eilė terminas, reikšmė

eil|ė (4)
1. vienas prie kito esančių ar paskui vienas kitą einančių daiktų linija;
virtinė, greta, vora: Pirmoji kėdžių e. teatre. Pomidorus ~ėmis sodina. Prie kasos susidarė e. Stoti į eilę.
2. ko nors darymo tvarka: Dabar tau e. važiuoti. Duok visiems iš ~ės. Eina be ~ės.
3. sluoksnis, klodas: Dėk eilę šiaudų, paskui žemių.
4. karta: Jie trečios ~ės giminės.
5. spec. įvairus padalinys ar skirstymo vienetas: Pirmoji gamyklos e. Augalų e.