Lietuvos verslas

Atlikėjams siekiant neterminuotai pratęsti 9 proc. lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio taikymą, kiti kultūros sektoriaus atstovai prašo lengvatos visiems kūrėjams. Keliolika asociacijų, vienijančių įvairių meno sričių kūrėjus, pirmadienį kreipėsi į Vyriausybę, Prezidentūrą ir Seimą, pabrėždami, jog džiaugiasi atlikėjams suteiktomis galimybėmis išgyventi ekonominio sunkmečio metu.

SBA grupės tekstilės įmonių grupė „Utenos trikotažas“ per devynis šių mėnesius gavo 26,3 mln. eurų pajamų – 23,2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus, kai jie siekė 21,3 mln. eurų. Pajamas augino pagrindinė veikla, pirmadienį pranešė bendrovė.

JAV tabako kompanijai „Philip Morris International“ dėl karo sustabdžius fabriką Ukrainoje, plečiamas jos padalinys Klaipėdoje – ruošiamasi už 3,5 mln. eurų plėsti gamybos patalpas, pranešė bendrovė. „Šiemet pradedamas sandėliavimo paskirties pastato rekonstravimo projektas, numatomos investicijos siekia 3,5 mln. eurų. Projekto metu bus pastatyta nauja pastato dalis ir sujungta su esamo pastato sandėlio dalimi.

Statistikos departamentas pirmadienį skelbs Lietuvos trečiojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį. BNS kalbinti ekonomistai mano, kad BVP trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo maždaug 1 proc. Tik vienas iš septynių ekonomistų prognozavo, kad ekonomika susitraukė 0,2 procento.  Analitikų vertinimu, ekonomikos augimą lėtina mažesnis vartojimas, kurį lemia infliacija ir ekonominis bei geopolitinis neapibrėžtumas.

Lietuvoje daugėja žmonių, kurie net sulaukę pensinio amžiaus ir toliau dirba. Darbuotojų atstovai tikina, kad pensija neužtikrina oraus pragyvenimo, todėl žmonėms ir tenka prisidurti prie pensijos. Tuo metu ekonomistas atkreipia dėmesį, kad norint ilgai dirbti reikia tausoti sveikatą, tad būtina keisti mūsų šalies sveikatos sistemą.

Dar iki prasidedant šildymo sezonui gyventojai suskubo teikti prašymus kompensacijoms gauti. Tačiau dalia tokių prašymų buvo atmesta. Žmonės įtaria, kad savivaldybės specialiai nenori skirti kompensacijų, todėl prašymus ir atmeta.  Studentė Emilija (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad užpildė prašymą gauti kompensacijai už šildymą. Tačiau jos prašymas buvo atmestas, nes ji gyvena Palangoje, o studijuoja Vilniuje.

Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teigia dar liepą antstolei perdavusi vykdyti teismo sprendimą nugriauti sostinėje nebaigtus statyti Maskvos namus bei laukianti tolesnių jos veiksmų. Pati antstolė Asta Stanišauskaitė BNS nurodė, kad procesas vykdomas, tačiau jo detalių teigė negalinti komentuoti.

Gyventojai būstų perka mažiau, tačiau remonto meistrams darbo vis dar netrūksta. Žmonėms tenka laukti kelis mėnesius eilėse, o už 2 kambarių būsto remontą ar įrengimą pakloti iki 32 tūkst. eurų. Meistrai tikina, kad būsto remonto ar įrengimo atidėti nereikėtų, nes kainų kritimo nebus.  Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Auksė pasakojo, kad su vyru prieš metus įsigijo naujos statybos butą.  „Pagaliau atsikaustėme ten gyventi. Tačiau buto įrengimas dar nebaigtas.

Paskutinį spalio sekmadienį prasidedant aviacijos žiemos sezonui Lietuvos oro uostai pasiūlys beveik 70 skrydžių krypčių, tarp kurių – dvi naujos iš Vilniaus. Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis teigia, kad itin sėkmingą vasaros sezoną pavyko atstatyti daugiau nei 90 proc. ikipandeminio skrydžių ir keleivio srauto, todėl tikimasi tokį augimo tempą išlaikyti ir žiemą. Manoma, kad augimo tendencijas padės išlaikyti ir užsakomieji skrydžiai.

Lietuvos keliuose – 42 „juodosios dėmės“, kuriose fiksuojama daugiausia eismo įvykių per pastaruosius kelerius metus. Vis dėlto, tiriant kelius nacionaliniu mastu, jų būtų žymiai daugiau, įspėja specialistai. Ir nors žuvusių keliuose skaičius mažėja, eismo įvykių ir juose sužeistų žmonių – vis daugiau.

Nuo praėjusių metų liepos išmokos skiriamos ne tik našliams, bet ir vienišiems, t.y. išsiskyrusiems ar niekad santuokos nesudariusiems Lietuvos pensininkams. Vienišo asmens išmoką automatiškai gauna daugiau nei 222,8 tūkst. gyventojų, tačiau kai kuriems dėl jos reikia kreiptis. Pašnekovai nurodė, kas tiksliai gali gauti 32 eurus per mėnesį ir dėl kokių priežasčių jų gali netekti.

Darbdaviai pastebi, kad gyventojai vyksta dirbti į užsienį ne tik dėl didesnių pajamų šiuo metu, bet ir dėl didesnės pensijos ateityje. Skaičiuojama, kad Lietuvoje senatvėje žmonės turi pragyventi iš 70 proc. buvusių vidutinių pajamų, tuo metu Norvegijoje ar Ispanijoje gyventojai gauna virš 90 proc. vidutinių pajamų. Šiuo metu yra per 30 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie gauna ir lietuvišką, ir užsienietišką pensiją.

Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojant ribojimams atsiskaityti grynaisiais virš 5 tūkst. eurų, šalies komerciniai bankai teigia tam besiruošiantys.  Pasak Lietuvos bankų asociacijos, siekiant, kad pokyčiai vyktų sklandžiai, kai kuriais atvejais klientams galės būti padidinti grynųjų pinigų įnešimo limitai, laikinai gali būti padidintas darbuotojų skaičius, dažniau inkasuojami bankomatai.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ įsigijo 115 elektra varomų automobilių iš „Toyota“ atstovaujančios bendrovės „Autotoja“. Sandorio vertė siekia 3,3 mln. eurų. Įsigyti elektromobiliai sudarys apie trečdalį „Telia“ inžinierių automobilių parko ir bus naudojami ten, kur per dieną nuvažiuojamas atstumas siekia iki 150 kilometrų, pranešė bendrovė. Naujosios transporto priemonės Lietuvą pasieks per ateinančius metus. Kiekvienam automobiliui bus įrengta ir atskira krovimo stotelė.

Pastaruoju metu rinkose sumažėjus dujų kainai, du mėnesius trąšų negaminti didžiausia jų naudotoja Lietuvoje, Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ planuoja iš dalies atnaujinti amoniako gamybą.  „Įvertinus pasikeitusią situaciją gamtinių dujų rinkoje priimtas sprendimas dalinai atnaujinti amoniako gamybą, paleidžiant dirbti amoniako Nr. 1 agregatą“, – BNS informavo bendrovės atstovė Jolita Macelytė.  Informacijos, kada ir kaip bus atnaujinama amoniako gamyba, ji nepateikė.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 3 proc., dujos Europoje pigo beveik 17 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Elektros megavatvalandė (MWh) Lietuvoje spalio 21–27 dienomis vidutiniškai kainavo 174,7 euro, arba 3 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 179,6 euro. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pat kaip Lietuvoje, Estijoje – augo 3 proc., iki 170,2 euro už MWh. Lenkijoje praėjusią savaitę elektros kaina mažėjo 3 proc.

Daugiau nei 5 kartus pelną auginusi žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovė „Linas Agro Group“ už  2021-2022 finansinius metus išmokės 5 mln. eurų dividendų arba 0,03 euro vienai akcijai. Toks sprendimas penktadienį patvirtintas akcininkų susirinkime, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Linas Agro Group“. Iš viso akcininkai sprendė dėl 55 mln. eurų paskirstytino pelno. Iš jų 606,6 tūkst. eurų skirta į privalomąjį rezervą, o 3,6 mln. eurų – į rezervą akcijoms suteikti.

Karas Ukrainoje tęsiasi toliau ir Kremliaus režimas nelinkęs sustoti, tačiau, panašu, kad Lietuvos gyventojus ir verslą į neviltį varę elektros kainos ima mažėti. „Nord Pool“ biržoje parduodamos elektros energijos kaina spalio 29 d. Lietuvoje kainuos mažiausiai per pusę metų – 68,58 euro už MWh arba 0,069 euro už kWh. Kad būtų su kuo palyginti, šiam pusmečiui nustatyta visuomeninio tiekimo elektros kaina yra per tris 3 kartus mažesnė ir siekia 0,24 euro už kWh.

Europos Sąjungos (ES) šalys ir įstatymų leidėjai ketvirtadienį susitarė, kad nuo 2035 metų bloke nebebus parduodamos naujos transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, pranešė šiuo metu pirmininkaujanti Čekija. Susitarimas atitinka ES nulinės taršos siekius ir gali lemti vidaus degimo varikliais varomų automobilių ir furgonų atsisakymą bloke.  Sprendimas bus dar kartą peržiūrėtas 2026 metais.

Vilniaus apygardos teismas (VAT) dar kartą laikinai sustabdė Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ neteisminę bankroto bylą. Šį kartą tai padaryta bendrovių „Philip Morris Lietuva“, „Orlen Lietuva ir Lietuvos pašto prašymu.  Teismas spalio 27 dieną patenkino bendrovių prašymą dėl laikinųjų priemonių ir sustabdė bankroto procedūras.

Šaltuoju metų laiku dažniau serga tiek suaugusieji, tiek vaikai. Taip nutikus, darbuotojams skiriamas nedarbingumo pažymėjimas arba biuletenis. Tačiau daug svarbesnis klausimas – kada bus sumokėti pinigai už nedarbingumo laikotarpį. „Sodra“ primena, kad ligos išmoka yra paskiriama per 10 darbo dienų nuo nedarbingumo laikotarpio pabaigos.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje atpigo tiek benzinas, tiek ir dyzelinas, Latvijoje – tik benzinas, o Estijoje degalų kainos buvo stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai – Lietuvoje, aukščiausios benzino kainos išliko Estijoje, o brangiausias dyzelinas – Latvijoje.

Vieną iš keturių „Via Baltica“ magistralės ruožų nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos už 55,8 mln. eurų rekonstruos kelių statybos bendrovė „Fegda“. Lietuvos automobilių kelių direkcija pranešė spalio 14 dieną pasirašiusi sutartį su įmone. Planuojama, kad darbai ruože nuo 72,5 iki 79 kilometro prasidės šiemet ir bus baigti kitų metų rudenį.

Lietuvos banko (LB) atstovas sako, kad valstybė elektros ir dujų kainų kompensacijoms 2023 metais gali išleisti maždaug 550 mln. eurų mažiau nei planuoja, todėl infliacija mažėtų ne taip sparčiai.  LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiojo ekonomistas Vaidotas Tuzikas sako, kad pagal dabartines elektros kainas rinkoje kompensacijoms per metus prireiktų mažiau lėšų: gyventojams – 313 mln.

Per praėjusią ekonomikos krizę valstybei pritrūkus pinigų, tuometinė valdžia sumažino daugelį pensijų ir išmokų. Kai kurie netekimai ilgainiui buvo kompensuoti, tačiau dalis pinigų gyventojams taip ir liko nesumokėta. Penktadienį Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ registravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma grįžti prie sumažintų pensijų ir išmokų kompensavimo.

Elektroninėje varžytinių sistemoje šių metų trečiąjį ketvirtį parduota turto už daugiau nei 35 mln. eurų, skelbia sistemą valdantis Registrų centras. Iš viso per ketvirtį paskelbta beveik 2,7 tūkst. varžytinių ir aukcionų, iš kurių įvyko 1,1 tūkstančio. Anot Registrų centro, trečiąjį ketvirtį buvo rekordinis įvykusių aukcionų ir varžytynių kiekis, o kai kuriuose iš jų pradinės pardavimo kainos dalyvių buvo padidintos  keliskart.

Spalį 2,1 procentinio punkto smukusią metinę infliaciją galima laikyti lūžiu, tačiau ji vis tiek yra labai didelė, sako ekonomistai. Pasak jų, statistikų paskelbtos išankstinės metinės infliacijos rodiklį lemia ir palyginamosios bazės efektas.  „Buvo lauka jau seniai, panašu, kad tas lūžis vyksta. Bet kokiu atveju 22 procentai yra labai didelis skaičius“, – penktadienį BNS sakė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Naujausias Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas trečią kartą šiemet pagrindines palūkanų normas padidinti dar 75 baziniais punktais yra „griežtėjanti reakcija į vis platėjančius infliacinius procesus“ euro zonoje, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus.  „Infliacija yra tiesiog per didelė“, – penktadienį žurnalistams sakė LB valdybos pirmininkas.  G. Šimkaus nuomone, gruodį ECB toliau turėtų didinti palūkanas. „Šiuo metu pinigų politika vis dar yra skatinamoji.

„Swedbank“ bankas pradeda teikti ūkininkams paskolas, kurių sąlygos priklausys nuo ūkio tvarumo rodiklių, penktadienį pranešė bankas.  Tokią galimybę bankas pasiūlė pradėjęs bendradarbiauti su klimato technologijų startuoliu „eAgronom“. Nustatytus tvarumo kriterijus atitinkantys ūkininkai turės galimybę gauti specialų sertifikatą, kuris taps pagrindu geresnėms finansavimo sąlygoms suteikti.

Išankstinis metinės infliacijos įvertis šiemet spalį, palyginti su 2021 metų spaliu, siekė 22 proc., skelbia Statistikos departamentas.  Anot jo, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Šilumos energijos kainos per metus augo 89,9 proc., kietojo kuro – 2,7 karto, elektros – 78,8 proc., dujų – 52,1 proc.

Jungtinės Valstijos remia Lietuvos siekį spartinti Baltijos šalių sinchronizaciją ir atsijungimą nuo BRELL elektros žiedo, sako Vašingtone su darbiniu vizitu viešintis energetikos ministras Dainius Kreivys.   „JAV yra mūsų saugumo garantas ne tik gynybos, bet ir energetinio saugumo srityje.

Veiklą rugsėjo viduryje sustabdžiusi laikinojo administratoriaus prižiūrima Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ gamybą turėtų atnaujinti anksčiausiai lapkričio viduryje, teigia laikinasis įmonės administratorius Rimvydas Vaštakas. „Aiškesnės datos negu lapkričio vidurys nėra, tačiau kol kas ir iš komercijos direktoriaus, ir iš naujo paskirto direktoriaus (Andrejaus Savčuko – BNS) informacija yra tokia, kad lapkričio viduryje“, – BNS sakė R. Vaštakas.

Automobilių dalijimosi bendrovė „CityBee“ iki šiol neatlygino dalies klientų reikalaujamos 60 tūkst. eurų neturtinės žalos už nutekintus jų duomenis. Klientams atstovaujantis Vartotojų aljansas tikisi šiuos pinigus atgauti teisme.  Kolektyvine pretenzija, prie kurios prisijungė 200 bendrovės klientų, iš „CityBee“ reikalauta kompensaciją sumokėti iki spalio pabaigos, tačiau Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas sako, jog bendrovė nerodo jokios iniciatyvos ją sumokėti.

JAV viešintis Lietuvos energetikos ministras sako, kad Europai reikalingas dar didesnis amerikietiškų dujų kiekis, ypač kitą žiemą, kuri gali būti kritinė. Dainius Kreivys tvirtina, kad šią žiemą Europa suskystintomis dujomis yra apsirūpinusi, tačiau įspėja, kad po metų bus sunkiau dėl rusiškų dujų stygiaus.   „Šią žiemą esame saugūs. Saugyklos yra pilnos.

monės, naudojančios daug energijos, valstybės subsidijų gali tikėtis jau gruodį. Vyriausybė penktadienį patvirtino jų mokėjimo tvarką.  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad labiausiai paveiktos veiklos ir sektoriai nustatyti pagal Europos Komisijos gaires, tačiau dar tariamasi su Komisija dėl veiklų išplėtimo, kad būtų įtraukta daugiau įmonių.

Kiekvienas vairuotojas jau netrukus kelyje privalės važinėti tik su žieminėmis padangomis, tačiau dalis autoservisų gudrauja. Už senų, sudėvėtų padangų grąžinimą reikalauja susimokėti, tačiau tą turėtų daryti nemokamai. Kaip ir kiekvienais metais, iki lapkričio 10 d. vairuotojai turi pakeisti vasarines padangas į žiemines, o jeigu senos padangos kitą sezoną nebebus tinkamos naudoti, jas galima palikti tiesiog autoservise. Visgi vilniečiui Aurimui (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red.

Dar prieš metus darbo rinką veikė pandemija. Šiuo metu tiek daug kandidatų, kiek anksčiau, siūlantys darbą nebesulaukia. Reikalingiausius darbuotojus jie vilioja didesniais atlyginimais. Vis dėlto daugiausia uždirba tie žmonės, kurie dirba užsienyje arba namuose. Taip pat paklausūs tapo saulės elektrinių montuotojai. Ketvirtadienį portalo cvbankas.lt vadovas Tomas Toleikis apžvelgdamas Lietuvos darbo rinką pasakojo, kad dabartiniais duomenimis nedarbo lygis siekia 4,9 proc.

Seimui leidus geriamojo vandens kainas nustatyti atsižvelgiant į elektros ir dujų kainų pokyčius, tris didžiausius šalies geriamojo vandens tiekėjus vienijančios asociacijos „Vandens jėga“ vadovas sako, kad vandens tarifas vartotojams nuo sausio turėtų didėti 50-60 centų už kubą.  „Vienam šeimos ūkiui tai reikštų maždaug 1,5-2,4 euro didesnes sąskaitas už vandenį“, – pranešime sakė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos vandens tiekimo bendroves vienijančios asociacijos vadovas Marius Švaikauskas.

Daugelis esame girdėję įvairių būdų, kaip susitaupyti lėšų, ar taisyklę, kad išlaidos negali viršyti pajamų. Tačiau tyrimai rodo, kad beveik kas antras lietuvis bent kartą per metus pinigų skolinasi. Visgi, kai kurių užsienio šalių gyventojai į išlaidas žvelgia labai atsargiai ir garsėja savo gebėjimu taupyti. Keletas patarimų, paremtų užsienio kultūrų gerąja patirtimi, padės išlaikyti ir jūsų šeimos finansinį stabilumą, šoktelėjus šildymo kainoms, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Susietosios paramos dydis už pienines karves naujame Europos Sąjungos finansiniame periode nuo 2023 iki 2027-ųjų vidutiniškai per metus sieks 45,4 mln. eurų – 32,4 proc. daugiau nei 2015–2022 metais. Ši parama sieks 7,5 proc. viso tiesioginių išmokų voko arba daugiau kaip 50 proc. visos susietosios paramos, pranešė Žemės ūkio ministerija.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paskelbė dar vieną ženklų palūkanų normų didinimą, siekdamas kovoti su rekordiškai aukšta infliacija bei nepaisydamas stiprėjančio nerimo, jog euro zona artėja prie skausmingos recesijos.

Tvarkantis namuose dažnai atsiranda atliekų, kurios netelpa į konteinerius. Didelių gabaritų atliekų (DGA) susikaupia ir atlaisvinant sandėliukus. Savo pranešime spaudai „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) primena, kaip tinkamai tvarkyti didelių gabaritų atliekas. VASA jau trejus metus vilniečiams siūlo pasinaudoti nemokama DGA išvežimo iš namų paslauga. Šią paslaugą sostinės gyventojai gali užsisakyti VASA Savitarnos svetainėje, el. paštu dga@vasa.

Finansų ministrei pareiškus, kad 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata yra naudingiausia didelėms bendrovėms, pirmiausia greitojo maisto restoranams ir picerijų tinklams, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigia, jog lengvata aktuali daugiau nei 40 proc. viešojo maitinimo įmonių. „Finansų ministrė pareiškė, kad PVM lengvata (...) nėra aktuali daugumai sektoriaus įmonių, nes tik greitojo maisto restoranai ir picerijų tinklai yra PVM mokėtojai.

Elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ įjungė baigiamą rekonstruoti 330 kV Telšių transformatorių pastotę. Ji padidins elektros pralaidumą jungtyse su Latvija ir Švedija, o tai turės teigiamos įtakos elektros importui ir kainai, pranešė įmonė.  „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Donatas Matelionis sako, kad įjungus pastotės skirstyklą ir suremontavus jos transformatorių didėja vakarų Lietuvos tinklo patikimumas.

Baigiantis dabartinės Lietuvos pašto vadovės Astos Sungailienės kadencijai, įmonės valdyba paskelbė naujo vadovo atranką. Tarp pagrindinių būsimam vadovui keliamų lūkesčių – bendrovės efektyvumo ir pelningumo užtikrinimas, orientavimasis į tarptautinę plėtrą, optimizavimą ir skaitmenizavimą, ketvirtadienį pranešė bendrovė.

Seime ketvirtadienį įstrigo liberalų siūlymas nuo 2023 metų įmonėms, įsigysiančioms iki 50 tūkst. eurų vertės elektromobilius, taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą.  Ketvirtadienį pradėjus pataisų priėmimą pertraukos paprašė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir konservatorių frakcija, vėliau kiti parlamentarai prašė dar dviejų pertraukų, o paskelbus balsavimą salėje nebuvo nė 40 Seimo narių.

 Du trečdaliai – 65 proc. – Lietuvos gyventojų mano, kad karas Ukrainoje ir dėl to išaugusios energijos kainos turėtų paspartinti žaliąją pertvarką, rodo Europos investicijų banko (EIB) atlikta apklausa. Todėl bankas teigia esantis pasiruošęs padėtume Lietuvai įgyvendinti toki pertvarką tiek konsultuojant, tiek teikiant finansinę paramą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), atlikusi virtualiųjų valiutų sektoriaus analizę, ketvirtadienį pranešė nustačiusi grėsmių ir atliekanti patikrinimus. FNTT nustatė, kad iš 195 išanalizuotų operatorių apie 90 proc. tarnybai neteikia privalomos informacijos.  Anot FNTT direktoriaus Rolando Kiškio, didžiausias virtualiųjų valiutų operatorių steigimosi Lietuvoje šuolis stebimas šiais metais. „Iki šių metų spalio mėnesio vidurio apie savo veiklos pradžią informavo jau 788 įmonės.