Laida „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“

 

Nebūtina visą dieną sekti aktualijų – pakanka vakare pamatyti svarbiausią pokalbį. Eilę metų įtakingiausiu šalies žurnalistu tituluojamas E. Jakilaitis su žiūrovais dalinsis nepamainoma ir reikšmingiausia kiekvienos dienos įvykių informacijos doze, kvies įsigilinti į aktualiausią dienos temą bei išgirsti svarbiausius įvairių sričių specialistų komentarus.

Ingrida Šimonytė: „Visą laiką yra klausimas, ar Vyriausybė turi pasitikėjimą“

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad svarbiausias dalykas yra pasitikėjimas Vyriausybe. Šiuo metu, ministrės pirmininkės vertinimu, Vyriausybė pasitikėjimo nėra praradusi. „Visą laiką yra klausimas, ar Vyriausybė turi pasitikėjimą. Kai aš jausiu, kad Vyriausybė nebeturi pasitikėjimo, tada nesakysiu, kad patys ir vadovaukit. Tada aš sakysiu, kad Vyriausybė, mano nuomone, nebeturi pasitikėjimo“, – „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ ketvirtadienį teigia I. Šimonytė.

Šimonytė apie audrą sukėlusį partijos sprendimą: galvojame, kad čia susiklostė unikali situacija, tačiau jų buvo, yra ir bus

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiumo sprendimas įpareigoti frakcijos Seime narius balsuoti tik už tuos siūlymus kitų metų valstybės biudžetui, kurie suderinti su Vyriausybe, yra normalus žingsnis, mano premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, tokie sprendimai jau ne kartą buvo priimti. TS-LKD partijos prezidiumas priėmė sprendimą drausti partiečiams Seime registruoti įstatymo projektus, biudžeto papildymus, nesuderintus su Vyriausybe.

Kodėl kitų metų biudžetas stringa Seimo komitetų svarstymuose? Laidoje – Ingrida Šimonytė

Kitų metų valstybės biudžetas stringa Seimo komitetų svarstymuose. Kuo gali baigtis Tėvynės Sąjungos Seimo narių konfliktas su jų pačių partijos vadovaujama Vyriausybe? Laidoje „Dėmesio centre“ – Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Ukrainos merai apipylė „Blue/Yellow“ prašymais: organizacijos vadovas įvardijo, kas ukrainiečiams dabar svarbiausia

Ukrainai dar nuo 2014-ųjų pagalbą teikianti organizacija „Blue/Yellow“ tiesiogiai iš Ukrainos merų sulaukia prašymų nupirkti galingų elektros generatorių. Šiuo metu organizacija jau yra surinkusi 35 mln. eurų paramos Ukrainai ir turi penkių mln. rezervą nenumatytiems atvejams. Rusija po eilės nesėkmių Ukrainoje ėmė keisti taktiką. Pastarosiomis dienomis rusai taikosi į Ukrainos energetinę infrastruktūrą, sprogdina elektrines, o tam naudoja raketas ir dronus.

Rusijos agresoriai keičia taktiką – ką ukrainiečiai mano apie rusų pradėtą bauginimo kampaniją?

Po eilės nesėkmių fronte Rusijos agresoriai keičia taktika. Jų paleistos raketos ir bepiločiai orlaiviai taiko į Ukrainos miestus, naikina elektros infrastruktūrą.

Slaptas portfelis po lova, netikėti žodžiai Gorbačiovui ir baimė Sausio 13-ąją: Landsbergio vaikai atskleidė, kas slypi už tvirto jo įvaizdžio

90-metį antradienį švenčiantis pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas profesorius Vytautas Landsbergis politikoje buvo tvirtas, o namuose visad išlikdavo optimistiškas ir kiek paslaptingas, pasakoja jo vaikai. Namuose po lova jis slėpė lagaminą su savo poezija, o paskutinį SSRS vadovą Michailą Gorbačiovą iš vėžių išmušė ironišku kreipimusi.

Kas slypi už 90-metį mininčio Vytauto Landsbergio politiko įvaizdžio?

Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis švenčia 90 metų jubiliejų. Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis apie žmogų, kuris slypi už politiko įvaizdžio. Edmundas Jakilaitis kalbina V. Landsbergio vaikus režisierių ir rašytoją Vytautą V. Landsbergį ir dukrą muzikologę Birutę Landsbergytę-Cechanavičienę.

Monika Navickienė: Lietuva ruošiasi naujai karo pabėgėlių iš Ukrainos bangai

Rusijai toliau naikinant Ukrainos civilinę infrastruktūrą, dalis ekspertų įspėja, kad gali prasidėti nauja karo pabėgėlių banga. Be to, teigiama, kad Lietuva taip pat tam ruošiasi. Ukrainos gyventojams, artėjant žiemai, gali kilti naujų, didelių išbandymų, kadangi Rusija sąmoningai atakuoja elektrines bei katilines tam, kad ukrainiečiai liktų ne tik be šildymo, bet ir elektros.

Kaip Lietuva pasirengusi priimti nuo karo ir šalčio bėgančius ukrainiečius?

Artėjant žiemai ir intensyvėjant Rusijos atakoms prieš gyvybiškai svarbius infrastruktūros objektus, Europa laukia naujos Ukrainos pabėgėlių bangos. Kaip Lietuva pasirengusi priimti nuo karo ir šalčio bėgančius ukrainiečius? Ar ukrainiečių vaikams atsiras vietos Lietuvos mokyklose ir darželiuose? Laidoje „Dėmesio centre“ Edmundas Jakilaitis kalbina socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę bei švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę.

Prasidedant šildymo sezonui pastebi: valstybės rankose – dar neišnaudotas kainų mažinimo įrankis

Valstybinės miškų urėdijos įsiliejimas į biokuro rinką kaip gamintojai galėtų padėti sumažinti biokuro kainas, tad automatiškai ir šildymo kainas, sako „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ kalbinti pašnekovai. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pastebi, kad biokuro rinkoje veikia ir privatūs tiekėjai, ir Valstybinė miškų urėdija, valdanti šalies miškus. Iš esmės, ji šiuo metu yra žaliavos biokurui gaminti tiekėja, o ne gamintoja.

Sąskaitos už gyvatukus: šilumos tiekėjai paaiškino, kodėl jos šokiravo kai kuriuos gyventojus

Gyventojai jau dabar gavo pirmąsias sąskaitas už gyvatukus. Jas išvydę dalis gyventojų liko šokiruoti. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus aiškinimu, kaina priklauso nuo daugybės skirtingų faktorių. Vienas jų – skirtingų pastatų skirtingos problematikos. „Yra tokie dalykai, kaip šilumos paskirstymo metodai, kurie skirtinguose pastatuose yra skirtingi.

Lietuvos miestai vienas po kito pradeda šildymo sezoną – ko tikėtis?

Lietuvos miestai vienas po kito pradeda šildymo sezoną, o gautos sąskaitos gyventojus gąsdina net nepradėjus kaisti radiatoriams. Kyla klausimas, kokių sąskaitų tikėtis prasidėjus žiemai? Ekspertai sako, kad prognozuoti šio šildymo sezono kainas labai sudėtinga – per daug nežinomųjų.

Prezidentas įvertino kitų metų biudžetą: „Gerai padirbėta“

Lietuvos respublikos prezidentas Gitanas Nausėda teigiamai vertina kitų metų biudžeto projektą. Anot jo, matyti, kad Vyriausybė įvertino ir politinę, ir ekonominę situaciją šalyje bei atsižvelgė į prašymus, verslo reakciją ir socialines nuotaikas šalyje. Antradienį Seimui buvo pristatytas kitų metų biudžeto projektas. Jį jau įvertino ir daugybė ekspertų, ir verslininkų.

Nausėda apie konservatorių ginčus dėl Vokietijos brigados: „Ne mano darbas komentuoti šios partijos vidinius reikalus“

Konservatorių pozicijoms dėl Vokietijos brigados Lietuvoje nesutampant, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako negalintis komentuoti partijos „vidinių reikalų“. Vis dėlto prezidentas sako matantis „pakankamai platų politinį konsensusą“ šiuo klausimu ir tikina, kad Vokietijos kariuomenė jau yra dedikavusi brigadą Lietuvai.

Nausėda sureagavo į pasipiktinimą dėl jo žodžių: „Tikrai neketinu barstytis galvos pelenais“

Pasipiktinimą sukėlusiais žodžiais apie Vokietijos kariuomenę Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako neturėjęs jokių seksistinių intencijų. Anot šalies vadovo, audra po jo pasisakymo kilo dėl kai kurių politikų siekio „iš diskusijos išplauti turinį“ ir leistis į ginčus. G. Nausėdos palyginimas, kad Vokietijos kariuomenė „nėra mergina, kurią galima pakviesti gerai praleisti vakaro prie ežero po atviru dangumi“ trečiadienį viešojoje erdvėje sukėlė pasipiktinimo laviną.

DĖMESIO CENTRE. Pokalbis su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda

TV3 laidoje „Dėmesio centre“ Edmundas Jakilaitis kalbina prezidentą Gitaną Nausėdą. Kaip prezidentas vertina 2023 m. valstybės biudžetą? Kokie jo santykiai su valdančiųjų atstovais? Kodėl kilo triukšmas dėl Vokietijos karių dislokavimo Lietuvoje? Pastarųjų dienų politinės, ekonominės ir karo Ukrainoje aktualijos – 19:30 per TV3 televiziją.

Ragina kuo greičiau spręsti valstybės tarnybos klausimą: „Būtų nusikaltimas prieš Lietuvą, jei viešojo sektoriaus nejudintume“

Seimo valdantieji pirmadienį paskelbė atidedantys valstybės tarnybos pertvarkos pateikimą parlamente po nepalankios Seimo kanceliarijos teisininkų išvados. Vis dėlto, anot ekspertų, reformų viešąjame sektoriuje reikia, o jų atsisakymas prilyktų nusikaltimui Lietuvai. Apie tai antradienį diskutuota „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Ilgai rengta reforma neateina į Seimą, nes abejojama, ar ji negali prieštarauti Konstitucijai.

Kitų metų biudžetą vadina „pinigų lietumi“: Vyriausybė nori būti gera visiems, o ne tiems, kam labiausiai reikia?

Seime antradienį pristatytas kitų metų valstybės biudžeto projektas yra dosnus, tačiau nebūtinai padedantis tiems, kam labiausiai reikia ir nebūtinai skatinantis žmones atsakingiau planuoti finansus bei taupyti, laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ sako „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis ir „Verslo žinių“ redaktorius Rolandas Barysas. Finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimui antradienį pateikė 2023 metų valstybės biudžetą. Toliau jį svarstys Seimo komitetai ir komisijos.

DĖMESIO CENTRE. Kokios būklės Lietuvos ekonomika žengia į įtemptą žiemą?

2023 m. biudžeto projekte I. Šimonytės vyriausybė bando būti gera visiems – kyla pensijos, minimali alga, išaugusias elektros kainas žadama kompensuoti ne tik gyventojams, bet ir verslui, pratęsiamas PVM lengvatų restoranams galiojimas. Dosnumo kaina – auganti valstybės skola, kurios atidavimu reikės rūpintis ateityje.

Rupšys: mes niekada negalėsime būti skaitlingi – turėsime žiūrėti į kokybę

Planuodamos savo gynybinius pajėgumus Lietuvos ginkluotosios pajėgos niekada negalės būti skaitlingos, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Anot jo, Lietuvos pajėgos turi koncentruotis į kokybę. „Mes niekada negalėsime būti skaitlingi. Turėsime žiūrėti į kokybę. Visur yra balansas ir ribos tarp kiekybės ir kokybės.

Lietuvos kariuomenės vadas: smūgiai Ukrainos miestams yra kvailas Putino sprendimas ir amunicijos eikvojimas

Pirmadienio rytą surengtas stiprus kelių Ukrainos miestų apšaudymas yra kvailas Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino sprendimas, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Anot jo, tokie smūgiai ukrainiečių nepalauš, o Rusijai tai kainuos bereikalingai iššvaistytą amuniciją. Po Krymo tilto sprogdinimo Rusija pirmadienį pradėjo keršto akciją – pirmadienio rytą sprogimai griaudėjo Kyjivo centre ir kituose didžiuosiuose Ukrainos miestuose.

DĖMESIO CENTRE. Ką Lukašenkos sprendimas Baltarusijoje dislokuoti Rusijos karius reiškia Lietuvai?

Po Krymo tilto sprogdinimo Rusija pradėjo keršto akciją – pirmadienio rytą sprogimai griaudėjo Kyjivo centre ir kituose didžiuosiuose Ukrainos miestuose. Netrukus Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pranešė, kad prie vakarinės sienos bus dislokuota bendra su Rusija karinė grupė.

Mauricas: ši žiema bus sunki, bet šviesa tunelio gale pasirodys jau pavasarį

Ši žiema bus ekonomiškai sudėtinga, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas. Vis dėlto jis pabrėžia, kad ekonominius sunkumus iš esmės sukėlė Rusijos vykdomas energetinis karas. Jis amžinai netruks, tad prognozuojama, kad ekonomika jau šį pavasarį ims atsigauti. Šis ruduo ir ateinanti žiema turėtų būti ekonomiškai sunkūs, prognozuoja ekonomistai. Vis dėlto, anot Ž. Maurico, nevertėtų pamiršti, kokiame kontekste šiuo metu gyvename.

Putinas karui ruošėsi bent dešimtmetį: planui neišdegus, Rusija liks ne tik be laimėjimų, bet ir nustekenta

Rusija karui Ukrainoje finansiškai ruoštis pradėjo labai seniai – prieš maždaug dešimt metų, TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ sako ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Net ne metų, o dešimtmečių senumo įvykiai, kuomet Rusija, visų pirma, bandė apeiti Ukrainą ir Lenkiją, kalbant apie dujų tiekimą Europai – finansavo „Nord Stream“ ir „South Stream“ dujų projektus, kurie ekonominės logikos neturėjo, tik politinę“, – sako Ž. Mauricas.

DĖMESIO CENTRE. Rusijos ekonomikos stagnacija: kiek laiko Putinas turės resursų kariauti Ukrainoje?

Įpusėjus aštuntam karo Ukrainoje mėnesiui agresorės Rusijos ekonomika rodo rimtus stagnacijos požymius. Kiek laiko Rusija ruošėsi karui Ukrainoje, kokių gudrybių griebėsi kaupdama finansines atsargas ir kokias klaidas padarė? Kiek laiko Rusija dar sugebės tempti? Apie tai TV3 laidoje „Dėmesio centre“ Edmundas Jakilaitis kalbina ekonomistą Žygimantą Mauricą.

Lietuvoje vyksta ikiteisminis tyrimas dėl Kremliaus garbintojų: nors jų nedaug, grėsmė gali būti rimta

Algirdas Paleckis – veikėjas, nuteistas už šnipinėjimą Rusijai. Jo bendražygiai Erika Švenčionienė ir Edikas Jagelavičius – žmonės, vykę į Donbasą stebėti neteisėtų Rusijos organizuojamų referendumų. Šie ir kiti veikėjai taip pat žinomi už viešą Lietuvos diskreditavimą, yra vykę į Lietuvai priešiškas šalis – Rusiją ir Baltarusiją, kur susitiko su režimų atstovais.

Dėmesio centre. Šnipai ir „naudingi idiotai“ – planuotas veikimas prieš Lietuvą ar bandymas atkreipti dėmesį?

Lietuvos teisėsauga pranešė sulaikiusi šnipinėjimu Baltarusijos KGB įtariamą lietuvį. Tuo metu atsiranda Lietuvos piliečių, kurie važiuoja stebėti neteisėtai Rusijos organizuojamo referendumo, skundžia sprendimus griauti sovietinius monumentus tarptautinėms organizacijoms.

Restoranų savininkai su siaubu laukia kitų metų: „Klausimas, ar bus prasmės tęsti veiklą“

Jei verslų nepribaigs gaunamos sąskaitos už energiją, nuo kitų metų pradžios dideliai daliai maitinimo įstaigų reikės svarstyti apie užsidarymą, sako verslininkai. Jie taip pat įspėja, kad dėl sprendimo nepratęsti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo augs šešėlio grėsmė.

Dėmesio centre. Kodėl restoranų savininkai mano, kad yra lengvatų nusipelniusi verslo šaka?

Finansų ministerija nusiteikusi nepratęsti lengvatinio PVM tarifo maitinimo įstaigoms. Argumentuoja, kad restoranai jau atsigavo po pandemijos. Įmonių savininkai sako, kad jiems sąskaitos už elektrą kilo kelis kartus, o nepratęsus PVM lengvatos jie bus priversti atleisti darbuotojus, užsidaryti arba trauktis į šešėlį.

Ukrainiečiai stumia rusus į „katilus“: ekspertai įvardijo, kuo okupantams jie pavojingi

Ukrainiečiai praėjusį šeštadienį įstūmė rusus į „Lymano katilą“. Pranešta, kad apie penki tūkstančiai rusų karių buvo apsupti. Dar vienas „katilas“ šiuo metu formuojasi Chersono srityje. Anot ekspertų, šis reiškinys yra pavojingas tuo, kad apsupta kariuomenės dalis yra atkertama nuo ryšių, negali evakuotis bei apsirūpinti įvairiomis atsargomis.

Atsargos majoras: įmanoma, kad Ukraina būtų greitai priimta į NATO – jei karas peraugtų į Trečiąjį pasaulinį karą

Ukrainos narystė NATO realybe netaps per dieną ar dvi, sako ekspertai. Tikėtina, kad procesas užtruks, o pati Ukraina turės atlikti tam tikrus namų darbus. Vis dėlto anot karybos eksperto, Lietuvos kariuomenės atsargos majoro Dariaus Antanaičio, procedūra būtų stipriai pagreitinta tokiu atveju, jei karas eskaluotųsi ir imtų peraugti į Trečiąjį pasaulinį karą.

Dėmesio centre. Ar Ukraina taps NATO nare?

Praėjusią savaitę Vladimiras Putinas paskelbė apie keturių okupuotų Ukrainos regionų – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios – aneksiją. Tarptautinė bendruomenė šią aneksiją laiko neteisėta ir žada įvesti Maskvai naujas sankcijas. Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjus kelioms valandoms po Kremliaus akibrokšto paprašė pagreitintos stojimo į NATO procedūros.

Blinkevičiūtė apie MMA didinimą: negalima sakyti žodžių „oriai gyventi“, nes oriai gyventi iš minimalios algos žmogus negali

Profsąjungos prašo minimalią algą didinti iki 871 euro, tačiau darbdaviai sako, kad ją reikėtų didinti ne daugiau 800-tų eurų. Vyriausybė siūlo kompromisą – algą pakleti iki 840 eurų. LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, kalbėdama apie MMA didinimą, sako, kad, jei nuo Naujųjų bus priimtas Vyriausybės siūlymas algą kelti iki 840 eurų, žmonės vis tiek gyvens šalia skurdo ribos, nes MMA į rankas augs iki 635 eurų, o prognozuojama santykinė skurdo riba 2023-iaisiais sieks 625 eurus.

Dėmesio centre. Ką Vilija Blinkevičiūtė darytų kitaip, jei dabar vadovautų Vyriausybei?

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad sudėtingas laikmetis, kurį Lietuvai tenka išgyventi, atskleidė ir stipriąsias, ir silpnąsias mūsų valstybės vietas. O ką Vilija Blinkevičiūtė darytų kitaip, jei dabar vadovautų Vyriausybei? Apie tai – Edmundo Jakilaičio pokalbis su europarlamentare ir LSDP pirmininke V. Blinkevičiūte.

Žalimas apie Putino likimą: jo perspektyva arba mirti, arba sulaukti tribunolo

Karo eskalacija Ukrainoje pasiekė aukščiausią tašką. Okupuotose teritorijose surengtuose tariamuose referendumuose žmonės beveik vienbalsiai pasiprašė į Rusijos sudėtį, pasaulio bendruomenė svarsto, kokie sprogimai sunaikino „Nord Stream“ dujotiekius Baltijos jūroje, o Jungtinės Amerikos Valstijos paragino savo piliečius palikti Rusiją.  Laidoje „Dėmesio centre“ ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas prof.

Dėmesio centre. Kaip pseudoreferendumų rezultatai paveiks karo Ukrainoje eigą?

Karo eskalacija Ukrainoje pasiekė aukščiausią tašką. Okupuotose teritorijose surengtuose tariamuose referendumuose žmonės beveik vienbalsiai pasiprašė į Rusijos sudėtį, pasaulio bendruomenė svarsto, kokie sprogimai sunaikino „Nord Stream“ dujotiekius Baltijos jūroje, o Jungtinės Amerikos Valstijos paragino savo piliečius palikti Rusiją.

Armonaitė sutinka, kad nenormalu nesutarti dėl minimalios algos dydžio: už pasiūlymus gaunu daug kritikos

Likus trims mėnesiams iki metų pabaigos nėra žinomas minimalios mėnesinės algos dydis, vis dar nesutariama, kiek ji turėtų kilti. Taip pat nėra žinomas PVM dydis daliai sričių, neaišku, kiek kils neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjusi Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sutinka, kad tai nėra normalu. Tačiau priduria, kad aplinkybės šiuo metu neeilinės, o už savo pasiūlymus šiems klausimams Vyriausybėje sulaukia daug kritikos.

Dėmesio centre. Ar valstybės pagalba elektros kainų šienaujam verslui reali? Pokalbis su Aušrine Armonaite

Dėl išaugusių energetinių kaštų veiklą visiškai ar iš dalies sustabdė jau keliolika stambių įmonių, tūkstančiai darbuotojų laukia prastovose. Po karantino atsigauti bandančias gamybos, paslaugų ir prekybos įmones klupdo nauji iššūkiai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė planą ekonomikai gaivinti.

Budrys apie griežtesnę Rusijos piliečių įleidimo tvarką: „Svarbiausia dabar yra užtikrinti tai, ką turime, ir išplėsti“

Pirmadienį Valstybės gynimo (VGT) posėdyje nutarta, kad saugumo situacija regione yra blogėjanti, tačiau tiesioginių karinių grėsmių Lietuvai vertinimas yra nepasikeitęs. Prezidento patarėjo Kęstučio Budrio teigimu, VGT nevertina, kad Rusijos dalinė mobilizacija būtų susijusi su Lietuva.

Liubajevas paaiškino, kodėl į Lietuvą buvo įleisti beveik 10 tūkstančių rusų: pusė jų – atvykę iš Kaliningrado

Baltijos šalys ir Lenkija skelbia, kad nuo praėjusio pirmadienio rusai patekti į šalis negali. Tačiau skaičiai rodo ką kitą – Lietuvos pasieniečiams apgręžus 161 rusą, per savaitę į šalį pateko beveik 10 tūkst. Kodėl? Apie laidoje „Dėmesio centre“ diskutuoja žurnalistas Edmundas Jakilaitis diskutuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadu Rustamu Liubajevu. Aiškindamas, kodėl į Lietuvą vos per savaitę pateko beveik 10 tūkstančių rusų piliečių.

Dėmesio centre. Saugumo situacijai blogėjant, aktyvuojamas planas „Sienos priedanga“. Ką tai reiškia?

Rusijai paskelbus mobilizaciją saugumo situacija Lietuvoje blogėja, nors grėsmės lygis nepakitęs. Vis dėlto Valstybės gynimo taryboje nuspręsta aktyvuoti neviešinamą Sienos priedangos planą. Kodėl to reikia ir kas keisis jį aktyvavus bei ką Lietuva darys su rusais, bėgančiais nuo mobilizacijos? Apie tai žurnalistas Edmundas Jakilaitis laidoje „Dėmesio centre“ diskusija su prezidento patarėju Kęstučiu Budriu ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu.

Skirmantas Malinauskas apie teistus asmenis LFF: banditai gali sukurti valstybę valstybėje

Seimas siekia apvalyti Lietuvos futbolo federaciją (LFF) nuo kriminalinę praeitį turinčių asmenų, o Seime jau įregistruota įstatymo pataisa, kurią priėmus visa federacijos vadovybė netektų įgaliojimų ir jos valdymą perimtų ministerijos paskirtas administratorius. Tiesa, šešėlis metamas ir ant buvusio premjero Sauliaus Skvernelio bei generalinio policijos komisaro pečių. Lietuvos futbolo federacija (LFF) toliau išlieka visuomenės dėmesio centre.

Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu. Pokalbis apie Lietuvos futbolo federaciją

Naujas žingsnis siekiant apvalyti Lietuvos futbolo federaciją nuo kriminalinę praeitį turinčių asmenų – Seime įregistruota įstatymo pataisa, kurią priėmus tą pačią akimirką visa federacijos vadovybė netektų įgaliojimų ir jos valdymą perimtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskirtas administratorius.

Putino grasinimai – tik blefas? Ekspertai įvardijo, kas lauktų režimo, jei Rusija panaudotų branduolinį ginklą

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino grasinimas branduolinio ginklo panaudojimu yra blefas, sako VU TSPMI profesorė, politologė Margarita Šešelgytė. Anot jos, V. Putinui blefuoti sekasi vis prasčiau, o jo žodžiais tiki vis mažiau Vakarų pasaulio lyderių. Vis dėlto jei V. Putinas išties pasiryžtų panaudoti branduolinį ginklą, tai reikštų ne tik jo, bet ir jo aplinkos pabaigą.

Nausėda: incidentų prie Lietuvos sienos gali padaugėti ir mes tam turime būti iš anksto pasirengę

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusijai paskelbus dalinę mobilizaciją, prie Lietuvos sienos gali padažnėti incidentų. Todėl, anot jo, dabar yra tinkamas metas įsitikinti, ar Lietuva sugebėtų tinkamai į juos reaguoti. Apie tai G. Nausėda kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Lietuvos prezidentas sako, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas, pradėdamas dalinę mobilizaciją, jaučia desperaciją.

Dėmesio centre. Kokią įtaką Putino paskelbta dalinė mobilizacija turės karo veiksmams Ukrainoje?

Trečiadienio rytą ištransliuotoje kalboje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie prasidedančią dalinę mobilizaciją. Rusijos kariuomenė karui Ukrainoje tęsti planuoja pakviesti 300 tūkst. atsargos karių.

Kiek šiemet augs šildymo kainos? Įspėja, kad sąskaitos gali augti kartais, o Šimašius ramina – jos bus panašios, kaip pernai

Laukia brangus šildymo sezonas, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) pirmininkas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. Anot jo, šildymo kainos gali augti kartais, o kompensacijų už šildymą šiemet gali siekti kur kas daugiau gyventojų nei ankstesniais metais. Vis dėlto Vilniaus savivaldybė skaičiuoja, kad kainos išliks panašios kaip ankstesniais metais, o ministrė Monika Navickienė ramina, kad lėšų kompensacijoms gyventojams pakaks.

Dėmėsio centre. Ar valdžia jau turi planą kam ir kiek mokės kompensuodama rekordines kainas?

Visose Lietuvos savivaldybėse – žmonių, prašančių kompensacijų už elektros energiją ir šildymą, apgultis. Kai kur laukti reikia net po tris mėnesius. Ar valdžia jau turi planą kam ir kiek mokės kompensuodama rekordines kainas?  Apie tai – Edmundo Jakilaičio pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene, Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu, Jonavos meru Mindaugu Sinkevičiumi.

Anušauskas: Lietuva paruoš iki 500 ukrainiečių specialistų, Lietuvos kriminalistai dirba su ukrainiečiais

Lietuva paruoš apie pusę tūkstančio įvairių ukrainiečių specialistų, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Anot jo, į Ukrainą yra deleguota Lietuvos kriminalistų, jie ukrainiečių yra laikomi naudingais specialistais. Apie Lietuvos pagalbą Ukrainai A. Anušauskas pirmadienį kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Rusija Ukrainą užpuolė dar šių metų pradžioje – vasario 24-ąją.

Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu. Pokalbis su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku

Karas Ukrainoje tęsiasi toliau, o ukrainiečiai atkovotose savo šalies teritorijose toliau tampa siaubingų rusų kariuomenės žiaurumų liudininkais. Pavyzdžiui, masinėje kapavietėje prie Iziumo ukrainiečiai išvydo šimtus sunumeruotų kryžių, kuriais pažymėtuose kapuose – kažkieno mamos, tėvai, pusbroliai, tetos. Tad karo žiaurumai tęsiasi.
Į viršų