Šiandien, rugpjūčio 24 d. Aplinkos apsaugos komitete buvo svarstomos „Gelvonų terasų“ statybos.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė komentavo, kad statybų inspekcija išdavė statybų leidimą, vėliau jį apskundė, bet Teismas atmetė skundą, nes negali būti ieškovas ir atsakovas tas pats. Tačiau statybų inspekcija nutarė nepasiduoti ir kreipėsi į Prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, o įkaitais tapo butus įsigiję gyventojai.
Seimo narys Mindaugas Lingė sakė, kad Teismo sprendimas yra, tačiau rezultato nėra.
„Turime tik dar didesnę nežinią gyventojų atžvilgiu.
Svarbu paminėti, kad Teismas atmetė ieškinį, tačiau tam reikėjo 9 mėnesių. O dabar yra Statybų inspekcija inicijuoja naują procesą, ketina kreiptis į prokuratūrą. Ir vėl visa karuselė prasidės iš naujo“, – komentavo M. Lingė.
Anot jo, į situaciją reikėtų žvelgti per gyventojų patiriamos žalos prizmę.
„Gyventojai ne tik gyvena nežinomybėje ir patiria finansinių nuostolių. Šią situaciją veikia ir infliacija. Jeigu objektas būtų buvęs užbaigtas vienu laikotarpiu kainos būtų buvusios vienokios, dabar jos išaugs. Kainos dabar keičiasi, beveik kas savaitę“, – skaičiavo M. Lingė.
Gyventojai reikalauja žalos atlyginimo
„Gelvonų terasų“ gyventojų atstovė Gintarė Ruzgienė irgi minėjo, kad pasirinktas teisinis kelias turi neigiamas finansines pasekmes.
„Pastatas beveik pastatytas. Buvo priduotas 85 proc. baigtumas. Parduoti butus tokioje stadijoje yra normalu. Pastatas stovi, normalu, kad vyksta butų pardavimai.
Tada ateina laikas, kai vystytojas turi grąžinti pinigus už pastato statybą. Tačiau šis procesas yra sustabdomas teismais, uždedant laikinąsias apsaugos priemones. Statytojas negali atsiskaityti su pagrindiniu kreditoriumi. Pradeda augti skola“, – komentavo gyventojų atstovė.
Anot jos, finansinė situacija dramatiškai bloga, nėra šansų nei atgauti butus, nei už juos sumokėtus pinigus.
„Gyventojai bus priversti kreiptis į Teismą žalos atlyginimui. Todėl norime, kad institucijos nebetrukdytų pastato įregistravimui ir žalos išieškojimui. Gyventojų finansiniai nuostoliai auga ir toliau augs“, – prašė G. Ruzgienė.
Institucijos kaltę verčia viena kitai
Statybų inspekcijos vadovė Eglė Kuklierienė sakė, kad pastato projektas buvo parengtas nesilaikant visų teisės aktų ir nebuvo pridėti visi reikalingi dokumentai.
„Pagal galiojančius reglamentus statybų leidimus išduoda savivaldybė. Šiuo atveju ji gavusi prašymą turėjo jį atmesti ir grąžinti statytojui, kad jis pridėtų trūkstamus dokumentus.
Tačiau visos institucijos patikrino projektą ir pritarė, kad statybų leidimas būtų išduotas. 6 Vilniaus savivaldybės padaliniai šiam projektui pritarė. Pagal reglamentavimą kitas žingsnis būtų statybų leidimo išdavimas jo suformavimas ir registravimas. Tačiau savivaldybė šio veiksmo neatliko ir statytojo neinformavo apie to priežastis.
Statybų inspekcija turi patikrinti, ar institucijos pritaria statyboms. Šiuo atveju statybų leidimai buvo gauti, todėl statybų inspekcijos darbuotojas suformavo leidimą statyboms ir jį įregistravo“, – pasakojo E. Kuklierienė.
Anot jos, statybų leidimo teisėtumas buvo pradėtas tikrinti tik todėl, nes buvo gautas specialiųjų tyrimų tarnybos kreipimasis ir prašymas atlikti patikrinimą.
„Šis patikrinimas užtruko, nes Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) atsakyti, ar ji davė leidimą šioms statyboms užtruko 6 mėnesius. NŽT nedavė sutikimo statyti pėsčiųjų ir dviračių takus, taip pat nebuvo leidimo statyti tokio aukščio statinį, kuris buvo pastatytas“, – pasakojo statybų inspekcijos vadovė.
Anot jos, kol kas pastato nuosavybė priklauso bendrovei „Edensa“.
„Jokie sandoriai NT registre nėra registruoti“, – sakė E. Kuklierienė.
Leidimas išduotas automatiškai
Tuo metu Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė teigė, kad tie darbuotojai, kurie peržiūrėjo dokumentus ir davė leidimą statyboms jau nebedirba.
„Tam projektui turėjome nemažai pastabų, projektą kelis kartus atmetėme. Sutikimas išėjo automatiškai. Statybų inspekcija išdavė leidimą su mumis nesusisiekusi. Laikomės pozicijos, kad leidimas yra galiojantis. Dėsime visas pastangas, kad gyventojai nenukentėtų ir jų lūkesčiai būtų patenkinti“, – komentavo savivaldybės atstovė.
Statybų reglamentavimo skyriaus patarėja Vilma Gresevičiūtė papildė, kad statybų leidimai išduodami automatiškai, kai per tam tikrą laiką specialistas nespėja jų peržiūrėti ir patikrinti.
Abi savivaldybės atstovės sutiko, kad ši tvarka ydinga ir ją reikėtų keisti.
Situacija gelbės NŽT?
NŽT direktoriaus pavaduotojas Algis Bagdonas sakė, kad vystytojas kreipėsi su prašymu išnagrinėti situaciją.
„Prašymą pažadėjome nagrinėti gavę reikalingus dokumentus. Tačiau tų dokumentų negavome, jeigu juos gausime atsižvelgsime į situaciją, kad pastatas jau yra pastatytas. Tad tikėtina, kad mūsų sprendimas bus teigiamas.
Situaciją galėtume įvertinti ir duoti sprendimą per 20 darbo dienų. Tačiau šią opią situaciją peržiūrėtume operatyviau, per 10 darbo dienų“, – žadėjo A. Bagdonas.
Gyventojai bijo prarasti namus
Portalas tv3.lt primena, kad namą jau beveik pastačiusi, tačiau jo jau devynis mėnesius negali įregistruoti bendrovė „Edensa“. 57 butus įsigijusiems žmonėms dabar liko tik prisiminimai, kaip jie rengėsi įsikurti naujuose butuose.
„Mūsų butas yra antrame aukšte, iš karto čia ir matosi. Be balkono. Mes jau ir esame dizainerę, kuri mums jau patarė, kaip būtent pertvaras visas padaryti“, – pasakoja vilnietė Alina Kot.
„Jau atėjo rekuperatoriaus meistras. Sakė: užsakinėk geriau gruodį, nes sausį brangs. Viskas buvo ant karštųjų. Jau kreipėmės į banką dėl galimos paskolos ir jos sąlygų. Ir gruodį, nežinau, net ne kaip perkūnas, o kažkas baisesnio, gavom tą laišką“, – kalba vilnietis Eduard Aleksejev.
„Tai buvo prieš Kalėdas, kai mes jau tikrai laukėme ir kai mes jau tikrai laukėme, galvojome, kad tai yra tas laiškas, kuriuo mus kviečia pasirašyti notarinę sutartį, nes visai neseniai apžiūrėjome savo buto pertvaras, ar viskas padaryta taip, kaip mes norėjome. Deja, visiškai kitas dalykas. Emocijos tokios neigiamos, kokios tik gali būti“, – sako vilnietė Gintarė Ruzgienė.
Pasirodo, Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, prieš trejus metus suteikusi leidimą šio daugiabučio statybai, tą leidimą lapkritį apskundė teisme. Biurokratai projekte nerado dokumentų apie šilumos tinklus, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo dėl atstumo nuo valstybinės žemės ir dviračių, ir pėsčiųjų takų, nors to pati Žemės tarnyba nereikalavo.
„Nori iš esmės, kad kiekvieną niuansą išaiškintų kas nors kitas – teismas ar prokuratūra, o mes esame viso to įkaitai“, – sako G. Ruzgienė.
Butus Šeškinėje rezervavę žmonės, kai kurie jų su šeimomis, iš viso statytojui avansu sumokėjo apie pusantro milijono eurų. O dėl to, kad daugiabučio negalėjo įregistruoti, „Edensa“ įklimpo į didžiules skolas.
Liepos pradžioje teismas atmetė Statybų inspekcijos ieškinį – mat apskųsti savęs biurokratai negali. Tokio sprendimo inspekcija neapskundė, nors galėjo. Gyventojai jau galvojo, kad istorija artės prie pabaigos. Tačiau institucija nusprendė pateikti naują siurprizą – neva dėl viešojo intereso kreipiasi į prokuratūrą.
Taigi gyventojai eina aiškintis situacijos pas biurokratus. Sako, keturis mėnesius bandė susitikti, bet inspekcijos atstovai vis nerasdavo laiko. Patys inspekcijos atstovai sako: save apskųsti įpareigojo įstatymai.
„Be abejo, situacija yra nemaloni. Kaip ir minėjau, argumentus kaip ir išdėsčiau – toks pas mus reguliavimas, tokia susiklostė situacija. Statybos inspekcija pagal nustatytą reguliavimą privalo kreiptis dėl viešojo intereso gynimo“, – komentuoja Statybos inspekcijos atstovė Gita Šematovičiūtė.
Kol kas neaišku, ar prokuratūra pradės bylą. Vis dėlto, žmonės neslepia nusivylimo valstybės institucijomis, kurios gina nežinia ką, bet ne pačius žmones.
„Pasitikėjimas valstybe krenta vos ne kiekvieną dieną. Ir aš nežinau, ar tai sisteminė klaida, ar čia yra netinkami žmonės, ar žmonės pavargę nuo savo biurokratinio darbo“, – piktinasi vilnietis Mindaugas Kuprys.
Inspekcijos atstovai sako: ne jie kalti, o įstatymai ir taisyklės kaltos.
„Jeigu savivaldybės darbuotojas „Infostatyboje“ nepažymi, kad atmeta SLD, o visi projektą tikrinę subjektai pritaria, tai kaip ir lieka tas dokumentas neregistruotas, neišduotas. Ir tada Statybos inspekcija privalo išduoti“, – aiškina G. Šematovičiūtė.
Gyventojai neatmeta, kad gali likti ir be pinigų, ir be butų.
„Bandome taupyti pinigus ir ruoštis blogiausiam“, – sako E. Aleksejev.
„Edensos“ atstovai sako: bendrovės darbas taip paralyžiuotas, jog jei ilgiau lauks – gali ir bankrutuoti, mat kol darbai stovi, auga paskolų palūkanos, medžiagų kainos ir kitos sąnaudos. Bankrutavus bendrovei, vilčių atgauti pinigus žmonėms nebeliktų, tad jie liktų ir be pinigų, ir be butų.
.
