Verta žinoti

Alkoholizmo bėdos Lietuvoje – skaudulys, su kuriuo visuomenė susiduria iš kartos į kartą, metai iš metų. Pažvelgus į priklausomybes valstybės istorijos perspektyvoje, iškyla liūdnas vaizdas – gerti kasdien ir po daug nebuvo kažkas smerktino, tokia rutina buvo įprasta daugeliui – nuo paprasto miesto ar kaimo žmogaus iki didiko.

Santykių pradžioje dažnai girdime daug gražių žodžių, pažadų, planų – visa tai gali sukurti susižavėjimo efektą ir iliuziją tikėti tuo, ką norime girdėti. Tačiau psichologė-psichoterapeutė Raimonda Ramanauskienė ragino atkreipti dėmesį ne į tai, ką žmogus sako, o ką jis daro. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ ekspertė pasakė, kaip atpažinti, ar žmogus tik siekia sukurti susižavėjimą, ar turi rimtų ketinimų su noru kurti ilgalaikius santykius.

Viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose atvirai demonstruojami radikalūs išvaizdos ir kūno pokyčiai, nevengiant įvardyti tam pasitelktų plastikos chirurgų, daugkartinių grožio ar svorio metimo injekcijų, tampa norma. Negana to, nuomonių formuotojai nevengia į diskusijas apie grožį įtraukti ir nepilnamečių vaikų.

Artėja eismo dalyviams pavojingiausias metų laikas – žiema. Iškritus pirmajam sniegui ir apledėjus keliams vairuotojai tarsi pamiršta, kaip reikia elgtis keliuose, susidaro kamščiai. „Regitros“ egzaminuotojas Tautvydas Damašauskas sako tuo nesistebiantis, nes žmogus dar nėra persiorientavęs į naują rimtą. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Verta žinoti“ jis pasidalino patarimais, kaip išvengti bėdų ir saugiai važinėti žiemos sąlygomis.

Prasidėjus šaltajam, slidžiajam, šlapiajam ir tamsiajam metų laikui, šalies keliuose eismo sąlygas apsunkina orų permainos, taip pat – pagausėjęs automobilių srautas. Draudimo bendrovių duomenys rodo, kad žiemą, o ypač prieššventiniu laikotarpiu, eismo įvykių skaičius ženkliai padidėja.

Istorikė Neringa Dambrauskaitė-Martinkėnė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ atskleidė, koks buvo senovės lietuvių pamėgtas barščių receptas. Pašnekovė tikina, kad šie barščiai skiriasi nuo visiems žinomos burokėlių sriubos. Anot N. Dambrauskaitės-Martinkėnės, XVI–XVII a. barščiai buvo visiškai kitokie, nei esame pratę juos įsivaizduoti. Barščiais buvo vadinami laukiniai augalai, ir būtent dėl jų ši sriuba gavo savo pavadinimą.

Ar mirusiesiems reikia žvakių ir gėlių? Klausimas, kuris tampa vis aktualesnis, kai šių dienų visuomenė tampa vis labiau vartotojiška ar paveikta reklamos, o Vėlinės tampa savotiškos varžybos – kieno kapas gražesnis, ant kurio padėta daugiau žvakių ir gėlių. Apie tai, kaip reikėtų pagerbti mirusiųjų atminimą, portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ diskutavo vienuolis pranciškonas Arūnas Peškaitis.

Šį savaitgalį per Visų Šventųjų ir Vėlinių dienas didžioji dalis tautiečių patrauks į kapus pagerbti mirusiųjų atminimą. Daugelis, netekę artimųjų, ieško būdų užmegzti ryšį, gauti paguodą ar atsakymus, o dvasių pasaulis tampa savotišku tiltu tarp šio ir ano pasaulio. Prieš mirusiųjų dienos šventę portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ apsilankęs vienuolis pranciškonas Arūnas Peškaitis sako, kad bet kokie spiritizmo seansai, net ir mėgėjiški, yra itin pavojingi.

Šį savaitgalį Lietuvos kapines užplūs minios žmonių – kasmet išreikšti pagarbą mirusiems artimiesiems Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis daugeliui tautiečių įprasta. Visgi, pasak naujienų portalo laidoje „Verta žinoti“ viešėjusio kunigo, vienuolio pranciškono Arūno Peškaičio, pastebima tendencija nustumti anapilin iškeliavusių atminimą dažnėja ir neramina. „Aš bijau, kad čia yra tokia mada, tendencija, einanti iš Vakarų Europos, iš Amerikos – mirtį nustumti į užribį.

Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusi istorikė, knygų autorė Neringa Dambrauskaitė-Martinkėnė atvira – šaltibarščiai ir cepelinai Lietuvos virtuvės istorijoje nėra tokie jau tradiciniai. Viešnia pasakoja, kokius patiekalus lietuviai valgė tiek prieš 400 metų, tiek dabar.

Šaltibarščiai ir cepelinai – patiekalai, kuriuos lietuviai ne tik mėgsta, bet didžiuojasi nacionaliniu ir pasauliniu lygiu: vasarą rengia rožinį festivalį, o pirmąjį vasario sekmadienį  kalendoriuje skiria didžkukuliams. Visgi, pasak naujienų portalo laidoje „Verta žinoti“ viešėjusios istorikės, knygų autorės Neringos Dambrauskaitės-Martinkėnės, šie valgiai tautiečių virtuvėse karaliauja visai ne nuo seno.

Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ kunigas pabrėžė skirtumą tarp tikėjimo ir bažnyčios, papasakojo apie sąžinės vaidmenį gyvenime bei dažniausias žmonių gailesčio priežastis prieš mirtį. Kapelionas teigė, kad galima nepasitikėti bažnyčia, bet pasitikėti Kristumi – ir būtent iš šios vilties kyla noras spręsti bažnyčios problemas bei ieškoti dvasinio atsinaujinimo.

Šiandieniniame pasaulyje darosi vis sunkiau suprasti, kuo galima pasitikėti, o kuo – ne. Atskirti, kas meluoja, o kas sako tiesą – didžiulis iššūkis, tačiau, žinant esmines taisykles, tai gali tapti lengviau. Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt  tinklalaidėje „Verta žinoti“ pasakojo detektyvas Romualdas Zaleckis.

Šiandien, kai naujų baldų pasiūla yra itin didelė, vis daugiau žmonių atsisuka į senų baldų ar namų interjero detalių restauravimo idėją, taip savotiškai prisidėdami prie planetos apsaugojimo ir tvaraus vartojimo. Visgi, baldų restauravimas ar sienų atnaujinimas nėra paprastas procesas, tad tokiais atvejais kyla įvairių iššūkių, susijusių tiek su techniniais aspektais, tiek su bendra namų estetika.