Lietuvos verslas

Lietuva yra suinteresuota plėsti bendradarbiavimą su Islandija energetikos srityje, ypač perimti gerąsias praktikas diegiant atsinaujinančius energetikos šaltinius, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Oficialų vizitą Islandijoje tęsiantis Lietuvos vadovas penktadienio popietę lankėsi Islandijos Hellisheidi geoterminėje jėgainėje, pranešė Prezidentūra. 85 proc.

Akmenės Laisvojoje ekonominė zonoje (LEZ) viena didžiausių Baltijos šalyse medienos ir baldų gamybos grupių Vakarų medienos grupė (VMG) stato 170 mln. eurų vertės tvarių statybinių konstrukcijų gamyklą. Planuojama, kad gamykla bus užbaigta iki 2024 metų. Pirmajame etape numatoma investuoti maždaug 94 mln. eurų. Iki 2025 metų pilnai išvysčius gamybos pajėgumus investicijos turėtų pasiekti 170 mln. eurų, o naujų darbo vietų skaičius turėtų siekti 350, pranešė bendrovė.

Kitais metais Mažeikiuose prasidės naujo naftos perdirbimo įrenginio statybos. Šią modernizaciją vykdys apie 2,5 tūkst. darbuotojų iš Lietuvos bei kitų Europos šalių. Darbuotojų apgyvendinimui miesto rajone atsiras atskiras miestelis su parduotuvėmis, kavinėmis ir poilsio zonomis, kurį vėliau Mažeikiai, jei tik panorės, galės pasilikti, penktadienį pranešė lrt.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę mažėjo 1,4 proc., dujos brango 21 proc., o degalų kainos išliko panašios – mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina Lietuvoje rugpjūčio 19-25 dienomis buvo 503 eurai už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 502 eurai, arba 1,38 proc. mažesnė nei praėjusią savaitę, o Estijoje per savaitę atpigo 22 proc. iki 367 eurų.  Elektros gamyba Lietuvoje padidėjo 9,7 proc.

„Perlas“ klientai delsia pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Likus vos dviems dienoms iki termino pabaigos, per tris savaites to dar nepadarė 110 tūkstančių perlo klientų. Valdžia ragina paskubėti ir gąsdina, kad elektra toliau brangs. „Perlas energija“ savo klientams jau žada mokėti kompensacijas, jei kito tiekėjo elektra bus brangesnė. Elektros rinkos liberalizaciją kritikuojančių socialdemokratų diskusijoje jau liejasi keiksmažodžiai – emocijų namuose netyčia nebesuvaldė Rasa Budbergytė.

Mažiau nei 24 centus už elektros kilovatvalandę šiuo metu moka 40–75 proc. nepriklausomų elektros tiekėjų klientų, sako bendrovių atstovai. Bendrovė „Ignitis“ teigia, kad mažiau nei 24 centus moka iki 47 proc. jos klientų, sutartis pasirašiusių nuo rinkos liberalizavimo pradžios.  „47 proc. klientų fiksuotos kainos yra žemesnės negu riba, iki kurios taikoma valstybės kompensacija (24 centai), tad jiems nereikia taikyti kompensacijos. 83 proc.

Penktadienį baigėsi statymai paskutiniame 5G tinklo 700Mhz dažnių juostos aukcione, BNS patvirtino Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Formaliai šio aukciono procedūros bus užbaigtos pirmadienį, kai bus paskelbta, kas ir už kiek įsigijo vadinamąsias bazines 713-733 MHz ir 768-788 MHz radijo dažnių juostas, daugiausia naudojamas efektyviam teritorijos padengimui, mažiau gyvenamose vietovėse.

Baltijos šalių mažmeninėje degalų rinkoje per pastarąją savaitę reikšmingiau pabrango dyzelinas, o benzino kainos stabilizavosi, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Pigiausias 95 markės benzinas – Lietuvoje, pigiausias dyzelinas – Latvijoje. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse visų trijų valstybių sostinėse per savaitę nepakito – 1,789 euro Vilniuje, 1,834 euro Rygoje, 1,899 euro Taline.

„Perlas Energija“ praėjusią savaitę pranešusi apie veiklos stabdymą, skelbia, kaip ir kokiems klientams skirs kompensacijas: jas gauti galės visi bendrovės klientai. Įmonė buitiniams vartotojams kompensuos fiksuotos kainos skirtumą tarp tos, už kurią buvo įsipareigoję tiekti elektrą, ir naujo tiekėjo kainos, bet ne daugiau nei 0,0631 Eur/kWh, rašoma pranešime spaudai. Kompensacijos bus mokamos už rugsėjo-gruodžio mėn.

Rusijos valstybinė branduolinė energetikos korporacija „Rosatom“ gavo Vengrijos institucijų leidimus statyti vienintelės šioje šalyje branduolinės jėgainės – Pakšo AE – penktąjį ir šeštąjį reaktorius, skelbia Rusijos žiniasklaida, remdamasi „Rosatom“ oficialiu pranešimu. Jame nurodoma, kad leidimai išduoti dešimties metų laikotarpiui, o statybas planuojama pradėti šiemet spalį.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) penktadienio duomenimis, 40 proc. (apie 70 tūkst.) nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientų jau pasirinko kitą naują nepriklausomą tiekėją, 60 proc. (106 tūkst.) – dar ne. „Išskiriant pirmąjį ir antrąjį etapus, į laikiną garantinį tiekimą šiai dienai patektų apie 50 tūkst. „Perlas Energija“ klientų“, – pranešime teigė ESO atstovas Paulius Kalmantas.

Lietuvos energetikos instituto ekspertas Juozas Augutis sako, kad šalies gyventojai prie didelių elektros kainų turėtų priprasti, nes valstybė neturi galimybių greitai jų sumažinti. Be kita ko, jis įspėja, kad panašus šokas gali supurtyti ir centralizuotą šildymo rinką.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ siūlo rinkos reguliuotojui priimti sprendimą grąžinti vartotojams šiemet bendrovės sukauptas perkrovų pajamas.

Įpusėjus projektui „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ (KEKS), jo renginiuose sulaukta per 800 tūkst. žmonių, apie jį rašė 62 šalių žiniasklaida, teigia organizatoriai. „Iki rugpjūčio mėnesio Kaune ir Kauno rajone jau surengta daugiau nei 600 renginių – parodų, spektaklių, festivalių ir koncertų. Skaičiuojame, kad per pirmąjį pusmetį juose apsilankė per 800 tūkst.

Žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovė „Linas Agro Group“ parduoda dvi įmones Rusijoje ir Baltarusijoje – „Vitomek“ ir „Belfidagro“, penktadienį pranešė įmonė. Sandorius, kurių bendra suma siekia 7,5 mln. eurų, planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos. Sutartys dėl šių įmonių, kuriose dirbo 240 darbuotojų, pardavimo pasirašytos liepos 25-ąją. Jų pirkėjai yra Rusijoje registruotos įmonės, tačiau šalių susitarimu jie neskelbiami.

Visuomeninio elektros tiekimo kaina nuo sausio didės, įspėja energetikos viceministrė.  Ingos Žilienės teigimu, vertinant šios dienos biržos duomenis, garantinio elektros tiekimo kaina gali siekti apie 74-76 centus už kilovatvalandę ir be valstybės subsidijos, greičiausiai, nebus mažesnis negu 50 centų už kilovatvalandę.

Lietuvoje stringant mažmeninės elektros rinkos liberalizavimui, energetikos ministras sako, kad 90 proc. šio proceso jau yra įvykę. Dainius Kreivys pabrėžia, kad didžioji dalis žmonių dabar moka tris kartus mažesnę kainą negu rinkoje. „Aš manau, kad tai yra sėkmė (...) Jei nebūtų liberalizacijos ir valstybė būtų dengusi iki 24 centų, tai būtų didžiulės sumos iš visų mūsų kišenių, greičiausiai milijardai“, – interviu BNS sako energetikos ministras.

Lietuvoje veikiantys medienos plokščių fabrikai, Švedijos koncernui „Ikea“ reikalaujant, palaipsniui, iki 2030 metų, plokštę pradės gaminti iš perdirbamų medžiagų, o tai reiškia, kad iš aplinkinių šalių teks įvežti didžiulius kiekius naudotų baldų, medinės pakuotės, padėklų, penktadienį rašo portalas vz.lt.

Apie 430 darbuotojų dabar turinti „Teltonika Telematics“ pernai apyvartą augino dvigubai, iki 110 mln. eurų, o ikimokestinis pelnas pasiekė 23 mln. eurų, penktadienį rašo portalas vz.lt.  „Augimo tendenciją planuojame išlaikyti – kasmet siekiame augti apie 30-40 proc. Kadangi pernai tikslus viršijome, šįmet augimas gal bus mažesnis“, – sako įmonės vadovas Antanas Šegžda.

Penktadienį Klaipėdoje vyks uosto plėtojimo tarybos posėdis, kuriame bus svarstomos pietinės uosto dalies vystymo alternatyvos ir kiti klausimai. Posėdžiui pirmininkaus susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas penktadienį lankysis Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), kur su ministerijos, Akmenės rajono savivaldybės vadovybe, pramonės ir statybų bei renovacijos sektoriaus atstovais aptars tvariai statybai skirtų konstrukcijų gamybos potencialą ir iššūkius. Europos Sąjunga ragina valstybes nares statybų ir renovacijų sektoriuje taršias tradicines, plieno ir cemento, medžiagas keisti organinėmis.

Iššūkių dėl augančių elektros kainų patiria ne tik gyventojai, bet ir verslas. Įmonės skaičiuoja, kad elektros sąskaitos išaugo iki 4 kartų ir sako, kad, jeigu kainos nenukris, kels prekių ir paslaugų kainas vartotojams. Kad taip nenutiktų, jos prašo valdžios pagalbos ir kompensacijų. Verslui pritaria ir ekonomistas. Anot jo, jeigu įmonės nesulauks valdžios pagalbos, gyventojams teks brangiau mokėti už jų prekes ir paslaugas.

Lietuviams už elektrą mokant vis didesnes sumas, o verslams kainoms kylant net į absurdišką lygį, 130 milijonų eurų papildomų pajamų įkrito į tinklus valdančios valstybinės įmonės „Litgrid“ kišenę. Iš elektros krizės papildomai pelnosi ir Švedijos bei Lenkijos elektros tinklų bendrovės. Beveik 500 km ilgio elektros kabelis, sujungęs Lietuvos ir Švedijos elektros sistemas, pradėjo veikti prieš septynerius metus.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad iki kito karšto oro balionų skraidymo sezono bus rasti sprendimai, kad šio verslo reguliavimas užtikrintų saugumą, bet tuo pačiu pernelyg nevaržytų veiklos, ypač Vilniuje. „Siekiant išsaugoti oro balionų skrydžius Vilniuje, reikia rasti sprendimus dėl dviejų dalykų – oro balionų grupės dydžio ir galimybės oro balionams skristi per tūptinę – per tą kelią, kuriuo leidžiasi arba kyla lėktuvai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras.

Pirmoji nepriklausomybės metais Klaipėdoje statoma nauja mokykla, turėjusi atsidaryti pernai, dėl vis koreguojamo statybos projekto ir išaugusių darbų kainų veiklą pradės anksčiausiai kitų metų rugsėjį, o statybų vertė bus maždaug dukart didesnė nei pradinė, teigia statybas ketvirtadienį apžiūrėję savivaldybės atstovai.

131 tūkst. Lietuvos gyventojų dar gali susigrąžinti 38 mln. eurų deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už 2021 metus permokų, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Susigrąžinti permoką kai kuriais atvejais galima ir nepateikus deklaracijos, sako VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis. „Esama situacijų, kai gyventojai neprivalo pateikti pajamų mokesčio deklaracijos, tačiau turi teisę susigrąžinti dalį sumokėto GPM.

Džiugi žinia Klaipėdos rajone gyvenantiems tėvams. Nuo rugsėjo 1 d. kūdikio susilaukusios šeimos gaus ne tik vienkartinę valstybės išmoką, bet ir Klaipėdos rajono savivaldybės skirtą 300 eurų išmoką, rašoma pranešime spaudai. „Vaiko gimimas dovanoja džiaugsmą ir šūsnį nepakartojamų akimirkų, tačiau drauge išauga ir šeimos finansiniai poreikiai – reikia suruošti naujagimio kraitelį, pasirūpinti įvairiomis priemonėmis.

Vyriausybei svarstant didinti minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų sausio, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius sako, kad tai neigiamai paveiktų ekonomiką, padidintų bankrotų skaičių, todėl siūlo MMA kol kas nedidinti.  „Dabartinėje situacijoje, kokia yra šiandien geopolitinė ir kur dabar esame atsižvelgiant į infliaciją, siūlome nedidinti viso MMA kol kas, nes tai būtų paskutinis veiksnys, kuris lemtų įmonių bankrotą.

Karas Ukrainoje vis dar tęsiasi ir kol kas jo pabaigos dar nematyti. Nors karo siaubus stebime iš tolo, padarinius jaučiame ir savo šalyje. Pavyzdžiui, karas Ukrainoje paveikė viso pasaulio ekonomiką, tad ne išimtis ir Lietuva. Tad kaip karas Ukrainoje paveiks mūsų ekonomiką? Kuo tai grasina gyventojams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Romas Lazutka. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei pareiškus, kad minimali mėnesio alga (MMA) kitais metais turėtų didėti iki 800 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – iki 740 eurų, finansų ministrė sako, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas.  Pasak Gintarės Skaistės, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) žada optimizuoti savo veiklą – naikinti kai kuriuos skyrius, atsisakyti dalies pastatų, atleisti kelias dešimtis darbuotojų, rašo naujienų portalas 15min.lt. Įstaigos vadovo Manto Staškevičiaus teigimu, tikslas – pakelti specialistams algas, nes jos vienos mažiausių valstybiniame sektoriuje. „Dalis teritorinių tarnybų turi per daug nereikalingo ploto. Čia vienas dalykas.

Kylant elektros energijos kainoms, Seimas planuoja įsigyti nutolusias saulės elektrines. Kaip Seimo valdybos posėdyje ketvirtadienį sakė kanceliarijos atstovas Marius Žiūkas, elektros kainos parlamentui pradės augti gruodį, pasibaigus palankiai sutarčiai. „Šiuo metu Seimo kanceliarija turi labai dėkingą sudarytą sutartį, kaina yra užfiksuota 7 centai už kilovatvalandę. Ta sutartis galioja iki gruodžio 1-os.

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ tikisi išnaudoti situaciją, kai dėl Rusijos energetinio karo dauguma Europos šalių svarsto galimybes vystyti savo SGD terminalus, sako bendrovės vadovas. Pasak Dariaus Šilenskio, bendrovei turėtų pasitarnauti tokių terminalų vystymo žinios, tiriamos galimybės gauti naudos iš terminalų statybų Vokietijoje ir Pietų Europoje.

Vaiko pinigai kitąmet turėtų būti padidinti mažiausiai iki 90 eurų per mėnesį, teigia prezidento vyriausioji patarėja. „Vaikų pinigai yra pagrindinis instrumentas padėti šeimoms, kurios augina vaikus. Mes manome, kad turi padidėti vaikų pinigai. Mažiausiai iki 90 eurų nuo dabartinių 80 eurų per mėnesį“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė vyriausioji prezidento patarėja ekonominės ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė.

Per pusmetį beveik triskart išaugo pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas, daugėja sustabdytų pervedimų, teigia Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). Kaip ketvirtadienį pranešė tarnyba, per pirmuosius šešis mėnesius pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius padaugėjo beveik 2,7 karto, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Kaip ir pernai, didžiąją dalį pranešimų – kiek daugiau nei 94 proc.

Minimali mėnesio alga (MMA) kitais metais turėtų didėti iki 800, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – iki 740 eurų, taip atsakomybė dėl didesnių darbuotojų pajamų būtų sąžiningiau padalinta verslui ir valstybei, sako Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Mes iš esmės siūlome, kad MMA bruto, vadinamas „ant popieriaus“, galėtų kilti 70 eurų iki 800 eurų, o NPD – 200 eurų, kas būtų daug labiau subalansuotesnis pasiūlymas ir NPD tokiu būdu būtų padidintas iki 740 eurų.

Valstybė turėtų iš nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ išsireikalauti lėšas, kurias išleis pasirūpinti šios įmonės klientais, kai bendrovė nutarė stabdyti savo veiklą, sako prezidento vyriausioji patarėja.

Nuo rugpjūčio 1 dienos įsigaliojo naujovės tėvams, auginantiems mažus vaikus, kurios tikimasi, padės geriau derinti šeimos poreikius su darbo įsipareigojimais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsako į dažniausiai užduodamus klausimus apie su mamadieniais ir tėvadieniais susijusias naujoves ir primena, kokiu atveju tėvams priklauso laisvas pusdienis pirmąją mokslo metų dieną. Ar priklauso mamadienis ir tėvadienis auginantiems vieną vaiką? Taip.

Lietuvos logistikos verslo situacija rudenį neturėtų būti tokia bloga, kaip buvo prognozuojama prasidėjus karui Ukrainoje ir mažėjant vartotojų išlaidoms Europoje, teigia ekspertai. Pasak jų, viena pagrindinių problemų šiame versle išliks darbo jėgos trūkumas, iššūkių kels ir kylančios energijos kainos, neigiamai veikiančios konkurencingumą.

Pirmąjį pusmetį bankroto procedūros Lietuvoje inicijuotos 586 įmonėms, arba 1,7 karto daugiau nei praėjusiais metais, kai bankroto procedūra pradėta 338 bendrovėms, pranešė portalas lrt.lt.

Iki 20 procentų Lietuvoje užauginamų vaisių ir daržovių kasmet nėra realizuojama ir panaudojama pagal pirminę paskirtį – maistui. Remiantis Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktu tyrimu*, augalininkystės produktų praradimai žemės ūkyje siekia 65 000 tonų. „Maisto banko“ skaičiavimais, tai prilygsta 130 milijonų maisto porcijų, kurių užtektų pamaitinti dešimčiai Lietuvų, o svarbiausia – visiems skurstantiems, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Gyventojams kyla nemažai klausimų dėl nepriklausomų elektros tiekėjų ir jų atsiųstų sąskaitų. Štai vilnietė apmokėjo sąskaitą, tačiau jos mokėjimas dingo ir ji turi vėl mokėti. Elektros tiekėjai aiškina, kad įsivėlė klaida ir tikina, kad situaciją išspręs, moteriai du kartus apmokėti sąskaitos nereikės. Anot jų, taip gali nutikti, jei už elektrą buvo mokėta dvi dienas iš eilės, nes elektros tiekėjas per tokį trumpą laiką gali nespėti atnaujinti duomenų sistemoje ir tinkamai jų deklaruoti.

Vilniaus Šeškinės rajone bendrovės „Edensa“ pastatyto daugiabučio „Gelvonų terasos“ projekto pažeidimus galima ištaisyti statytojui papildomai kreipiantis į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), pranešė Seimo Aplinkos apsaugos komitetas.

Būstus įsigiję gyventojai bijo likti gatvėje. Tokia situacija susiklostė dėl valdininkų kaltės – mat Statybos inspekcija iš pradžių davė leidimą statyti, o kai statybos įsibėgėjo, po trejų metų apskundė savo pačios išduotą leidimą ir sustabdė namo registravimą. Statytojas grimzta į nuostolius, o gyventojai save vadina situacijos įkaitais ir ruošiasi blogiausiam. Šiandien, rugpjūčio 24 d. Aplinkos apsaugos komitete buvo svarstomos „Gelvonų terasų“ statybos.

Pirmoji didelė išaugusių dujų kainų auka – veiklą stabdo didžiausia Lietuvos trąšų gamintoja „Achema“. Į prastovas nuo rugsėjo išeis per tūkstantį darbuotojų, direktorius neslepia, kad penki procentai jų bus atleisti. Ekonomistai tokį žingsnį vadina teisingu – „Achema“ suvartoja net pusę Lietuvos gamtinių dujų, taigi, įmonei sustabdžius veiklą ir artėjant žiemai, Lietuvai netgi liks daugiau dujų atsargų.

Elektros kainoms Lietuvoje pasiekus rekordinį lygi, tradicinis atsakymas, kad niekas dėl to nekaltas, kelia vis daugiau abejonių ne tik Lietuvoje, bet ir Europos elektros energijos pardavimų biržoje „Nord Pool Spot“. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad Lietuva jau seniai turėjo būti ne tik daug suvartojanti, bet ir pagaminanti elektros energijos šalis bei pridūrė, kad jei verslai negaus subsidijų, dėl to labiausiai kentės vartotojai.

Vilniaus pašonėje oficialiai duotas startas naujo karinio miestelio statybai. Jis bus didžiausias Lietuvoje. Nauji kariniai miesteliai suplanuoti ir Šiauliuose bei Šilalės rajone, kad užtektų vietos tiek mūsų, tiek ir sąjungininkų kariams. Krašto apsaugos ministerija sako, kad viskas kainuos apie 169 milijonus, bet tiek verslininkai, tiek ir pats ministras pripažįsta – suma augs. Keliolika kilometrų nuo Vilniaus centro, ten sukinėjasi ekskavatoriai, savivarčiai ir kita technika.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupę turintis Švedijos „Swedbank“ pagerino Baltijos valstybių ekonomikų augimo šiais metais prognozes, nepaisant išorinių ir vidinių sunkumų, su kuriomis jos susiduria, akcentuodamas infliacijos šuolį kaip stiprų augimą stabdantį veiksnį.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad naujos kompensacijos gyventojams už energiją bus taikomos tik nuo 2023 metų, priėmus naują valstybės biudžetą. Dėl nulinio tarifo šilumai ir kitų galimų papildomų priemonių energijos kainoms amortizuoti, jos teigimu, Vyriausybė apsispręs rugsėjo viduryje atnaujinus makroekonomikos prognozes.