karas

Jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas pripažins Krymą Rusijos teritorija, jis rizikuoja sužlugdyti karo nusikaltimų bylas, sumenkinti teisę, rašo „Politico“. Tai būtų pavojingas signalas kitoms agresyvioms valstybėms. Balandžio mėnesį D. Trumpo administracija pateikė idėją teisiškai pripažinti Krymą Rusijos dalimi, kaip dalį susitarimo dėl karo Ukrainoje pabaigos.

Rusija vėl grasina Vakarams Trečiuoju pasauliniu karu, jei šie nubaus Maskvą už plataus masto karą prieš Ukrainą....

Pasibaigus karui Ukrainoje, Rusija per dvejus ar ketverius metus gali būti techniškai pasirengusi pradėti naują agresiją – šį kartą prieš Europą.  Tai interviu „Ukrinform“ pareiškė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Olehas Ivaščenka.  „Mūsų manymu, su tuo sutinka ir mūsų kolegos Europoje, karo veiksmams pasibaigus, Rusijai prireiks nuo dvejų iki ketverių metų atgauti savo kovinį pajėgumą.

Lenkijos kariuomenė anksti pirmadienį, antrą naktį iš eilės, reaguodama į pranešimus apie rusų vykdomus smūgius Ukrainos teritorijoje, pakėlė savo naikintuvų. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė DORSZ vėliau pirmadienį socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „Lenkijos ir sąjungininkų aviacijos operacija Lenkijos oro erdvėje baigta, o aktyvuotos pajėgos ir ištekliai grįžo prie įprastos operatyvinės veiklos“. Pareiškime priduriama, kad Lenkijos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota.

Gegužės dvidešimt penktosios naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos sėkmingai atrėmė didelio masto rusų antskrydį, numušdamos devynias kruizines raketas „Kh-101“ ir neutralizuodamos 288 nepilotuojamuosius orlaivius iš 355. Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės oro pajėgos pranešė platformoje „Telegram“. Didelio masto ataka prasidėjo sekmadienį 20.15 val.

Rusija naktį į Ukrainą paleido 355 dronus – tai didžiausia tokia ataka nuo nuo 2022 metų vasarį pradėtos plataus masto invazijos, pirmadienį pranešė Kyjivas. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido 355 „Shahed“ tipo dronus, įskaitant dronus-jaukus, ir devynias sparnuotąsias raketas. Karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad tai buvo didžiausia dronų ataka nuo tada, kai Maskva 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto invaziją.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas naudoja smūgius Ukrainos miestams ir agresyvią retoriką tam, kad pakenktų ukrainiečių moralei bei įtikintų Vakarus, jog Ukrainos remti neverta, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. ISW pastebi, kad Rusijos reikalavimai per pastaruosius trejus karo metus nepasikeitė, tačiau Rusijos puolimas žymiai sulėtėjo.

Buvusi JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėja Rusijos klausimais Fiona Hill mano, kad Trečiasis pasaulinis karas yra arti, rašo „The Telegraph“. Vladimiras Putinas pristatydamas pasauliui pirmąją Rusijos hipersoninę raketą parodė, kaip ji rėžiasi į neįvardytą pusiasalį. Jis buvo nepaprastai panašus į Floridą. Tą 2018 m. kovo dieną šalia JAV prezidento D.Trumpo stovėjo F. Hill, tuometinė prezidento patarėja Rusijos reikalais. „Tai patraukė Trumpo dėmesį“, – sako ji.

V. Putino reakcija į D. Trumpo „meduolį be botago“ rodo, kad amerikietis visiškai neteisingai „perskaitė“ rusą arba iki šiol nesuprato, kad V. Putinas nuolaidas laiko silpnumu, tikina vokiečių apžvalgininkas Julianas Röpke.

Ukrainos prezidentasVolodymyras Zelenskis po antrą naktį iš eilės Rusijos surengtos masinės atakos sekmadienį paragino tarptautinius lyderius didinti spaudimą Maskvai.  „Be tikrai stipraus spaudimo Rusijos vadovybei šio žiaurumo neįmanoma sustabdyti. Sankcijos neabejotinai padės“, – socialiniuose tinkluose nurodė Ukrainos prezidentas.

Šių metų birželį Rusijos karinės pajėgos gali pradėti naują puolimą. Trijų Ukrainos regionų – Charkivo, Sumų ir Dnipro – teritorijoms kyla grėsmė. Vokečių karinis ekspertas Nico Langesas pasidalijo šiuo vertinimu leidinyje „Bild“. Jis pabrėžė, kad Maskva jau seniai planavo naują puolimą nuo birželio mėnesio, „kuris dabar prasideda“, nepaisant derybų su JAV lyderiu Donaldu Trumpu.

Europos lyderiai bando rasti būdą, kaip aprūpinti Ukrainą ginklais, nes panašu, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali nutraukti karinę pagalbą šaliai, kuri ginasi nuo Rusijos puolimo. Viena iš svarstomų galimybių – bendrijai pirkti amerikietiškus ginklus. Apie tai rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais.

Dėl Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų atakų prieš Ukrainą buvo Lenkija pakėlė oro pajėgų lėktuvus. Apie tai X tinkle pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė. „Dėl Rusijos Federacijos atakos, kuria smogta į Ukrainos teritorijoje esančius taikinius, Lenkijos ir sąjungininkų aviacija pradėjo veikti mūsų oro erdvėje“, – rašoma pranešime.

Europos Sąjungos plėtros komisarė Marta Kos pareiškė, kad Ukrainos narystė Europos Sąjungoje nėra tolimas siekis, bet strategiškai būtina sąlyga. Savo pastabas ji išsakė po to, kai Rusija praeitą naktį surengė masinę raketų ir dronų ataką Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad reikia naujų tarptautinių sankcijų, jog būtų galima priversti Rusiją sutikti nutraukti ugnį. Toks jo komentaras nuskambėjo po to, kai naktį per Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų smūgius sostinėje Kyjive buvo sužeista 15 žmonių.

Per pastarąsias dvi dienas buvo išlaisvinti 697 Rusijos nelaisvėje laikyti ukrainiečiai. Tai dalis karo belaisvių, kuriuos siekta išlaisvinti pagal susitarimą apsikeisti tūkstančiu karo belaisvių. Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas tai pabrėžė savo „Facebook“ įraše.

Rusijos karas prieš Ukrainą gali trukti kelis dešimtmečius, sako Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Apie tai jis kalbėjo „Le Monde“, rašo UNIAN. Svarstydamas, kiek laiko reikės taikai Ukrainoje pasiekti ir stabilumui Europoje atkurti, jis pareiškė, kad reikia veikti remiantis trimis dalykais. „Pirma, turime atsižvelgti į tai, kad tai yra karas, kurį buvusi imperinė metropolija veda prieš tai, ką ji laiko nepaklusnia kolonija.

Penktadienį tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko pirmasis belaisvių apsikeitimo „1 000 už 1 000“ etapas, rašo „Kanal 24“. Namo grįžo 390 ukrainiečių. Ukrainos ir Rusijos delegacijos Stambule susitarė dėl belaisvių mainų „1 000 už 1 000“ susitarė dar gegužės 16 d. „Grąžiname savo žmones namo. Įgyvendinta pirmoji susitarimo dėl 1 000 už 1 000 mainų dalis. Šis susitarimas buvo pasiektas susitikime Turkijoje, ir svarbu jį pilnai įgyvendinti. Šiandien – 390 žmonių.

Penktadienį Rusijos pajėgos į Odesos uostą paleido dvi balistines raketas, rašo UNIAN. Vienas žmogus žuvo, dar aštuoni buvo sužeisti. Apie tai informaciją paskelbė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis. „Dėl šiandienos Rusijos atakos žuvo uosto darbuotojas... Dar aštuoni žmonės buvo sužeisti, iš jų keturi yra sunkioje būklėje, du – vidutinio sunkumo, o dar du patyrė nesunkius sužalojimus.

Rusijos pajėgos Pokrovske ketvirtadienį nušovė du Ukrainos karius, rašo UNIAN. Anot leidinio, šią informaciją patvirtino Ukrainos generalinė prokuratūra. Turimais duomenimis, rusai šturmavo Ukrainos pozicijas Pokrovsko rajone. Ten keturi ukrainiečiai vykdė kovines užduotis. Per puolimą Rusijos kariai paėmė du ukrainiečius į nelaisvę ir miške netrukus juos nušovė. Kitų dviejų karių likimas nežinomas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Gegužės 23-osios naktį Rusija pranešė apie nepilotuojamųjų orlaivių antskrydžius keliuose regionuose, kurių metu suduota smūgių Jeleco akumuliatorių gamyklai ir Ivanovo Severno oro bazei. Apie tai pranešė naujienų agentūros BBC skyrius Rusijoje. Lipecko gubernatorius Igoris Artamonovas nurodė, kad po drono smūgio viename iš Jeleco pramoninių rajonų kilo gaisras, pranešama ir apie galimas aukas. Jis pridūrė, kad „Jelece toliau dirba“ elektroninės karybos ir oro gynybos sistemos.

Savaitės pradžioje įvyko jau trečias pokalbis tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kuris truko daugiau nei dvi valandas, o pagrindinė tema buvo karas Ukrainoje bei galimos taikos derybos.

Chersono srityje sprogus automobiliui žuvo keturi Ramzano Kadyrovo kovotojai iš „Achmat“ padalinio, rašo „Kanal 24“. Informaciją patvirtino Ukrainos žvalgyba. Po sprogimo sekė pakartotiniai sprogimai Pranešama, kad incidentas įvyko antradienį, gegužės 20 d., tarp Skadovsko ir Antonivkos. Visi jie važiavo „UAZ Patriot“ automobiliu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Europos lyderiams pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas nėra pasirengęs baigti karo, nes laiko save nugalėtoju. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“, skelbia UNIAN. Tai leidiniui nurodė informuoti šaltiniai. Pažymima, kad tai yra pirmas kartas, kai D. Trumpas tiesiogiai pripažino šį faktą. „Šis pripažinimas buvo tai, ką Europos lyderiai jau seniai žinojo apie Putiną, bet pirmą kartą jie tai išgirdo iš Trumpo lūpų.

Izraelio pajėgos trečiadienį paleido įspėjamuosius šūvius, okupuotame Vakarų Krante lankantis užsienio diplomatams, pranešė kariuomenė, atsiprašiusi dėl incidento po to, kai Palestinos savivaldos atstovai apkaltino karius „tyčia“ apšaudžius delegaciją. AFP filmuotoje medžiagoje iš įvykio vietos Vakarų Kranto Dženino mieste, kuris dažnai tampa Izraelio karinių reidų taikiniu, matyti, kaip, pasigirdus šūviams, delegacija ir ją lydintys žurnalistai bėga slėptis.

Sumų srityje naktį rusai surengė dronų ataką rašo UNIAN. Dronai smogė dviem įmonėms, kilo gaisrai. Anot miesto mero Artemo Kobzaro, vienai įmonei smogė penki dronai, kitai – du. Sumų srities administracija pridūrė, kad dėl dronų smūgių buvo apgadintos elektros perdavimo linijos. Sumų srities administracijos vadovo Olegas Grigorovas teigimu, šiuo metu žinoma apie vieną nukentėjusįjį.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbis su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu parodė, kaip toli iš tikrųjų yra proveržis dėl taikos Ukrainoje, rašo CNN. Dar svarbiau, anot straipsnio autoriaus Stepheno Collinsono, pokalbis iškėlė naujų klausimų apie tai, kiek D. Trumpas iš tikrųjų yra pasiryžęs įsitraukti. Pokalbis dar labiau padidino nesutarimus dėl karo pabaigos. Ukraina ir jos Europos partneriai siekia 30 dienų paliaubų, kad būtų laiko pradėti derybas dėl nuolatinės taikos sutarties.

Po pokalbio su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalbėjosi su Europos lyderiais. Jis pranešė, kad turėjo pokalbį su Europos Komisijos (EK) pirmininke, Italijos premjere, Prancūzijos prezidentu, Ukrainos prezidentu, Suomijos prezidentu, Vokietijos kancleriu.

Po pokalbio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas ištarė stulbinančius žodžius, rašo CNN. Komentuodamas pokalbį žiniasklaidai, V. Putinas kalbėjo apie „konflikto priežastis“. Kaip pastebi leidinys, šie žodžiai stulbina, turint omenyje, kad V. Putinas tariamai siekia taikos. „Kremliaus vadovas grįžo prie pradžių – prie savo melagingos versijos, kad šį karą išprovokavo pernelyg greita NATO plėtra“, – komentare rašo Nick Paton Walsh.

Rusijos institucijos, jų pačių duomenimis, po natūralizacijos į karą Ukrainoje nusiuntė apie 20 000 migrantų. Kariniai tyrėjai reguliariai vykdo reidus, kad rastų naujai natūralizuotus vyrus, kurie nenori registruotis kariuomenėje, sakė Tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas, kuriuo remiasi valstybinė naujienų agentūra TASS.

Užsienio reikalų viceministras Serhijus Kyslycia, kuris kartu su Ukrainos delegacija dalyvavo vykusiose derybose Stambule, teigė, kad Rusijos Federacijos atstovai elgėsi kaip gangsteriai. Kaip „SkyNews“ teigė S. Kyslycia, Rusijos delegacijai tiesioginėse derybose su Ukraina Stambule vadovavęs Vladimiras Medinskis tiesiogiai grasino Ukrainos atstovams. „Buvo baisus momentas, kai rusai pradėjo grasinti savo pašnekovams kaip gangsteriai.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio patvirtino, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas nori susitikti su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu kaip įmanoma greičiau. Interviu „CBS News“ M. Rubio teigė, kad vienintelis būdas, kaip būtų galima pagreitinti derybas tarp Ukrainos ir Rusijos Federacijos, yra asmeninis D. Trumpo ir V. Putino susitikimas. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad D. Trumpas savo ruožtu išreiškė norą individualiam susitikimui su V. Putinu.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigė, kad jeigu nebus matoma taikos derybų pažangos su Rusija, kad ši nutrauktų ugnį Ukrainoje, ateityje Senatas įgalins naujas sankcijas Rusijos Federacijai, o šio proceso esą sustabdyti jau nebūtų įmanoma. Interviu „CBS News“ M. Rubio tikino, kad JAV siekia išsiaškinti, ar Rusija neblefuoja ir iš tiesų yra suinteresuota nutraukti karo veiksmus Ukrainoje.

Pirmasis 22 punktų JAV „taikos plano“ punktas kalba apie visišką ugnies nutraukimą. Tai atskleidė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas savo pranešime platformoje „X“, rašo UNIAN.

Ukrainoje žuvo karys savanoris iš Latvijos Nikita Tarenovas slapyvardžiu Latvis ir tai yra jau trečias latvių savanoris, žuvęs Ukrainoje nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios. N. Tarenovo žūtį Latvijos televizijai patvirtino kariui artimas šaltinis. Naujienų agentūra LETA pažymėjo, kad apie savanorio žūtį pranešama su parama Ukrainai susijusiose socialinių tinklų paskyrose.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad jau pavargo nuo bevaisių derybų dėl taikos Ukrainoje. Anot D. Trumpo, reikalai pajudės, tik jam susitikus su Putinu. O Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pabrėžia, kad taiką šiose derybose pasiūlė amerikiečių pusė. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Prancūzas sako, kad Maskva paniekino Vašingtino poziciją ir pasityčiojo iš amerikiečių, kai kitą dieną po derybų Ukrainoje atakavo civilių autobusą. Žuvo 9 žmonės.

Amerikiečiams užsimenant, kad siekiant nutraukti Kremliaus sukeltą karą svarstoma Krymą pripažinti Rusijos dalimi, Ukrainos Gynybos išteklių (GIA) vadovas Arsenas Žumadilovas sako, jog tai provokuotų tolesnę Vladimiro Putino agresiją. „Jeigu rusai vėl grįžta prie business as usual ir pasaulis ignoruoja jų pastangas atstatyti savo galimybes pulti dar kartą, jie tikrai puls.

Chersone Rusijos pajėgos bepiločiu orlaiviu smogė savivaldybės transporto priemonei ir sužeidė tris komunalinio ūkio darbuotojus. Apie išpuolį „Telegrame“ pranešė Chersono miesto karinė administracija. „Apie 9.00 val. Dnieprovskio rajone Rusijos teroristai bepiločiu orlaiviu atakavo komunalinį sunkvežimį, priklausantį savivaldybės įmonei „Chersono parkai“. Sprogimo metu buvo sužeistas 59 metų darbuotojas“, – sakoma pranešime. Policijos pareigūnai sužeistąjį nuvežė į ligoninę.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atskirosios artilerijos žvalgybos brigados „Juodasis miškas“ kariai rytinėje fronto dalyje sunaikino rusų priešlėktuvinių raketų sistemą „BUK-M1“ su amunicija.

Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2025 m. gegužės 17 d. kare su Ukraina Rusijos pajėgos neteko apie 972 600 karių, įskaitant 910 per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Per rusų drono smūgį civilius vežusiam autobusui Ukrainos šiaurinėje Sumų srityje šeštadienį žuvo devyni žmonės, pranešė vietos karinė administracija. „Deja, dėl rusų ciniškos atakos prieš autobusą su civiliais yra žuvusiųjų“, – sakoma administracijos įraše socialiniame tinkle „Telegram“. Nurodoma, kad per ataką žuvo devyni ir buvo sužeisti dar septyni žmonės, trys iš jų – sunkiai. Žuvusiųjų skaičius padidėjo Anksčiau skelbta apie aštuonis žuvusius žmones.

Rusija faktiškai sužlugdė derybas Stambule, o dabar JAV prezidentas, atrodo, ketina apdovanoti Kremlių už tokius veiksmus. Asmeninis Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimas taps baisiausiu košmaru Ukrainai, rašo laikraštis „The Telegraph“. Leidinys pažymi, kad būtent Kremlius iškėlė derybų Turkijoje idėją. Todėl Europos lyderiai tikėjosi, kad Rusijos prezidento neatvykimas į susitikimą Stambule pagaliau privers Donaldą Trumpą prarasti kantrybę.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog Vladimiras Putinas atsiuntęs žemesnio rango Rusijos delegaciją į penktadienį prasidėjusias derybas su Ukraina aiškiai parodo, jog nenori dalyvauti jokiuose taikos paieškos procesuose. „Kai Putinas siunčia tokio žemo politinio lygio delegaciją, akivaizdu, kad jis nenori dalyvauti jokiose derybose“, – penktadienį vykstančio Europos politinės bendrijos susitikimo Tiranoje, Albanijoje, paraštėse žurnalistams kalbėjo ministras pirmininkas.

Klaipėdos apskrities policija įspėja pajūrio gyventojus ir svečius apie gegužės 20 d. numatomos karines pratybas. Jų metu bus vykdoma didelės galios sprogmens naikinimo operacija.  Apie numatomas karines pratybas Klaipėdos apskrities policija pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.  Įspėjama, jog jų metu gyventojai gali išgirsti didelį sprogimo garsą, o virš Baltijos jūros ir gyvenamųjų vietovių skraidys kariniai orlaiviai.

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „turi sumokėti už taikos vengimą“. Taip jis kalbėjo prieš penktadienį Albanijoje vyksiantį Europos politinės bendrijos susitikimą.

Gegužės 16 d. baigėsi tiesioginės taikos derybos tarp Kyjivo ir Maskvos, Rusija vėl atmetė besąlygiškas 30 dienų paliaubas. Savo ruožtu Rusija pareikalavo, kad Ukrainos kariai paliktų keturis šalies regionus, kuriuos Maskva iš dalies kontroliuoja, rašoma „Kyiv Independent“....

Rusijos pajėgos iš esmės pradėjo vasaros puolimo operaciją, sako Charkivo operatyvinės taktinės grupės atstovas spaudai Pavelas Šamšinas, rašo UNIAN. „Visi matė tuos delegatus, kuriuos jie išsiuntė į derybas Stambule. Tai kažkokie niekam nežinomi žmonės, ir, mano nuomone, jų nereikėtų rimtai vertinti. Bet tegul, mes visi siekiame taikos. Niekas taip nenori taikos kaip Ukrainos kariai“, – sako jis.

Į Turkiją atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiuntė žinutę Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinu. „Sky news“ žurnalistas Alexas Rossi paklausė V. Zelenskio, ar šis turi kokią nors žinią V. Putinui. „Aš čia. Manau, tai yra labai aiški žinia“, – atsakė jis. Zelenskis išjuokė Putino į Turkiją atsiųstus pareigūnus: „Primena teatro dekoracijas“ Ukrainos prezidentas V. Zelenskis atvyko į Ankarą, rašo UNIAN.

Kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvyks į Ankarą susitikti su Recepu Tayipu Erdoganu, tai nebus dar vienas formalus rankų paspaudimo susitikimas, rašo „Sky news“. „Mes tapsime aukštų statymų geopolitinio pokerio žaidimo liudininkais – V. Zelenskis priėmė kortas ir dabar, visam pasauliui stebint, iššaukia Vladimirą Putiną“, – rašo leidinio korespondentas Alexas Rossi.