Nekilnojamasis turtas

Pasaulyje susiduriant su rekordiniais elektros ir šilumos kainų šuoliais, gyventojai, norėdami sutaupyti pinigų, vis dažniau žvalgosi į atsinaujinančius energijos šaltinius, pavyzdžiui, saulės elektrines. Būtent tokia galimybe pasinaudojo ir keliautojas Martynas Starkus. Statybų maratono metu „Starkus stato“ laidos vedėjas Martynas iškėlė naują tikslą – įsirengti ne tik naują namą, bet ir sodyboje pastatyti saulės elektrinę, siekiant tokiu būdu ateityje sutaupyti.

Praėjusiais metais Lietuvoje baigti statyti 7,2 tūkst. naujų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų – 3,1 proc. mažiau nei 2020 metais. Baigtuose statyti 6,6 tūkst. naujų gyvenamųjų namų įrengta 10,95 tūkst. būstų. Gyvenamųjų namų per metus sumažėjo 3,2 proc., būstų juose skaičius – 21,1 proc., o būstų naudingasis plotas – 15,6 proc., pranešė Statistikos departamentas.  Pernai taip pat baigti statyti 598 nauji negyvenamieji pastatai. Jų bendrasis plotas buvo 16,8 proc.

Lietuvos statybos įmonės vidaus rinkoje pernai atliko 3,8 mlrd. eurų vertės darbų – palyginamosiomis kainomis 4,3 proc. daugiau nei 2020 metais.  Pastatų statybos darbų pernai atlikta 12,5 proc. daugiau, inžinerinių statinių – 4,9 proc. mažiau. Tik gyvenamųjų pastatų atlikta 8,6 proc. daugiau, negyvenamųjų pastatų – 14,8 proc. daugiau, pranešė Statistikos departamentas. Vien pernai gruodį statybos darbų atlikta už 393,1 mln. eurų to meto kainomis – 7,2 proc.

Praėjusiais metais „Swedbank“ išduotų būsto paskolų suma, palyginti su 2020 m., padidėjo 23 proc. iki 711 mln. eurų, ir pranoko ikipandeminių 2019-ųjų rezultatus. Būsto finansavimo ekspertai išskiria dvi pastaraisiais metais išryškėjusias tendencijas – tai išaugusios individualių namų pirkėjų gretos ir didesnė vidutinė būsto paskolos suma, rašoma pranešime spaudai.

Kalbant apie tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje, dažniausiai naudojamas bendrasis vardiklis būna kainų pokyčiai. Tačiau žvelgiant į NT rinką iš finansuotojo perspektyvos, svarbių dedamųjų nekilnojamojo turto paveiksle yra gerokai daugiau. Kokia dinamika skirtingi NT sektoriai pasižymėjo per pastaruosius metus ir ko tikėtis šiais metais?  Lietuvos banko vertinimu, gyvenamojo būsto kaina Lietuvoje šiuo metu yra kiek pervertinta.

Praėjusiais metais Lietuva tapo viena valstybe, kurioje nekilnojamo turto kainos padidėjo bene labiausiai visoje Europos Sąjungoje. Pakilusios būstų kainos neįtiko klientams, o itin išaugusi paklausa kėlė galvos skausmą statybų įmonėms. Kalbama, kad situacija artimiausiu metu negerės. Ekspertai kalba, kad nekilnojamo turto kainos neturėtų kristi dėl aukštos būstų paklausos, o didžiuosiuose Lietuvos miestuose pasiūla tapo itin maža.

Dar vasarą prasidėję namo statybos darbai Martyno Starkaus sodyboje artėja link pabaigos. Tiesa, nors naujo pastato vidus dar neįrengtas, statinys jau puošia sodybos kiemą.

Nekilnojamojo turto ir statybų rinkos dalyviai bei ekspertai iš esmės teigiamai vertina Aplinkos ministerijos parengtas Žemės įstatymo bei kitų teisės aktų pataisas, kuriomis žemės valdymą ketinama perduoti savivaldybėms.

Namo statybos ar jo pirkimas – atsakingas procesas, reikalaujantis ne tik finansinių išlaidų, bet ir pastangų, laiko. Visgi gyventojams vertėtų neužmiršti ir kito svarbaus akcento – būsto ar nuosavų daiktų draudimo, galinčio jus apsaugoti nuo galimų nuostolių ateityje.  Nors naujo būsto įsigijimas ar statybų pabaiga dažnu atveju sukelia pasitenkinimo, džiaugsmo pojūtį, gyventojams vertėtų neužmiršti, kad namus reikalinga apdrausti.

Praėję metai išsiskyrė ryškiu būsto kainų augimu, jis buvo sparčiausias per keturiolika metų. Sumažėjęs būstų įperkamumas klientus atbaidė nuo būsto įsigijimo, tačiau kainos artimiausiu metu vis vien neturėtų ženkliai kristi, prognozuoja specialistai. Ekspertai įspėja, kad suprastėjęs įperkamumas kelia sunkumų pirminės rinkos aktyvumui, situaciją ištaisyti galėtų gyvenamojo NT mokestis.

Vos tik Seimas atmetė automobilių taršos mokesčio idėją, Finansų ministerija jau kurpia kitą – visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio idėją. Tarifų valdžia dar nesugalvojo, tačiau jau aišku, kad susimokėti už butą, namą ar sodo namelį turėtų visi be išimties savininkai. Premjerė aiškino, kad taip Lietuva pagaliau įsivestų „normalų europietišką“ mokestį. Tiesa, kartojasi taršos mokesčio scenarijus – idėjos ne tik nepalaiko, bet ir apie ją nieko nežino koalicijos partnerė Laisvės partija.

Praėjusiais metais įvyko didelis šuolis NT rinkoje, būstų vertė padidėjo daugiau nei dešimtadaliu, o įperkamumas gerokai krito. Toks pats pokytis įvyko ir su būstų sandorių kiekiu, jų pernai buvo sudaryta daugiau nei ankstesniais metais. Ekspertai teigia, kad gerokai išaugęs vertės ir sandorių skaičius gali būti dėl brangesnių naujos statybos būstų kiekio. Sudaryta daugiau nekilnojamo turto sandorių Šių metų pradžioje įregistruotų ir įvertintų Lietuvos statinių vertė siekia 103 mlrd. eurų.