Lietuvos verslas

Lietuvos ir užsienio verslininkų valdoma maisto technologijų įmonė „Divaks“ sukūrė gamybos iš vabzdžių baltymų technologiją ir Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) suplanavo pirmąją Lietuvoje pramoninę vabzdžių – didžiųjų milčių veisimo ir perdirbimo gamyklą. Planuojama, kad gamykla pradės veikti 2024 metų viduryje, o visą pajėgumą ji turėtų pasiekti dar po poros metų. Joje dirbs apie 100 žmonių, pranešė bendrovė.

Daiktų interneto prietaisų gamybos grupė „Teltonika IoT Group“ penktadienį Molėtuose oficialiai atidarė apie 34 mln. eurų kainavusį aukštųjų technologijų centrą, kuriame per artimiausius dvejus planuoja įdarbinti apie 500 žmonių.

Savo vestuves darbo metu surengusiam bendrovės „Neringos vanduo“ vadovui Dangerui Aleksandrovui Neringos savivaldybėje sudaryta komisija siūlo skirti įspėjimą. Anot komisijos, darytina išvada, kad D. Aleksandrovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir nesikreipė į darbdavį dėl kasmetinių atostogų ar tikslinių atostogų suteikimo, nuotolinio darbo, pranešė Neringos savivaldybė.

Per pastarąją savaitę visose trijose Baltijos valstybėse pabrango dyzelinas, benzinas – tik Latvijoje, tuo tarpu Lietuvoje ir Estijoje jo kainos buvo stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausiais tiek benzinas, tiek ir dyzelinas – Lietuvoje, aukščiausios benzino kainos išliko Estijoje, o brangiausias dyzelinas tapo Latvijoje.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina paaugo po trijų mėnesių iš eilės mažėjimo – rugsėjį ji siekė 526,6 euro už toną ir buvo 2,9 proc. didesnė nei rugpjūtį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį mažėjo 3,2 proc. iki 416,2 euro, skelbia  Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Per metus – rugsėjį, palyginti su 2021 metų rugsėju - pieno supirkimo kaina augo 55,4 procento.

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys bei Centrinės ir Rytų Europos valstybės, vis dar patiria iššūkių susigrąžinant užsienio turistų srautus į ikipandeminį lygį, sako ekonomikos ir inovacijų viceministras. Anot Vinco  Jurgučio, Lietuvoje tiek liepą, tiek rugpjūtį jų srautas siekė 56 proc. 2019 metų lygio, todėl būtina ieškoti būdų, kaip šį atsigavimą spartinti.

Europos Sąjungos (ES) lyderiams iš esmės sutarus įvesti dujų kainų lubas, BNS kalbinti ekspertai sako, kad Lietuvai toks modelis būtų naudingas, tačiau jie pasigenda aiškumo dėl tokio modelio finansavimo.  Pasak energetikos eksperto, buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko, lieka neaišku, kiek viršutinė dujų kainų riba bus žemesnė už jų kainą rinkoje ir kaip bus kompensuojamas kainų skirtumas. „Pasakysiu paprastai – kol nesutarta dėl visko, nesutarta dėl nieko.

Lietuvos valdžios skola antrąjį šių metų ketvirtį siekė 24,2 mlrd. eurų ir sudarė 39,6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo vienas mažesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 15,1 mlrd. eurų ir sudarė 41,6 proc. BVP, o Estijos – 5,7 mlrd. eurų arba 16,7 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 182,1 proc. BVP.

Europos Sąjungai priimant sprendimus dėl gamtinių dujų kainų lubų, reikia įvertinti, ar iš dujų pagaminta pigesne elektra nesinaudos trečiosios šalys, sako Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega. Pasak jo, taip pat būtina įvertinti, kas finansuos lubas viršijančias dujų kainas.  „Yra įvairiausių papildomų niuansų, prie kurių mes visi turime padirbėti.

Artėjant minėjimo ir šventinėms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad dirbantieji turi pasinaudoti šiomis dienomis atminimo pagerbimui, poilsiui, susitikimui su šeima ir draugais. Tačiau yra tokių gamybos ir aptarnavimo sektorių, kur darbas negali sustoti net ir šventinėmis dienomis. Todėl: švenčių dieną dirbama tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais (DK 123 str.

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje siekė 27,1 mlrd. eurų – 13,2 proc. daugiau nei 2020-ųjų pabaigoje.  Investicijos didėjo visose apskrityse, labiausiai – Telšių (17,8 proc.), Panevėžio (17,7 proc.), Alytaus ir Kauno (po 16,6 proc.) apskrityse, pranešė Statistikos departamentas. Telšių apskrityje didžiausias augimas buvo Telšių rajono savivaldybėje (61 proc.), Panevėžio apskrityje – Pasvalio rajono, (51,2 proc.

Lietuvą jau galima vadinti pasaulio finansinių technologijų (fintech) sektoriaus lydere, sako asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė Vaiva Amulė.    „Tai rodo mokėjimai – 60 proc. visų mokėjimų Europoje vykdomi iš Lietuvos, per Lietuvą“, – penktadienį LRT radijui teigė V. Amulė.   Vėliau jos atstovas patikslino, kad V. Amulė kalbėjo apie momentinius mokėjimus, kurie Lietuvoje sudaro daugiau nei 60 proc. visų mokėjimų.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ pardavimai per devynis šių metų mėnesius išaugo 6,7 proc. – iki 328,2 mln. eurų, penktadienį pranešė bendrovė. Trijų ketvirčių pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) padidėjo 5,3 proc. ir pasiekė 111,6 mln. eurų, o grynasis pelnas per metus pakilo 0,5 proc. ir sudarė 41,7 mln. eurų. Laisvieji pinigų srautai per devynis mėnesius šiemet sumažėjo 36,2 proc. – iki 40,1 mln. eurų.

Kėdainių tilto per Nemuną Kaune statybos konkurse atmestos visos paraiškos – trijų bendrovių pasiūlytos kainos viršijo Kauno savivaldybės numatytą 72,6 mln. eurų sumą. Miesto valdžia ruošiasi naujam tilto rangovo konkursui. Liepą paskelbto konkurso terminas buvo pratęstas du kartus, tačiau rugsėjį jis baigėsi savivaldybės sprendimu atmesti visas paraiškas. „Tiekėjų bendra pasiūlymo kaina viršijo konkurso sąlygose nurodytą galimą maksimalią 72,6 mln.

Bendrijos lyderiams penktadienio naktį iš esmės sutarus įvesti dujų kainų lubas, prezidentas Gitanas Nausėda tai vadina didžiausiu žingsniu pirmyn. „Mes priėmėme sprendimus dėl dujų kainų ribojimo didmeninėje prekyboje, taip pat dėl kainų lubų nustatymo elektros generavimui naudojamoms dujoms. Tai turbūt yra didžiausias žingsnis į priekį, lyginant su ankstesniais Europos Komisijos pasiūlymais“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje po posėdžio sakė šalies vadovas.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad pastaruoju metu būsto pardavėjų lūkesčiai Lietuvoje mažėja, todėl būsto kainos po truputį krenta. Tačiau po kelių mėnesių esą jau galime matyti ir reikšminga kainų mažėjimą. Sprendžiant iš parduodamų NT skelbimų, šiuo metų pigiausiai būstą Lietuvos didmiestyje galima įsigyti už beveik 25 tūkst. eurų, o brangiausiam įsigyti neužteks ir 1 mln. eurų. Nemaža dalis naujo būsto perkama imant paskolas.

„Paysera“ perspėjo savo klientus apie nutekėjusius piratinės svetainės „Filmai.in“ naudotojų paskyrų duomenis. Bendrovės pranešime, kuris buvo išsiųstas klientams, teigiama, kad pradėjo siausti internetiniai sukčiai, kurie iš asmenų bando išvilioti pinigus. „Paysera“ kibernetinio saugumo ekspertai internete aptiko „Filmai.in“ svetainės nutekėjusius jos naudotojų paskyros duomenis: vardus ir pavardes, el. pašto adresus ir telefono numerius.

Kitų metų biudžeto projektas stringa Seimo Biudžeto ir finansų komitete, nes komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas bei kai kurie kiti politikai nepritaria, kad maitinimo įstaigoms mažesnis PVM tarifas galiotų pusmetį – siūloma, kad jis galiotų ilgiau. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad šis klausimas 2023-ųjų biudžete nėra esminis ir pabrėžia, kad prieš pusantrų metų su verslininkais tartasi ne dėl to. „Vertinu kaip Seimo narių atskirą nuomonę, kuri skiriasi nuo Vyriausybės.

Jeigu pensinis amžius Lietuvoje nebus keičiamas, ilgainiui šalis susidurs su finansinėmis problemomis. Pensijų didinimui gali pritrūkti mokesčių pinigų. O jeigu jų bus skolinamasi, tai paskolų aptarnavimui bus išleidžiama tiek, kad neužteks lėšų kitų viešųjų paslaugų tinkamam finansavimui. Norint išlaikyti stabilią pensijų sistemą ir užtikrinti, kad ateityje pensijos sudarytų didesnę buvusio atlyginimo dalį, Lietuvai reikėtų ilginti pensinį amžių.

Valstybės valdomos naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės „Klaipėdos nafta“ stebėtojų tarybos nariais išrinkti Mantas Šukevičius, Robertas Vyšniauskas ir įmonės akcininkės atstovė Dovilė Kavaliauskienė.  Jie išrinkti ketverių metų kadencijai akcininkų susirinkime ketvirtadienį, pranešė bendrovė. 10,41 proc. įmonės akcijų valdantis koncernas „Achemos grupė“ siūlė savo kandidatus į tarybą: „Achemos“ valdybos narį Liną Vidauską bei grupės vadovę Irmantę Kimienę.

Išaugus vilniečių, besikreipiančiųjų dėl šildymo, vandens kompensacijų ir pašalpų, srautams sostinės gyventojai jas galės užsisakyti savarankiškai telefonu, ketvirtadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. Savivaldybė BNS nurodė, jog lyginant 2021 metų laikotarpį nuo rugsėjo 1 iki spalio 19 dienos su 2022-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, besikreipiančiųjų dėl kompensacijų skaičius išaugo tris kartus.

Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) ketvirtadienį pasirašyta trišalė sutartis dėl bandomojo priešgaisrinės saugos modelio Radviliškyje.  Dokumentą pasirašė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Radviliškio rajono meras Vytautas Simelis ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, sako Lietuvos siekis diversifikuoti rinkas pasiteisino – sparčiai auga lietuviškų prekių eksportas ir į Indijos bei Ramiojo vandenyno regiono šalis.

Bankomatuose, kortelių skaitytuvuose ir kitais būdais išgrynintų pinigų kiekis pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernai tuo pat laiku, išaugo 15 proc. iki 5,1 mlrd. eurų, skelbia Lietuvos bankas (LB). Mokėjimo kortelėmis sausį-birželį tam pasinaudota apie 31 mln. kartų, arba 7 proc. daugiau nei pernai (apie 25 mln. kartų), pranešė Lietuvos bankas (LB).   Pasak jo, šiemet daugiau pinigų paimta dėl atlaisvintų pandemijos ribojimų, įtakos tam darė ir karas Ukrainoje.

Praėjus daugiau nei savaitei po to, kai Vyriausybė Seimui pristatė 2023 metų valstybės biudžeto projektą, parlamentarai pradėjo teikti siūlymus papildomai finansuoti kai kurias sritis.   Jau įregistruota 10 dešimt pasiūlymų skirti kiek daugiau negu 14 mln. eurų. Ankstesniais metais jų būdavo kur kas daugiau.     Valdantieji konservatoriai kol kas jokių siūlymų nepateikė.

Lietuvos ekonomika kitais metais augs greičiau nei kitose šalyse ir sieks apie 1,3 proc., sako Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausiasis ekonomistas Alvaras Pereira. Jo teigimu, Lietuvai norint išlikti konkurencinga būtina tęsti pradėtas reformas. „Tikrai bus sulėtėjimas, bet Lietuvos ekonomika augs 1,3 proc. (2023 metais – BNS) – greičiau nei kitose šalyse. Bet tai priklausys nuo karo, nuo kitų šalių ekonomikų.

Lietuvos bankas finansinių technologijų bendrovei „Paysera“ po 1,5 metų trukusio įmonės pasiruošimo suteikė tarpusavio skolinimo operatoriaus licenciją.    „Skolinimą „žmogus-žmogui“ pridėsime prie kitų paslaugų mūsų klientams, kurie galės patogiai investuoti bei pateikti prašymą paskolai toje pačioje aplinkoje, kurioje tvarko savo asmeninius finansus arba naudojasi kitomis mūsų paslaugomis”, – pranešime sakė įmonės vadovo pavaduotoja Žydrūnė Putelytė.

Lietuva skatins vandenilio – vienos švariausių alternatyvių degalų rūšių – naudojimą transporte bei žada sukurti tam reikalingą infrastruktūrą, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Lietuva iki 2030 metų planuoja ne tik paskatinti visų rūšių vandenilinių transporto priemonių – lengvųjų, autobusų ir vilkikų – įsigijimą, bet ir sukurti joms reikalingą vandenilio papildymo infrastruktūrą. Tikimės, kad pirmoji vandenilio papildymo stotelė šalyje bus 2024 metų pabaigoje.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, jog europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ atkarpa nuo Kauno iki Rygos bus pastatyta pirmiausia.  „Esame padarę visus veiksmus, kad atkarpa nuo Kauno iki Rygos yra brandžiausia ir neabejoju, iš visų atkarpų pastatyta bus pirmiausia“, – bendroje su Latvijos transporto ministru spaudos konferencijoje Vilniuje ketvirtadienį sakė M. Skuodis.

Prieš 30 metų pirmąją modernią maisto prekių parduotuvę Lietuvoje atidaręs prekybos tinklas „Iki“ ir toliau išlieka mažmeninės prekybos rinkos inovatoriumi daugelyje sričių: tai ir pirmoji moderni „Iki“ parduotuvė Lietuvoje, ir pirmosios vakarietiško asortimento naujovės, savitarnos kasos, ir šiemet atidaryta pirmoji „Iki“ prekės ženklu pažymėta autonominė parduotuvė.

Lietuvoje infliaciją lemia ne tik išoriniai, bet ir vidiniai veiksniai, pastebi specialistai. Viena iš priežasčių – darbo užmokesčio augimas. Tuo metu ekonomistas pastebi, kad atlyginimai auga sparčiau nei darbo našumas, todėl Lietuva esą praranda konkurencingumą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius teigia, jog nepaisant nuolatinių krizių – pandemijos, energetikos – šalies pramonė tapo viena iš laimėtojų. „Visa Europa išmoko skaudžias pamokas ir dabar Europa ženklą „Made in China“ sparčiai keičia į „Made in EU“, o Lietuva vykstant šiems procesams tapo viena iš laimėtojų“, – ketvirtadienį Metų ekonomikos forume Vilniuje sakė V. Janulevičius.

Smulkaus ir vidutinio verslo atstovai  skundžiasi, jog bankai nepagrįstai riboja atsiskaitymus su kai kuriomis užsienio įmonėmis, kurioms nėra taikomos Vakarų sankcijos. Seimo nariai sako laukiantys Lietuvos banko išvados, problemą ketina aptarti ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.   Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojo Algirdo Butkevičiaus teigimu, ypač stinga Lietuvos įmonių atsiskaitymai su partneriais iš kai kurių trečiųjų šalių.

Paštomatų tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Omniva LT“ pradėjo įrenginėti 69 naujus paštomatus – bendras jų skaičius iki metų pabaigos pasieks 420, o paštomatų skyrelių padaugės nuo 47 tūkst. iki 52 tūkstančių. Po šios plėtros bendrovės paštomatai atsiras ir vietovėse, kuriose jų nebuvo iki šiol: Šventojoje, Aukštadvaryje, Sedoje, Viekšniuose, Nemėžyje, Neveronyse ir Ežerėlyje, ketvirtadienį pranešė bendrovė.  Taip pat „Omniva LT“ įsigijo 30 naujų automobilių.

„Sodros“ duomenimis, vienišo asmens išmoką šiuo metu gauna daugiau kaip 222,8 tūkst. žmonių. Per devynis šių metų mėnesius jiems išmokėta 68,7 mln. eurų išmokų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad nuo šių metų pradžios vienišo asmens išmoką gali gauti visi Lietuvoje gyvenantys vieniši žmonės su negalia ir žmonės, sulaukę senatvės pensijos amžiaus. Vienišo asmens išmoka jų pajamas per metus padidina 384 eurais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vokietijos energetikos kompanija „Uniper“ pasirinko Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorę „Klaipėdos nafta“ valdyti Šiaurės jūros pakrantėje statomą pirmąjį šalyje Vilhelmshafeno SGD terminalą – jis turėtų pradėti veikti šią žiemą.

Bankas „Luminor“ skolina 22,3 mln. eurų nekilnojamojo turto plėtros grupės „Darnu Group“ statomam kariniam miesteliui Rokantiškėse, Vilniaus rajone. Projektas įgyvendinamas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės pagrindu, ketvirtadienį pranešė bankas. „Darnu Group“ antrinė bendrovė „Salvinta“ pagal rugpjūtį pasirašytą sutartį su Krašto apsaugos ministerija  karinį miestelį pastatys iki 2024 metų pradžios.

Pasauliniai išmaniųjų telefonų pardavimai šiais metais susitraukė dėl „niūrių ekonomikos perspektyvų“, privertusių žmones skirti pinigus būtiniausioms reikmėms, o ne naujiems įrenginiams, teigia rinkos stebėtoja „Canalys“.  Rinkos tyrimų bendrovės „Canalys“ duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį ketvirtį išmaniųjų telefonų pardavimai buvo 9 proc. mažesni nei per analogišku laikotarpiu praėjusiais metais bei smuko į žemumas, neregėtas nuo 2014-ųjų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad nemažą valstybės paramą verslui dėl itin išaugusių energijos kainų 2023 metų biudžete lėmė ir kitų Europos Sąjungos šalių sprendimai padėti savo verslui bei Vyriausybės siekis palaikyti įmonių konkurencingumą.  G. Skaistė kartojo pasigendanti Europos Komisijos (EK) vaidmens  koordinuojant pagalbą verslui.

Daugybę žinomų, turtingų svečių ir prabangių renginių priėmęs „Esperanza Resort“, panašu, susiduria su problemomis. Trakų rajone įsikūręs poilsio kompleksas praneša atleidžiantis darbuotojus. Kaip skelbia Užimtumo tarnyba, bendrovė spalio 17 d. pranešė atleidžianti 71 darbuotoją. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu „Esperanza Resort“ turi 107 darbuotojus. Vidutinis jų darbo užmokestis yra 1965 eurai neatskaičius mokesčių.

Prasidėjus krepšinio sezonui Kauno „Žalgirio“ sirgaliai sulaukė netikėtos staigmenos – išskirtinės atributikos kolekcijos. Pagrindinio klubo partnerio „Švyturys nealkoholinis“ iniciatyva įgyvendintas projektas siekia suvienyti visą žaliai-baltą komandos gerbėjų bendruomenę. Populiaraus lietuvių dizainerių dueto „Egyboy“ kurta riboto leidimo kolekcija jau dabar prieinama visiems „Žalgirio“ sirgaliams.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) siūlant neterminuotą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą ne tik viešbučiams, bet ir restoranams, kultūros ir sporto veiklai, finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia norinti matyti šios lengvatos finansavimo šaltinius.  „Pinigų traukimai iš šešėlio jau yra turbūt tapę tam tikra legenda, kuomet visos papildomos išlaidos yra grindžiamos šešėlinėmis pajamomis. Visgi, biudžeto projektas yra formuojamas atsižvelgiant į įrašytas eilutes.

Europos Komisijos (EK) pasiūlymas laikinai nustatyti dinaminę kainų ribą sandoriams TTF biržoje būtų naudingas dujų vartotojams Lietuvoje, sako elektros ir dujų tiekėjos „Ignitis“ valdybos narys, verslo klientų ir plėtros vadovas Haroldas Nausėda. Pasak jo, tiek vamzdynais, tiek laivais į Lietuvą atkeliaujančių dujų įsigijimas yra susietas su TTF indeksu (Nyderlandų dujų indeksas), o pastarąjį formuoja TTF birža.

Verslininkui Vidmantui Kučinskui nepavyko įtikinti teismo atnaujinti bylą dėl 23,4 mln. eurų jo skolos Rusijos bankui „Alfa Bank“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) spalio 10 dieną atsisakė priimti V. Kučinsko skundą.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vyksta į Briuselį, kur su Europos Sąjungos lyderiais aptars energijos kainų suvaldymo priemones, tolesnę paramą Ukrainai bei sankcijas Rusijai. Į Europos Vadovų Tarybą susirinkę šalių vadovai daugiausia dėmesio skirs energetikai ir Europos Komisijos pasiūlytoms priemonėms, kaip palengvinti išaugusių sąskaitų naštą gyventojams.

Lietuvoje fiksuojama vis daugiau sukčiavimo atvejų, kai žmonių pinigai išviliojami, sąskaitos ištuštinamos telefonu ar kompiuteriu. Kitos šalys, susiduriančios su panašiomis problemomis, jau planuoja įvesti kompensacijas nukentėjusiems gyventojams. Tačiau kodėl to nedaroma Lietuvoje? Pastaruoju metu ir Jungtinėje Karalystėje (JK) sukčiavimo atvejų, kai iš gyventojų išviliojami pinigai, padaugėjo beveik 40 proc., o nuostolių suma skaičiuojama šimtais milijonų svarų sterlingų.

Vyriausybė pradėjo nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimą – trečiadienį suformuota „Investicijų ir verslo garantijų“ („Invegos“), Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA), Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo grupė, patronuojančia bendrove paskirta „Invega“. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vyriausybė posėdyje. „Konsoliduojame keturias nacionalines plėtros įstaigas.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ po daugiau nei dvejų metų galutinai pralaimėjo ginčą su Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) dėl bendrovės „Mezon“ verslo pardavimo įmonei „Bitė Lietuva“ – pastaroji be konkurso gavo ir „Mezon“ radijo dažnius.

Architektai pateikė galutinį Nacionalinės koncertų salės projektą – jei jam bus pritarta, daugiafunkcis meno centras ant Tauro kalno galės priimti aukščiausio lygio klasikinės muzikos atlikėjus, o Lietuvos orkestrai turėtų geros akustikos sales ir repeticijoms, ir koncertams.  Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, jog statybos dėl išaugusių kainų brangs 30 mln. eurų iki 104 mln.