtų iškilti Žalgirio gatvėje, dauguma jų būtų sublokuoti.  Anot projektinių siūlymų, daugiabučiuose ketinama įrengti 311 butų. Naujas gyvenamasis kvartas turėtų vidinį kiemą su vaikų žaidimų bei jaunimo sporto aikštelėmis, taip pat senjorų poilsio zoną.

Seimui antradienį nesutikus pradėti svarstyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimų, premjeras Gintautas Paluckas sako turėsiantis rimtą pokalbį su vienais iš koalicijos parterių „Nemuno aušra“, kurios parlamentarai nepalaikė projekto. „Pamėginsime išsiaiškinti priežastis. Taip, bus griežtas pokalbis – arba mes bendradarbiaujame ir dirbame, arba neimituokite tokio bendradarbiavimo“, – po balsavimo Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Seimui antradienį nesutikus pradėti svarstymų dėl pagrindinio Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projekto, kuriuo būtų išplėsta mokesčio bazė, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad patobulintas variantas turėtų būti pateiktas ketvirtadienį.  „Pateikimo stadijoj nepraėjo, bet, matyt, bus ketvirtadienį patobulintas variantas.

Seimas po pateikimo pritarė daliai Vyriausybės mokesčių pertvarkos projektų, prieš tai grąžinęs tobulinti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektą. Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus, į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų.  Dalis papildomų pajamų turėtų būti skirta krašto apsaugai finansuoti – gynybai kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.

Lietuvoje bręsta nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pokyčiai, kurie sukėlė itin daug diskusijų. Vyriausybė tikina, kad nauja tvarka leis apmokestinimą padaryti teisingesnį ir labiau atitinkantį realią turto vertę, tačiau gyventojai baiminasi papildomos finansinės naštos.  Šiuo metu gyventojai, turintys iki 150 tūkst. eurų vertės būstą, NT mokesčio nemoka. Didesnė vertė iki 300 tūkst. eurų apmokestinama 0,5 proc. mokesčio tarifu. Nuo 300 iki 500 tūkst. eurų vertės apmokestinama 1 proc.

Lietuvos ekonomika rodo augimo ženklus, tačiau išlieka neapibrėžtumų. Ekspertai pastebi stiprų vietinio kapitalo aktyvumą ir pozityvius rodiklius, tačiau pabrėžia – geopolitinė įtampa ir investuotojų atsargumas vis dar daro įtaką.

Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje šiemet smarkiai suaktyvėjo – pirmieji keturi mėnesiai buvo gerokai gyvesni nei pernai. Ekspertai sako, kad žmonės, ilgai laukę dėl karo, infliacijos ir brangių paskolų, pagaliau ryžtasi pirkti būstą, nes kainos vėl ima kilti.

Būsto įsigijimas – vienas svarbiausių gyvenimo sprendimų. Nors viešojoje erdvėje nemažai diskutuojama apie galimus naujus nekilnojamojo turto (NT) mokesčius, svarbu žinoti, kad daugelis su NT susijusių prievolių jau egzistuoja. Jų žinojimas – galimybė sąmoningai pasiruošti ir užtikrintai veikti, rašoma pranešime žinaisklaidai. „Nekilnojamojo turto pirkimas ar dovanojimas, paveldėjimas ar kitas perleidimo sandoris – tai ne tik teisiniai veiksmai, bet ir sprendimai, turintys finansinį foną.

Savivalda nepritaria Finansų ministerijos pasiūlytam atnaujintam nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modeliui, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. Anot jo, savivalda pritaria tam, kad savivaldybių tarybos pačios nustatytų mokesčio grindis, tačiau pasigenda laisvės leisti joms pasirinkti tarifus. „Savivaldybės gali nusistatinėti grindis, tai yra gerai ir tą buvome siūlę.

Šiemet Lietuvoje iš viso įregistruota 40,3 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių – 30,3 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė Registrų centras. Registrų centro duomenimis, vien tik per šių metų balandį buvo įregistruota 11 tūkst. NT sandorių – 27,4 proc. daugiau nei pernai balandį (8,7 tūkst.) ir 6,8 proc. daugiau nei šių metų kovą (10,3 tūkst.

Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, naivu būtų tikėtis, jog valdančiųjų planuojamais nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimais būtų išspręsti krašto gynybos finansavimo klausimai. „Jei kalbėtumėme apie gynybą, kaip mūsų tikslą, nesiūlyčiau sutelkti dėmesio tik į vieną mokestį. Pripažinkime, NT mokestis, net jei taps šiek tiek labiau visuotinis, neužtikrins reikšmingos dalies mūsų krašto apsaugos finansavimo.

Įsibėgėjant diskusijoms apie galimybę savivaldybėms savarankiškai nustatyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio grindis, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako šiame siūlyme įžvelgiantis rizikų. Pasak jo, vienas didžiausių tokio siūlymo trūkumu yra tas, jog savivaldybėms gavus galimybę šiuo klausimu apsispręsti savarankiškai, būtų neįmanoma apskaičiuoti fiskalinės įstatymo naudos.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis palaikytų siūlymą, kad galutinis sprendimas dėl nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo ribų atitektų savivaldybėms. Tiesa, demokratų partijos lyderis teigia, kad frakcija kol kas negali užtikrinti, kad palaikys mokesčių pakeitimų paketą, kurį pasiūlys Vyriausybė. „Negalime nieko garantuoti, kol neturime galutinių projektų. Kaip matote, viskas keičiasi, o to galutinio teisės akto, dėl kurio turėtume diskutuoti – vis dar nėra.

Prieš daugiau nei metus atnaujinus statybos techninį reglamentą, kuriame numatyta, kad projektuojant ir statant naujus didesnius visuomeninius pastatus bei aukštesnius daugiabučius juose turės būti įrengtos vietos priedangai, Lietuvoje pastatyta dešimt tokių statinių. Apie tai BNS patvirtino Statybos sektoriaus vystymo agentūra.

Vilniuje įsibėgėja verslo centro „Sąvaržėlė“ statybos – kyla pastato aukštai, greta vyksta intensyvūs fasado montavimo darbai.  Šią savaitę sostinėje taip pat vieši ir projekto autoriai – britų architektūros studijos RSHP atstovai. Jie į Lietuvą atvyko aplankyti „Sąvaržėlės“ statybvietės ir su projekto partneriais aptarti statybų progreso bei objekto vystymo metu kylančių klausimų. Paskutinį kartą verslo centro autoriai Lietuvoje lankėsi praėjusių metų rudenį.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad Vyriausybė siūlys didesnes nei 40 tūkst. eurų naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio grindis, taip pat koreguos kitus Finansų ministerijos pasiūlytus mokesčių pakeitimus. Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad Vyriausybė siūlys didesnes nei 40 tūkst. eurų naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio grindis, taip pat koreguos kitus Finansų ministerijos pasiūlytus mokesčių pakeitimus.

Seimo konservatorių frakcija siūlo įstatymo pataisas, kurios įpareigotų Rusijos piliečius gauti Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą įsigyti šalia strateginių objektų esantį nekilnojamąjį turtą (NT).  „Siūlome papildyti Ribojamųjų priemonių įstatymo projekto 3 straipsnį 7 dalimi ir ten numatyti, kad Rusijos piliečiams būtų negalima įsigyti turto. Būtų daroma išimtis – jeigu jie įgyja leidimą.

Lietuvoje gyvenančios šeimos jau netrukus sužinos, ar šiais metais sulauks pinigų pirmam būstui įsigyti. O tuo metu valdininkai ir vėl užsimojo keisti dabar galiojančią tvarką dėl paramos skyrimo. Tad kiek gi pinigų mokėtų gyventojams ir ką būtų leidžiama su jais daryti papildomai, jei pakeitimai būtų priimti? Jaunos šeimos šiuo metu turi teisę pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui įsigyti.

Turto banko auditą atlikusi Valstybės kontrolė sako, kad biudžetinės įstaigos turėtų sumažinti naudojamo nekilnojamojo turto (NT) plotą ir jo priežiūrai skirtas išlaidas. Valstybės kontrolieriaus Mindaugo Macijausko teigimu, nors vienam darbuotojui tenkantis plotas neturėtų viršyti 10 kv. m, tačiau pernai net 63 proc. šios paskirties nekilnojamojo turto objektų viršijo šį normatyvą.

Šiuo metu Vinco Kudirkos aikštėje vyksta protestas dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Kritikos laviną žarstė ant valdančiųjų. Žmonių minia peikė Seimo narį Algirdą Sysą, jį vadino „bailiu“. A. Sysas buvo kritikuojamas, sakant „šitaip spjauti į rinkėjų valią yra drąsu.“ Kritikos žarstė prezidentui Gitanui Nausėdai, kad neva valstybės pinigai yra „taškomi“. „Taško paradams visokius pinigus <...>. Toks jausmas lyg mes būtume ginklų prekybininkai.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad sekmadienį į Katedros aikštę susirinkę nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui prieštaraujantys žmonės protestuos prieš iniciatyvą, kuri yra dar nepriimta. Politikas tikina – finansų ministro pristatytas NT mokesčio projektas tikrai keisis. „Manau, kad dar laukia karštos diskusijos“, – šeštadienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.  „Tai, kas yra dabar tokiu keistu būdu finansų ministro įregistruota.

Siūlomo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio idėja kelia klausimų ne tik gyventojams, bet ir patiems politikams. Būsimomis naujovėmis labiausiai piktinasi tie, kas turi savo būstą ir kam gresia mokesčio mokėjimas. Tačiau dėl didesnio NT mokesčio papildomų išlaidų gali patirti ir tie, kurie nuosavo būsto net neturi. Specialistai pastebi, kad jei mokesčio pakeitimai bus priimti ir įsigalios, papildomų išlaidų patirs ir būsto nuomotojai.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje gyventojai ir toliau šluoja naujus būstus. Tuo metu specialistai vardija, ar artimiausiu metu už būstą gyventojai turės susimokėti daugiau. „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ NT ekspertai diskutavo, kad dabar rinkoje susiklosčiusi tendencija ir valdžios keliami prioritetai statybų srityje gali tapti neišvengiama paskata būsto kainų didėjimui.

Kalbos dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio netyla, o Registrų centras parodė, kiek jūsų būstas per penkerius metus pabrango, o galbūt kaip tik – atpigo. Tačiau dalis gyventojų negali suprasti, kodėl viešai skelbiamos jų turto vertės kai kuriais atvejais yra gerokai mažesnės, nei už panašų būstą prašo kiti pardavėjai. Iki šiol masinį visos šalies NT vertinimą Registrų centras atlieka kiekvienais metais, o sausio 1 dieną įsigalioja naujos vidutinės rinkos vertės.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga teigia, kad jo partijos kolegos Seime nepalaikys dabartinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pasiūlymo. Jo manymu, pokyčių siekimas šioje srityje per daug jautriai veikia visuomenę. „NT mokesčio tikrai nepalaikysime, o dėl visų kitų mokesčių – diskusijos klausimas“, – penktadienį „Žinių radijuje“ sakė A. Veryga. „Toks mokestis jau dabar yra.

Opozicinių Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad konservatoriai nepritars siūlomiems nekilnojamo turto (NT) bei gyventojų pajamų apmokestinimo pakeitimams.  „Tie mokesčiai, kurie neis į gynybą, bus vertinami skeptiškai.

Nepaisant valdančiojoje koalicijoje kilusių diskusijų, prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas tikisi, kad nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisos Seimui bus pateiktos. Pasak jo, mokestis neturėtų būti žalingas pažeidžiamiausioms valstybės grupėms. „Suprantu, kad vakar koalicinėje taryboje buvo ieškoma variantų, o jų yra pakankamai įvairių.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) skyrė 77,5 tūkst. eurų bauda pastatų apdailos bendrovei „Urbanika“ už nesąžiningą komercinę veiklą klaidinant vartotojus apie parduodamus butus. VVTAT penktadienį pranešė nustačiusi, jog „Urbanika“ veikė nesąžiningai, sudarydama klaidinantį įspūdį apie galimybę teisėtai parduoti nekilnojamąjį turtą, kurio negalėjo parduoti. „Vartotojas, pasirašęs preliminariąją sutartį ir sumokėjęs 55 tūkst.

Norintys atnaujinti savo seniau statytą individualų gyvenamąjį namą gyventojai nuo balandžio 16 d. galės kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir pasinaudoti 8 mln. eurų skiriama finansine parama iš Klimato kaitos programos, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Žmonės, gyvenantys senesniuose namuose, kurie nėra tinkamai apšiltinti, statant naudotos nekokybiškos medžiagos ar yra kokių nors defektų, turi galimybę pagerinti savo gyvenimo sąlygas.

Valdančiajai daugumai siūlant visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus jį vadina bandymu kamšyti biudžeto skyles. Taip jis kalbėjo Vilniaus vadovui Valdui Benkunskui praėjusią savaitę taip pat sukritikavus valdančiųjų planus. Anot jo, pagal dabartinį planą nauja mokestinė našta iš esmės kris tik ant didmiesčių ir kurortų gyventojų. Meras ragina mokestį taikyti, atsižvelgiant į būsto kainą kiekvienoje savivaldybėje.

Ispanija jau daugelį metų yra populiari ne tik tarp keliautojų, bet ir investuojančių į nekilnojamojo turto (NT) pardavimai užsieniečiams čia kasmet auga. NT kainos Ispanijoje per pastaruosius metus išaugo, tačiau ši rinka ir toliau sulaukia lietuvių susidomėjimo.

Lietuvoje per pirmąjį šių metų ketvirtį įregistruota 29,3 tūkst. nekilnojamo turto (NT) sandorių – 31,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.  Tuo metu vien per kovą jų buvo 10,3 tūkst. – 17,7 proc. daugiau nei pernai kovą ir 7,4 proc. daugiau nei vasarį, skelbia Registrų centras. Jo teigimu, NT rinka šiemet išlieka aktyvi, registruota daug sandorių, o pirkėjų lūkesčiai išlieka aukšti.

Kylant nepasitenkinimui dėl valdančiųjų planuojamos mokesčių sistemos pertvarkos, o ypač – nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo, premjeras Gintautas Paluckas laikosi nuomonės, kad dalis visuomenės tikslingai manipuliuoja politikų žodžiais apie siūlomus pokyčius. Vyriausybės vadovas kartoja – mažiausias ir vidutines pajamas uždirbančių gyventojų pokyčiai nepalies.

Lietuvoje žadama įvesti naujus nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus. O kol dalis gyventojų piktinasi dėl numatomų pokyčių, Seimo nariai užsimojo griebtis ir dar vieno pakeitimo – NT mokestinę vertę siūloma nustatyti dažniau. Be to, jau dabar aišku, kad susimokėti už būstą gyventojams teks daugiau, net jei įstatymo pakeitimai nebus priimti. Iki šiol gyventojai išvengdavo NT mokesčio, kai, pavyzdžiui, būsto vertė neviršydavo nustatytos ribos, t.y. 150 tūkst. eurų.

Šiuo metu nekilnojamo turto (NT) ekspertai pastebi, kad ne visų pirkėjų elgsenai įtaką daro geopolitinė situacija. Karo grėsmė gąsdina ne visus, tačiau kai kurie gyventojai vis drąsiau investuoja į NT tokiose šalyse, kaip Ispanija. NT brokeris Mantas Mikočiūnas sako, kad geopolitinė situacija dėl Lietuvos pašonėje besitęsiančio karo yra tarsi dramblys kambaryje. „Pastarosiomis savaitėms vis sulaukiu klausimų, kas dėl to nutiks NT rinkai.

Valdantieji skuba derinti mokesčių pakeitimus ir ginčijasi dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Šiuo metu nekilnojamojo turto mokestį moka tie, kieno būsto mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų, tačiau valdantieji svarsto šią kartelę nuleisti. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Ernestas Einoris. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva mano, kad nekilnojamo turto (NT) mokestis turėtų būti proporcinis. Anot jos, tokiu būdu būtų išvengta gyventojų bandymo išvengti mokestinės naštos, taip sumažinant surenkamas lėšas.  „Svarbu, kad NT mokesčio tarifas būtų proporcinis, neįtrauktų žmonių į tą žaidimą, kaip sumažinti mokestinę naštą sau.

Vyriausybė Seimo pavasario sesijoje planuoja teikti Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimą. Žadama, kad didesnį NT mokestį mokės daugiau gyventojų. Tačiau ir be numatomų pakeitimų daliai gyventojų teks mokėti daugiau. Šiuo metu NT mokestį moka tie, kieno būsto mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų, tačiau siūloma šią kartelę nuleisti iki 20 tūkst. eurų. Taigi, visi gyventojai, kurių NT vertė viršytų 20 tūkst., privalėtų mokėti mokestį.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „EIKA Development“ skelbia, kad naujų butų pardavimai Vilniaus naujo būsto rinkoje išaugo dvigubai, lyginant su pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Gyventojai mokesčius privalo mokėti laiku. Vis tik dalis jų vėluoja tą padaryti, pastebi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Pavyzdžiui, Nekilnojamo turto (NT) mokestį reikėjo sumokėti dar pernai. Tačiau to nepadarė daugiau nei 5 tūkst. gyventojų. VMI tikina, ragina kuo greičiau sumokėti kitu atveju pradės skaičiuoti delspinigius ir imsis skolos išieškojimo. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad jų sąskaitos jau užblokuotos.

Įsigijus naują būstą dažniausiai apima euforija – juk nuosavas būstas dažnam tautiečiui yra vienas svarbiausių ir didžiausių gyvenimo pirkinių. Visgi kartais nutinka taip, kad, įsikėlus į naujus namus, netikėtai pasirodo statybos brokas ar kažkas sugenda, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kuriais atvejais kreiptis į daugiabučio statytojus, o kuriais į namo administratorių, atsako gyvenamojo būsto plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“, jos vadovo Arvydo Avulio teigimu, dėl biurokratinių kliūčių Vilniuje negali pradėti dviejų projektų ir į juos investuoti apie 90 mln. eurų, penktadienį rašo „Verslo žinios“. „Mes nebesvarstome naujų projektų Lietuvoje. (...) Man įdomiau padaryti projektą Londone ar Venecijoje“, – teigė jis.