karas

Specialiojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinio Keitho Kelloggo dukra Megan Mobbs viešai kreipėsi į savo tėvą, rašo news.online.ua. Anot leidinio, ji jau daugelį metų vadovauja labdaros organizacijai, kuri nuo karo pradžios teikia pagalbą Ukrainai. Kreipėsi į tėvą Ji tapo didžiulio Rusijos puolimo prieš Ukrainą liudininke, kai naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Rusija atakavo Ukrainą. „Kyjive naktis triukšminga, tėti! Turiu keistą jausmą, kad rusai nenori taikos“, – prisipažino ji.

Rusijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Andrejus Kelinas „Sky News“ pareiškė, kad neseniai įvykę Ukrainos išpuoliai prieš Rusijos aerodromus kelia pavojų, kad konfliktas gali peraugti į „Trečiąjį pasaulinį karą“. Jis pareiškė, kad Ukrainos veiksmai „kelia konfliktą į kitą eskalavimo lygį“. Anot jo, Kyjivas „neturėtų bandyti įtraukti pasaulio į Trečiąjį pasaulinį karą“ „Tai blogiausias scenarijus, kurį galime įsivaizduoti“, – sako jis.

Ukrainos aukšto rango pareigūnų delegacija Vašingtone šią savaitę pateikė griežtą žinią apie Kremliaus ambicijas: netgi tuo metu, kai prezidentas Donaldas Trumpas stengiasi įtikinti Maskvą pradėti taikos derybas, Rusija turi plačius planus toliau okupuoti teritorijas, kurios galėtų atkirsti Ukrainą nuo Juodosios jūros, rašo „Politico“. Anot leidinio, Ukrainos karinė žvalgyba sako, kad Rusija siekia išplėsti savo įtaką rytinėje Ukrainos dalyje.

Praėjusį savaitgalį Ukraina sudavė žeminantį smūgį Maskvai – dronais smogė aerodromams giliai Rusijos teritorijoje. Nors Ukraina ir jos šalininkai smūgį šventė, Baltuosiuose rūmuose sulaukta kitokios reakcijos – pykčio, rašo „The Atlantic“. Donaldas Trumpas pastarosiomis savaitėmis atvirai reiškė nepasitenkinimą Vladimiro Putino nenoru baigti karą prieš Ukrainą.

Šį mėnesį Hagoje NATO viršūnių susitikimą organizuojantys pareigūnai tikisi, kad susitikimas bus trumpas, diskusijos apie Ukrainą bus ribotos, o susitikimai bus suplanuoti taip, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio buvimas mieste nesukeltų JAV prezidento Donaldo Trumpo nepasitenkinimo, rašo „Reuters“....

Ukrainos parlamento narys, nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto sekretorius Romanas Kostenko sako, kad Rusija ruošia „atsakomąjį smūgį“ Ukrainai. Apie tai jis kalbėjo laidoje „Espresso“, rašo UNIAN. Rusija atsakomąjį smūgį gali smogti dar šiąnakt Anot jo, kol kas nežinoma, kur smogs Rusija. „Yra įvairių pranešimų, o žvalgyba informuoja, kad rusai ruošia smūgį, bet nežinoma, kada tai bus. Yra informacijos, kad tai bus šiąnakt“, – sako jis.

Paviešinti niekur nematyti kadrai, kuriuose užfiksuota dalis Ukrainos pasirengimo operacijai „Voratinklis“, praneša ukrainiečių žiniasklaida. Paviešintame vaizdo įraše nufilmuota, kaip sunkvežimiai su moduliniais nameliais išvyksta į kelionę. Nameliuose buvo paslėpti ukrainiečių dronai, kurie vėliau Rusijoje buvo paleisti į aerodromus.

Rusijos pareigūnai jau nebesislepia ir viešai pripažįsta savo tikruosius kėslus. Kaip pastebi JAV Karo studijų institutas (ISW), Kremliaus pareigūnai viešai pripažino, kad Rusija siekia „visiško Ukrainos sunaikinimo“, o tai rodo, kad Maskva nėra suinteresuota sąžiningomis taikos derybomis ir greitu karo pabaigos sprendimu. Analitikai atkreipia dėmesį į Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo išsišokimą.

Ukrainos operacija „Voratinklis“ padidino rizikos lygį, kai tampa neaišku, kam toliau ryšis Rusija, leidžia suprasti specialusis Donaldo Trumpo pasiuntinys Keithas Kelloggas. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“. „Kai atakuoji oponento nacionalinės išlikimo sistemos dalį <...>, tai reiškia, kad tavo rizikos lygiai pakyla, nes nežinai, ką darys kita pusė“, – komentuoja jis. „Manau, kad mes šito bandome išvengti“, – priduria jis.

Praėjus trims mėnesiams po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, kad Ukraina „neturi kozirių“, prezidentas Volodymyras Zelenskis žengė žingsnį, kurio niekas nesitikėjo, sako „Axios“, rašo UNIAN. Anot leidinio, Ukrainos saugumo tarnybos operacija „Voratinklis“ sudavė rimtą smūgį Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui.

NATO tikisi, kad prezidentas Vladimiras Putinas imsis atsakomųjų veiksmų prieš Ukrainą dėl įžūlios dronų operacijos „Voratinklis “, kuri sudavė stiprų smūgį Rusijos strateginėms oro bazėms, rašo „The Moscow Times“, remdamiesi šaltiniu iš NATO. Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas po pokalbio su V. Putinu tikina, kad Rusija keršys Ukrainai.

Ukrainoje be žinios dingo kariaujantis lietuvis, skelbia LRT. Užsienio reikalų ministerija (URM) tikina, kad oficialios informacijos, patvirtinančios jo žuvimo faktą, ministerija šiuo metu nėra gavusi.  Lietuvos ambasada Ukrainoje patvirtino, kad yra gavusi oficialią informaciją apie „dingusį be žinios Lietuvos pilietį, tarnavusį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sudėtyje“, ir bendradarbiauja su atsakingomis Ukrainos institucijomis.

Ukraina praėjusią savaitę surengė galingą smūgį Rusijos kariniams aerodromams ir parodė savo gebėjimą išnaudoti gana nebrangius dronus milžiniškas sumas kainuojantiems orlaiviams naikinti. Be to, ukrainiečiai pademonstravo, kad geba rasti būdų smogti giliai Rusijos teritorijoje. „Ukraina toliau keičia XXI-ojo amžiaus karo eigos taisykles“, – antradienį rašo „The New York Times“. Tikslūs Rusijos nuostoliai dar vertinami, tačiau Ukraina skelbia smogusi daugiau nei 40 rusų orlaivių.

Rusijos pajėgos surengė žiaurų smūgį Sumams, praneša Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, rusai raketine artilerija smogė miestui, eilinėms gatvėms. „Tai buvo visiškai sąmoningas smūgis civiliams. Šiuo metu vyksta gelbėjimo operacija. Yra daug sužeistų. Šiuo metu žinoma apie tris žuvusius. Reiškiu užuojautą artimiesiems ir šeimos nariams. Visos tarnybos dirba, kad padėtų visiems nukentėjusiesiems. Žinoma apie mažiausiai vieną nesprogusią raketą.

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė pirmadienį Stambule vykusio Ukrainos ir Rusijos delegacijų susitikimo dėl taikos derybomis nevadina. „Nevadinčiau to derybomis. Derybos iš esmės apie reikalo esmę – karo pabaigą, Rusijos atsisakymą toliau kariauti su Ukraina – kol kas dar neįvyko“, – antradienio rytą „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.

Drąsus ukrainiečių dronų smūgis Rusijos aerodromams įpūtė labai reikalingo optimizmo Ukrainai, rašo „The Washington Post“. Ukraina sako, kad smūgį planavo daugiau nei pusantrų metų. Pirmiausia į Rusiją įslaptintai įvežė dronus, tada juos pastatė šalia svarbiausių karinių kilimo takų. Sekmadienį, prieš pat naują taikos derybų raundą, atėjo laikas veikti: netoli keturių Rusijos karinių bazių nuotoliniu būdu buvo pakelti ant sunkvežimių stovinčių konteinerių stogai ir dronai pakilo į dangų.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas taikos derybose dėl Ukrainos nenusileido. Dabar Donaldas Trumpas gali būti priverstas imtis veiksmų, rašo CNN. Rusija ir Ukraina toliau nesugeba pasiekti proveržio derybose dėl karo pabaigos. Nors buvo susitarta dėl didesnio kalinių mainų, Maskva ir Kyjivas lieka giliai susiskaldę dėl to, kaip užbaigti karą Ukrainoje.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) jau trečią kartą smogė Krymo tiltui – jo povandeninės atraminės konstrukcijos jūros dugno lygyje smarkiai pažeistos. SBU apie tai pranešė „Telegrame“. Daugiausiai klausimų kelia tai, kaip daugiau nei tona sprogmenų buvo atgabenti po Krymo tiltu po vandeniu.

Izraelio kariuomenė pirmadienį pranešė, kad perėmė iš Jemeno paleistą raketą netrukus po to, kai šalies centre nuskambėjo oro pavojaus sirenos ir Jeruzalėje pasigirdo sprogimai.  „Po to, kai prieš kurį laiką keliose Izraelio vietovėse pasigirdo sirenos, iš Jemeno paleista raketa buvo perimta“, – sakoma Izraelio kariuomenės išplatintame pranešime.

Kadenciją baigiantis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sako, kad jau daugiau kaip trejus metus karinę agresiją prieš Ukrainą vykdanti Rusija neturėtų pajėgumų užpulti dar vieną valstybę. Todėl, anot jo, rugsėjį Maskvos ir Minsko planuojamos bendros karinės pratybos „Zapad“ nerimo kelti neturėtų.

Rusija į karą Ukrainoje žiūri kaip į konfliktą su visu Vakarų pasauliu, sako Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen. Todėl, anot jos, NATO aljansas turi būti realiai pasiruošęs apsiginti nuo bet kokio priešo. „Rusija į šį konfliktą žiūri, kaip į konfliktą su visu Vakarų pasauliu ir ruošiasi karui prieš NATO“, – pirmadienį po Vilniaus viršūnių susitikimo žurnalistams sakė M. Frederiksen.

Ukraina ir Rusija susitarė apsikeisti sunkiai sužeistais ir jaunesniais nei 25 metų amžiaus karo belaisviais, taip pat perduoti viena kitai po 6 000 žuvusių karių palaikų, pirmadienį pranešė Kyjivas. „Mes susitarėme apsikeisti visais sunkiai sužeistais arba sergančiais karo belaisviais. Taip pat apsikeisime visais jaunais kariais, kurių amžius – nuo 18 iki 25 metų.

Stambule įvyksiančiose derybose su Rusija Ukraina primygtinai reikalaus sudaryti besąlygiškas paliaubas, aptarti humanitarinius klausimus, grąžinti vaikus bei apsikeisti kaliniais ir belaisviais. Tai įžanginėje kalboje, pasakytoje viršūnių susitikime Vilniuje, paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Taip pat pridursiu, kad Ukrainos delegacija šiuo metu yra Stambule. Kalbėjausi su savo gynybos ministru. Jis sakė, kad rengiamasis susitikimui.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas generolas leitenantas Vasylis Maliukas pirmadienį pranešė, kad SSU sunaikino 41 strateginį Rusijos lėktuvą keturiuose kariniuose aerodromuose toli užnugaryje Rusijos Federacijoje. Ukrainos saugumo tarnyba atliko precedento neturinčią unikalią specialiąją operaciją, per kurią vienu metu smogė į keturis karinius aerodromus Rusijos Federacijoje.

Žiemą sulėtėjęs Rusijos karinis puolimas Ukrainoje pavasarį paspartėjo, rodo naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenų analizė. Gegužę Rusijos kariuomenė užėmė 507 kv. km, daugiausia Ukrainos rytinėje Donecko srityje, palyginti su 379 kv. km balandį ir 240 kv. km kovą. Gegužės pabaigoje Rusija visiškai arba iš dalies kontroliavo beveik 19 proc. Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą ir Donbasą.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį surengė derybas su JAV respublikonų senatoriumi Lindsey Grahamu, siekiančiu naujų griežtų JAV sankcijų Rusijai, pranešė EK.

Ukraina pasirengusi žengti „didelius žingsnius“ pirmadienį Stambule numatytame antrajame derybų su Rusijos pareigūnais rate, kad būtų padaryta pažanga siekiant taikos, naujienų agentūrai AFP pareiškė vienas šaltinis Kyjivo delegacijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rusų pasiūlymą dviem ar trims dienoms nutraukti ugnį, kad šalys galėtų išsivežti žuvusių kariškių kūnus pavadino „idiotišku“....

Rusijos ir Ukrainos pareigūnai pirmadienį Stambule turėtų surengti antrąjį tiesioginių derybų raundą, kuriame bus apsikeista planais, kaip užbaigti daugiau nei trejus metus trunkančią Maskvos invaziją.  JAV prezidentui Donaldui Trumpui paraginus, Maskva ir Kyjivas praėjusį mėnesį surengė pirmąsias tiesiogines delegacijų derybas nuo ankstyvųjų Rusijos invazijos savaičių, tačiau reikšmingo proveržio kol kas nepasiekta.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pasidalijo vaizdo įrašu iš savo namų, kuriame įrašė sprogimų garsus. Vaizdo įrašu jis pasidalijo „X“ platformoje. „Paklausykite garsų virš mano namų – ir tūkstančių Ukrainos namų – šį rytą. Oro gynyba atremia Rusijos smūgius“, – rašo jis. Rusija masiškai atakuoja Ukrainą Anot ministro, savaitgalį Rusija masiškai atakuoja Ukrainą įvairiomis raketomis, dronais.

Kremlius toliau rengia Rusijos visuomenę ir gynybos pramonę ilgai trunkančiam karui su Ukraina ir galimai būsimam karui su NATO, skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). Anot analitikų, gegužės 30 d. Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, leidžiantį Rusijos vyriausybei atimti gynybos pramonės įmonių akcininkų teises, jeigu įmonė karo padėties metu nevykdo valstybės gynybos užsakymų.

Rusija sekmadienį patvirtino, kad po masinės Ukrainos dronų atakos, kurią įvykdę įtariamieji jau buvo sulaikyti, „užsidegė“ keli jos karo lėktuvai....

Naktį į penktadienį Rumunijos Tulčės apskrities šiaurinės dalies gyventojai gavo įspėjimą apie galimą skraidančių objektų kritimą, kaimynėje Ukrainoje tęsiantis Rusijos pradėtam karui.   „Agerpres“ pranešė, kad perspėjimas buvo paskelbtas apie 1.30 val., gyventojai paraginti glaustis rūsiuose arba civilinės saugos slėptuvėse, o jei nėra pastogės, būti patalpoje atokiau nuo langų ir išorinių sienų. Pavojus truko pusantros valandos.

Prieš galimas antras tiesiogines Ukrainos ir Rusijos derybas Stambule kitą savaitę prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė sako, jog nepaisant didelio kiekio su tuo susijusių pranešimų, realaus vyksmo yra labai mažai. „Jos (derybos – BNS) yra tokiame turbūt pseudoderybų taške, jeigu taip galima būtų pasakyti. Daug kalbama, daug pranešimų, tačiau realaus vyksmo yra labai mažai.

Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad kariuomenė rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį padidins parengtį, reaguodama į Rusijos ir Baltarusijos rengiamas pratybas „Zapad“. „Mes (...) ruošiamės, ruošiamės veidrodiniu principu „šešėliuoti“ tas jų pratybas. Rugpjūtis, rugsėjis bus mums padidintos parengties mėnesiai, kad išvengtume bet kokių eskalacinių dalykų, o jeigu būtų provokacijos, kad galėtume laiku reaguoti“, – interviu BNS sakė generolas.

JAV Senatas jau kitą savaitę gali pradėti svarstyti įstatymo projektą, kuriuo Rusijai ir šalims, kurios perka rusišką naftą, būtų įvedamos griežtos sankcijos. Taip reaguojama į Kremliaus nenorą nutraukti ugnį Ukrainoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas išsikovos taip trokštamą taikos Ukrainoje susitarimą tik žaisdamas griežtą žaidimą su Vladimiru Putinu, sako „The Telegraph“ analitikas Con Coughlinas. D. Trumpas neseniai perspėjo Rusiją, kad ji žaidžia su ugnimi tęsdama atakas prieš Ukrainą. Nors perspėjimas yra gerai, jis gali taip ir likti niekiniu, jei JAV nesiims tvirtesnės pozicijos derybose su Rusija.

Rusija trečiadienį pasiūlė kitą pirmadienį Stambule surengti naują derybų su Ukraina ratą, per kurį būtų pateiktas taikos susitarimo planas, tačiau Kyjivas teigė, kad, norint, jog susitikimas duotų rezultatų, reikia iš anksto susipažinti su pasiūlymu.

Jungtinės Valstijos tikisi, kad Ukraina ir Rusija kitą savaitę surengs naują tiesioginių derybų raundą. Tai pareiškė spaudos konferencijos metu pareiškė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt.

Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios per daugiau kaip trejus metus kalėjimuose mirė daugiau kaip 200 ukrainiečių karo belaisvių. Pasak žmogaus teisių grupių, Jungtinių Tautų (JT) ir Ukrainos vyriausybės pareigūnų bei vieno Ukrainos teismo medicinos eksperto, atlikusio dešimtis karo belaisvių skrodimų, smurtas Rusijos kalėjimuose tikriausiai prisidėjo prie daugelio šių mirčių, ir tai dar labiau patvirtina, kad Rusija sistemingai vykdo žiaurų elgesį su karo belaisviais.

Į karo komendantūras užsirašiusiems piliečiams piktinantis, kad nesulaukia kariuomenės dėmesio, Krašto apsaugos ministerija (KAM) žada šiemet gerokai padidinti į kursus pakviestų asmenų skaičių. Kariuomenės atstovai savo ruožtu teigia, kad su kai kuriais užsirašiusiais asmenimis nepavyksta susisiekti dėl klaidingai pateiktų kontaktinių duomenų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, Ukrainos pajėgos neseniai surengė „įdomų smūgį“ prieš Rusiją, rašo „Ukrinform“. Jo teigimu, ukrainiečiai vienu metu panaudojo apie 400 dronų ir sunaikino daugiau nei 40 vienetų Rusijos technikos. „Neseniai mes surengėme įdomų smūgį prieš juos. Vienu metu mes smogėme 400 mažų dronų. Buvo sunaikinta daugiau nei 40 technikos vienetų vienu metu. Ir mes žengėme tokį žingsnį. Jis buvo panaudotas tik karinių pajėgų, tik mūšio lauke.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino surengti trišalį aukščiausiojo lygio susitikimą su Donaldu Trumpu ir Vladimiru Putinu, siekdamas priversti Maskvą nutraukti ilgiau kaip trejus metus trunkančią invaziją. „Jei Putinui nepatinka dvišalis susitikimas arba jei visi nori, kad tai būtų trišalis susitikimas, aš neprieštarauju. Esu pasirengęs bet kokiam formatui“, – sakė V. Zelenskis.

Trečiadienį dronai vėl atakavo Rusijos teritoriją, rašo UNIAN. Skelbiama, kad buvo suduotas smūgis dronų gamybos įmonei, taip pat technologijų parkui prie Maskvos. Pranešimai apie smūgius pasirodė rusų „Telegram“ kanaluose.

JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas sureagavo į Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo naujausią pareiškimą, rašo „Ukrainska Pravda“. D. Medvedevas antradienį pagrasino Trečiuoju pasauliniu karu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praranda kantrybę dėl Rusijos režimo lyderio Vladimiro  Putino, tačiau nėra tikras, kaip turėtų elgtis toliau, rašo „Politico“. Įstatymų leidėjai mato galimybę taikyti daugiau sankcijų Rusijai, bet prezidentas yra neapsisprendęs. Putinas rizikuoja sugriauti tiltą tarp jo ir Trumpo D. Trumpas antradienį davė ženklą, kad jo kantrybė dėl V. Putino senka.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, vadovaujantis Ukrainos delegacijai, kuri dalyvaus derybose dėl taikos Ukrainoje, perdavė Rusijos prezidento derybininkui Vladimirui Medinskiui dokumentą, kuriame išsakyta Ukrainos pozicija dėl ugnies nutraukimo.

Rusijos kaupiamos raketų atsargos, bepiločių orlaivių gamyba ir vykdomi pritaikymai rodo jos ketinimą tęsti karą Ukrainoje ir pasiekti savo karinius tikslus, sakoma Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime. ISW analitikai remiasi „The Economist“ informacija, grindžiama šaltiniais Ukrainos vyriausybėje, ir teigia, kad Kremlius šiuo metu turi 500 balistinių raketų atsargas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, atrodo, pagaliau suprato, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas laiko jį kvailiu, sako buvęs NATO greitojo reagavimo į chemines, biologines, radiologines ir branduolines grėsmes pajėgų vadas, atsargos pulkininkas Hamishas de Brettonas-Gordonas. Apie tai jis rašė „The Telegraph“, rašo UNIAN.