Dėmesio centre

Pernai fiksuota beveik pusantro milijono kelių eismo taisyklių pažeidimų, o dešimtmetį mažėjęs žuvusių keliuose skaičius, vėl muša rekordus. Policija sako, kad raginimai prie vairo nesėsti išgėrus ir neviršyti greičio, vairuotojų ausis pasiekia, bet smegenų - dar ne.

Iš posto antrąkart verčiamas žemės ūkio ministras – ar tikrai valstybė yra didžiausioje žemės ūkio politikos krizėje per visą nepriklausomybės laikotarpį? Ministras nusiteikęs dirbti, bet ūkininkai sako, kad šis portfelis jam per sunkus. Ministrui pastabų turi ir valdantieji. Kuo baigsis krizė pieno sektoriuje? Ar ministras įveiks pasėlių deklaravimo iššūkį? Diskusija apie tai TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre“ su ministru Kęstučiu Navicku.

Naminė degtinė vėl bando skintis skelią į legalią rinką. Įstatymo pataisoms vyriausybė jau pritarė, dabar sprendimas – Seimo narių rankose. Ar toks sprendimas padėtų gamintojus ištraukti iš šešėlio bei naminę paversti paveldu? O gal tai dar vienas būdas atsirasti legalioms girdykloms?   Diskusija apie tai TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre“ žurnalistas Edmundas Jakilaitis kalbėjosi su pataisų iniciatoriumi, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnu Eugenijumi Gentvilu, bei Seimo ...

Naminė degtinė vėl bando skintis skelią į legalią rinką. Įstatymo pataisoms vyriausybė jau pritarė, dabar sprendimas – Seimo narių rankose. Ar parlamentarai leis kaimo turizmo sodybose legaliai virti stiprius alkoholinius gėrimus? Ar toks sprendimas padėtų gamintojus ištraukti iš šešėlio, naminę paversti paveldu  ir pritraukti turistų? O gal tai dar vienas būdas atsirasti legalioms girdykloms? Diskusija apie tai TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre“ su pataisų iniciatoriumi, S...

Vilniaus valdžia pasidalijo atsakomybių sritis, sutarė dėl koalicijos ir pradeda darbus. Vienas pirmųjų darbų – subalansuota judumo politika. Ką tai reiškia ir kaip tai keis situaciją miesto gatvėse? Kas užims vicemerų kėdes? Dėl ko svarbiausia susitarti Vilniaus ir Vilniaus rajono merams? Kas yra koalicijos žadamos dainyklos ir kaip miestas ruošis liepą vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui? Apie visa tai ir dar daug kitų aktualijų – pokalbis su išrinktuoju sostinės m...

Socialdemokratai po rinkimų į ministrus pirmininkus žada siūlyti Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių. Ką jis pats galvoja apie tokią politinę karjerą? Kokio posto tokiu atveju siektų partijos pirmininkė V. Blinkevičiūtė? Nuo naujos kadencijos merų laukia daugiau įgaliojimų ir daugiau darbų, o atlyginimai taip ir nepakelti.

Lietuvoje reikėtų surengti visuotinius pilietinio pasipriešinimo mokymus, sako Šaulių sąjungos vadovas Linas Idzelis. Anot jo, mokymai turėtų vykti kiekvienoje savivaldybėje ir turėtų būti kartojami bent kelerius metus, kad išryškėtų didžiausios pilietinio pasipriešinimo strategijos spragos ir jos būtų išspręstos. Neseniai Rusijoje atlikta sociologinė apklausa rodo, kad trečdalis rusų pateisintų karinius veiksmus prieš Baltijos šalis.

Rusijoje atlikta sociologinė apklausa rodo, kad trečdalis žmonių pateisintų karinius veiksmus prieš Baltijos valstybes. Be kariuomenės ir sąjungininkų valstybę turėtų ginti ir jos piliečiai, tačiau pilietinės rezistencijos kursai nevyksta. Visuomenė nežino, ką reiktų daryti užpuolimo atveju. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlo, kad visuomenės ruošimą perimtų Šaulių sąjunga. Keliama nacionalinių pilietinio pasipriešinimo kursų idėja.

Vaikai vis mažiau pasitiki savo tėvais, auga jų bendraamžių įtaka ir polinkis į rizikingą elgesį, kartu ir į narkotikų vartojimą, pastebi specialistai. Vis dėlto, anot jų, imtis pernelyg griežtų kontrolės priemonių nereikėtų – tai vaikus gali paskatinti dar labiau atsiriboti nuo šeimos ir specialistų. Efektyviausia priemonė yra ryšio su vaikais kūrimas ir jų sąmoningumo ugdymas. Vaikai narkotikų gauna be problemų, svaiginasi vis dažniau, tačiau ne visada supranta, ką iš tikrųjų vartoja.

Slaptas vaikų gyvenimas mokyklose – vaikai narkotikų gauna be problemų, svaiginasi vis dažniau, tačiau ne visada supranta, ką iš tiesų vartoja. Koks tikrasis problemos mastas? Ar dar įmanoma suvaldyti priežastis ar metas kovoti su pasekmėmis? Kas veiksmingiau – leisti ir šviesti, ar drausti ir bausti? ? Kokių strateginių sprendimų reikia nuo priklausomybių gelbėjant Lietuvos jaunimą? Pokalbis su mokytojais, specialistais ir politikais – 19.30 val.

Gabrieliui Landsbergiui pareiškus, kad krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas galėtų būti konservatorių kandidatas į prezidentus, apie tai ketvirtadienį pasisakė pats A. Anušausaks. TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ jis tikina, kad partijos lyderio G. Landsbergio žodžiai jam buvo naujiena. „Apie tai man neteko su juo kalbėti, man pačiam tai naujiena“, – komentuoja A. Anušauskas. Ministras sako kol kas neturintis jokio sprendimo.

Lietuvos karinės paramos Ukrainai vertė nuo pilno masto invazijos pradžios pasiekė beveik pusę milijardo eurų. Kuo dar Lietuva galėtų padėti kariaujančiai Ukrainai? Kuo gyvena Rusijos kariuomenės apgultį atlaikęs Charkivas? Kokius klausimus šiuo metu priversti spręsti Ukrainos gynybai vadovaujantys politikai?  „Dėmesio centre“ pokalbis – su ką tik iš Ukrainos-Rusijos pasienio grįžusiu Krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku.

Savo komentarais apie stojimą į Komunistų partiją prezidentas Gitanas Nausėda iškėlė dar daugiau klausimų, sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė. Anot jos, prezidentas painiojasi savo paties atsakymuose ir veliasi į sau labai nepalankią padėtį.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako pastebintis tam tikras „medžioklės“ apraiškas prieš 2024-ųjų prezidento rinkimus. Anot jo, politikai, rezervuotai žiūrėję į ne konservatorius atstovaujantį prezidentą, šiuo metu siekia silpninti G. Nausėdos pozicijas. Apie tai G. Nausėda trečiadienį kalbėjo išskirtiniame interviu TV3 laidai „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Trečiadienį paaiškėjo, kad G. Nausėda 1987 metais įstojo į Komunistų partiją.

Paaiškėjus, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda priklausė Komunistų partijai, trečiadienį TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ jis paaiškino, kodėl prieš rinkimus tokios informacijos nenurodė. Kandidatai į prezidentus dar prieš rinkimus turi atsakyti į tam tikrus Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) klausimus. Vienas jų – apie sąsajas su partijomis. G. Nausėda jokių sąsajų su Komunistų partija nenurodė.

Stojimas į Komunistų partiją buvo klaida, sako šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Vis dėlto, anot jo, šis sprendimas nėra niekaip susijęs su jo vėlesne politine ir profesine veikla. Apie tai prezidentas trečiadienį kalbėjo interviu TV3 laidai „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. „Buvau toks žmogus, kuris norėjo savo gyvenimą pašvęsti mokslui, visus penkerius metus studijavau tikrai gerai, buvau pirmas kurse. Pagal to meto skirstymo sistemą galėjau rinktis tokią įmonę, kokią noriu.

„Dėmesio centre“ – prezidento Gitano Nausėdos atsakymai, kodėl jis 1988 m., jau prasidėjus atgimimui, įstojo į komunistų partiją ir to nenurodė kandidatuodamas į prezidentus. Kaip tai gali pakeisti visuomenės požiūrį į prezidentą? Ar šis biografijos faktas gali sutrukdyti tapti prezidentu antrai kadencijai? Apie tai laidoje savo įžvalgomis dalinsis M. Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė ir VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis.

Europarlamentaras Andrius Kubilius sako, kad Ukrainos laukia ypatingas dešimtmetis, turėsiantis įtakos daugybei procesų – karo pabaigai, integracijai į Europos Sąjungą bei NATO. Anot jo, tai yra puiki proga Lietuvai imtis lyderystės. Apie tai jis antradienio vakarą kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. „Mes daug darome ir Lietuvos įdirbis yra ženklus – ne tik Vyriausybės, bet ir pilietinis. Ukraina tai mato. Bet, mano manymu, galime daugiau.

Kas galėtų tapti naujuoju TS-LKD partijos pirmininku? O kas – nauju eurokomisaru? Kokius rezultatus partijai galima prognozuoti per Seimo rinkimus? Ar tikrai I. Šimonytės vyriausybė – geriausia, kokią Lietuva turėjo nuo Kovo 11-osios? Ar Europos Parlamento rinkimai gali pakeisti Europos Sąjungos politiką Ukrainos ir Rusijos atžvilgiu? Ar sprogimas Sankt Peterburge rodo, kad Rusijos sistema pradeda griūti iš vidaus? „Dėmesio centre“ svečias – buvęs premjeras, Europos Parlamento narys Andriu...

Padėtis prokuratūroje yra sudėtinga, o jai skiriamas finansavimas yra nepakankamas, sako Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Anot jos, pritraukti jaunus žmones dirbti prokuratūroje yra itin sunku dėl nekonkurencingo atlyginimo, be to, kai kurie šalies prokurorai susiduria su pasibaisėtinomis darbo sąlygomis. Anot jos, padėtis prokuratūroje yra panaši į situaciją tarp teisėjų. „Atlyginimai tikrai yra nekonkurencingi, prisivilioti žmonių dirbti mes negalime.

Lietuvos prokurorai toliau renka Rusijos karo nusikaltimų įrodymus, jau apklausė beveik 300 liudininkų. „Dėmesio centre“ viešnia – ką tik iš Ukrainos grįžusi Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė, kuri lankėsi ir siaubingą Rusijos karių žiaurumą patyrusioje Bučoje.

Siūlomi mokesčių pakeitimai, kuriems nepritaria net patys valdantieji. Kodėl premjerė teikia tik su finansų ministre suderintus pasiūlymus? „Aš nežinau, kas čia atsitiko“, – sako politologas Ainius Lašas, komentuodamas tokius valdžios veiksmus.  Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su politikos apžvalgininku Rimvydu Valatka, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanu A. Lašu ir tinklaraštininku Skirmantu Malinausku.

Siūlomi mokesčių pakeitimai, kuriems nepritaria net patys valdantieji. Kodėl premjerė teikia tik su finansų ministre suderintus pasiūlymus? Giminės ir artimieji politinio pasitikėjimo postuose – ar tikrai čia viskas gerai? Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su politikos apžvalgininku R.Valatka, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanu A. Lašu ir tinklaraštininku S. Malinausku.

Lietuva po Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) rekomendacijos dėl rusų ir baltarusių atletų neutralaus statuso varžybose turėtų išreikšti aiškų nepritarimą ir dirbti, kad rusų bei baltarusių atletai olimpinėse žaidynėse nedalyvautų, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis. Didėja tikimybė, kad bent dalis rusų ir baltarusių sportininkų dalyvaus Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

Tarptautiniam olimpiniam komitetui pasiūlius į tarptautines varžybas su neutralia vėliava sugrąžinti rusų ir baltarusių sportininkus, Rusijos atletams atsiveria kelias į Paryžiaus olimpiadą. Kai kurios šalys tokią rekomendaciją vadina gėdinga ir antausiu Ukrainos atletams.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pareiškimas apie Baltarusijoje planuojamus dislokuoti branduolinius ginklus yra rimtas argumentas dėl pajėgumų Lietuvai prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą, vasarą vyksiantį Vilniuje, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Rusijos pareiškimai apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje – eilinis Kremliaus šantažas ar išaugusi reali grėsmė? Kaip į tai sureaguos Vakarai? Ko reikia – naujų sankcijų ar dar daugiau paramos Ukrainai? Ką gali ir turi padaryti Lietuva artėjant NATO viršūnių susitikimui? Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su Prezidento vyriausiuoju patarėju, Nacionalinio saugumo grupės vadovu Kęstučiu Budriu ir Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu.

Esminis karo Ukrainoje momentas bus pasiektas tada, kai ukrainiečių pajėgos pasieks sąsmauką su Krymo pusiasaliu, sako Ukrainos karo apžvalgininkas Oleksijus Arestovyčius. Anot jo, tuomet Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas turės priimti sprendimą – arba pereiti prie deeskalacijos, arba padėtį dar labiau eskaluoti. „Manau, kad esminis momentas bus tada, kai Ukrainos kariuomenė išeis į sąsmauką su Krymu. Tada V. Putinas turės arba pereiti prie deeskalacijos, arba prie eskalacijos.

Kad ukrainiečiai galėtų pradėti kontrpuolimą, Ukrainai šiuo metu labiausiai trūksta tolimojo nuotolio ginkluotės ir amunicijos, sako šalies karo apžvalgininkas Oleksijus Arestovyčius. Apie tai jis kalbėjo išskirtiniame interviu TV3 laidai „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Paklaustas, ko šiuo metu labiausiai trūksta ukrainiečiams, O. Arestovyčius tikina – tolimojo nuotolio ginklų. „Rusijos pajėgos mus atakuoja 2 tūkst.

Hagos teismui išdavus arešto orderį Vladimirui Putinui, tarp rusų elito kilo konfliktas, sako Ukrainos karo apžvalgininkas Oleksijus Arestovyčius. Anot jo, rusų oligarchai suprato, kad neliečiamų nėra. Apie tai O. Arestovyčius kalbėjo išskirtiniame interviu TV3 laidai „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. „Rusijoje yra elito konfliktas. Pats faktas, kad mes vartojame žodį „elitas“ ir daugiskaitoje, rodo, kad jų yra daug ir jų santykiai yra sudėtingi.

Ukraina kaupia atsargas ir ruošiasi kontrpuolimui, sako Ukrainos karo apžvalgininkas Oleksijus Arestovyčius. Anot jo, tam, kad kontrpuolimą būtų galima pradėti, šiuo metu ukrainiečiams reikia daugiau ginkluotės, tolimojo nuotolio ginklų ir tvirtesnio žemės paviršiaus, kad juo galėtų važiuoti tankai.

Ar egzistuoja „geri“ rusai? Kokių žinių V. Putinas galėjo sulaukti iš Kinijos prezidento?  Kur iš Ukrainos dingo R. Kadyrovo čečėnai? Prie ko gali privesti santykių aiškinimasis tarp Rusijos elito? Galiausiai – ko Ukrainai trūksta, kad galėtų pradėti kontrpuolimą prieš okupantus ir kada puolimas gali prasidėti? „Dėmesio centre“ – Ukrainos karo apžvalgininkas Oleksijus Arestovyčius.

Kuo baigsis Laisvės partijos kontroliuojamose ministerijose įsisiūbavę skandalai? Apie tai laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.  I. Šimonytė sako, kad Agnės Belickaitės skyrimo į „Lietuvos geležinkelių“ korporatyvinių reikalų direktorės pareigas atvejo negalime įvardyti kaip nepotizmo, nes iš esmės nėra jokių įrodymų apie galimą ministrės kišimąsi į šį sprendimą.

Kuo baigsis Laisvės partijos kontroliuojamose ministerijose įsisiūbavę skandalai? Kokiems kompromisams nusiteikusi mokesčių reformą pristačiusi Vyriausybė? Kokią politinę ateitį planuoja savivaldos rinkimų rezultatus pamačiusi ministrė pirmininkė? „Dėmesio centre“ – pokalbis su premjere Ingrida Šimonyte.

Susistumdymai dėl Vokietijos brigados Lietuvoje kenkia mums patiems, sako šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, didžiąją dalį problemų Lietuva susikūrė pati, nors įsipareigojimai tarp Vokietijos ir Lietuvos liko nepakitę. Apie tai G. Nausėda trečiadienį kalbėjo išskirtiniame interviu TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. „Pasakysiu taip. 90 proc. problemų šitoje srityje susikūrėme patys.

Kilus diskusijoms dėl „Lietuvos geležinkelių“ grupės korporatyvinių reikalų direktore paskirtos Agnės Belickaitės ryšių su kai kuriais Laisvės partijos atstovais, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė turėtų apsvarstyti atsistatydinimo galimybę, sako šalies prezidentas Gitanas Nausėda.

Ar tikrai Vakarų Europoje viršų ima saugumo garantijų Ukrainai mainais už teritorines nuolaidas Rusijai siūlymai? Kaip vertinti Vyriausybės siūlomą mokesčių reformą? Kaip užsienio partneriams atrodo užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrų ginčai dėl Vokietijos brigados dislokavimo? Kokios savivaldos tikėtis išsirinkus naujus merus ir tarybas? „Dėmesio centre“ – pokalbis su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.

Būdama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko vietoje Irena Degutienė artėjant Seimo rinkimams ir įvertinusi savivaldybių tarybų bei merų rinkimų rezultatus trauktųsi iš posto. Anot jos, Gabrieliaus Landsbergio įdarbis kur kas svarbesnis užsienio politikoje.

Kaip konservatorius vertina rinkėjai, parodė prasti merų rinkimų rezultatai. O kaip partijos kryptis atrodo buvusiems jos lyderiams? Kur šiandien nuėjo partija ir kokių pokyčių reikia, kad kitąmet vyksiantys rinkimai būtų sėkmingesni? Apie klaidas, pamokas ir partijos politinę ateitį – pokalbis su buvusia Seimo pirmininke Irena Degutiene.

Didžiausia rinkimų staigmena merų rinkimuose tapo griuvusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos tvirtovė Vilniaus rajone, o nauju lyderiu išrinktas socialdemokratas Robert Duchnevič. Laidoje „Dėmesio centre“ apsilankęs naujasis Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius įvertino, kaip kalbėsis su priešiškai nusiteikusia taryba bei kokių realių pokyčių gali sulaukti Vilniaus rajonas.

Didžiausia rinkimų staigmena – griuvusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos tvirtovė Vilniaus rajone. Kaip naujasis meras tarsis su priešiškai nusiteikusia taryba? Ar įmanoma Vilniaus rajono politikus sutelkti bendram darbui? Kokiais sprendimais naujasis meras bandys patraukti prieš jį balsavusių lenkų simpatijas? Kokių realių pokyčių gali sulaukti Vilniaus rajonas? „Dėmesio centre“ svečias – išrinktasis Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius.

Naujuoju sostinės meru turėtų tapti konservatorių atstovas Valdas Benkunskas, prognozuoja politikos ekspertai Mažvydas Jastramskis ir Vytautas Bruveris. Anot jų, nors šis kandidatas yra mažiau žinomas už Artūrą Zuoką, būtent tai ir gali tapti didžiausiu jo pliusu. Jau sekmadienį bus renkami 34 savivaldybių merai – vyks antrasis rinkimų turas. Naktį arba ryte turėtų paaiškėti, kas taps naujuoju Vilniaus meru. Į kovą čia stoja buvęs sostinės meras A. Zuokas ir dabartinis vicemeras V. Benkunskas.

Merų rinkimuose įtampa įkaitusi iki raudonumo – kas galės pasiskelbti nugalėtojais? Kokią įtaką rezultatams gali turėti teismų atšaukti VRK sprendimai? Kas valdys Vilnių ir Klaipėdą? Kodėl liberalai praranda balsus didžiuosiuose miestuose? „Dėmesio centre“ studijoje – ELTA vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris ir Vilniaus universiteto politologas Mažvydas Jastramskis.

Skandalas dėl kandidatų į Anykščių ir Visagino merus yra absurdas, sako į rinkimus sugrąžinti politikai Kęstutis Tubis ir Dalia Štraupaitė. Apie tai jie trečiadienio vakarą diskutavo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Skandalas prasidėjo po pirmojo rinkimų turo. Tuomet VRK pašalino du kandidatus į Anykščių ir Visagino merus iš rinkimų. Kiek vėliau teismai abu kandidatus į rinkimus sugrąžino. RInkėjai pasimetę, o susiklosčiusi situacija atrodo kaip patyčios.

Kas kaltas dėl sumaišties merų rinkimuose Anykščiuose ir Visagine? Ar buvo įmanoma visus neaiškumus pašalinti iki prasidedant balsavimui? Kokius nuostolius skaičiuoja kandidatai į merus ir kaip reikėtų keisti įstatymus, kad tokia situacija nepasikartotų ateityje?   „Dėmesio centre“ kalbasi su VRK iš rinkimų pašalintais, o vėliau sugrąžintais kandidatais į Anykščių ir Visagino merus Kęstučiu Tubiu ir Dalia Štraupaite bei VRK pirmininkės pavaduotoju Maksimu Reznikovu.

Dėl naujojo savivaldos įstatymo merai paskęs dokumentuose, sako dar vienai kadencijai perrinkti Šiaulių ir Alytaus miestų vadovai. Anot jų, neaišku, kaip turės atrodyti mero darbas, taip pat baiminamasi, kad pokyčiai turės neigiamų pasekmių valstybei. Išrinktieji merai sako nežinantys, kaip reikės dirbti, nes naujasis Savivaldos įstatymas esą tiek pripainiotas, kad nežinia, nei ką meras turės veikti, nei kaip turės dalintis atsakomybėmis su kitais tarnautojais.

Kodėl naujai išrinkti merai nepatenkinti pasikeitusiais merų įgaliojimais? „Dėmesio centre“ – pokalbis su Alytaus meru Nerijumi Cesiuliu ir Šiaulių meru Artūru Visocku.

Kilus naujam susistumdymui dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, šalies krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžia, kad vokiečiai savo įsipareigojimų laikosi. Anot jo, darbai juda ir nereikia reikalauti Vokietijos kasdien atlikti vis naują „priesaikos ritualą“. TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis dar anksčiau šį menesį pareiškė, kad Vokietija turi atsakyti, ar galės Lietuvoje dislokuoti pažadėtus pajėgumus, o jeigu negalės – reikia ieškoti kitų partnerių.

Kada Lietuvos kariuomenėje atsiras tankų batalionas? „Dėmesio centre“ svečias – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.  Kviečiame atsakyti į „Dėmesio centre“ klausimą: Laidą „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį–ketvirtadienį 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt!...