Lietuvos verslas

Europos Komisija (EK) Lietuvai išmokėjo papildomą 142 mln. eurų paramą finansuoti 2021 metų Vyriausybės išlaidas, mokant darbo užmokesčio subsidijas už prastovas karantino metu, kai neveikė dalis verslų. „Išmokėtomis paskolomis bus finansuojamos ankstesnės išlaidos, susijusios su priemonėmis, kurių imtasi siekiant kovoti su dideliu socialiniu ir ekonominiu COVID-19 krizės poveikiu“, – pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Mažmeninį verslą su investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupe „Invalda INVL“ jungiančio Šiaulių banko vadovas sako matantis galimybę plėsti banko verslą bei tapti trečiu mažmeniniu banku Lietuvoje. „Siekiamybė yra po susijungimo tapti trečiu Lietuvos vartotojų pasirinkimu mažmeninėje bankininkystėje“, – trečiadienį internetiniame seminare investuotojams sakė banko administracijos vadovas Vytautas Sinius. Anot jo, iki šiol bankas apie 80 proc.

Rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą Vilniaus gyventojams kitąmet nesikeis – savivaldybės taryba trečiadienį patvirtino jų dydžius.  Bendros vienos tonos atliekų surinkimo ir sutvarkymo sąnaudos 2023 metais sieks 150,3 euro už toną, šiais metais jos siekė 150,8 euro.  Pasak vicemero Valdo Benkunsko, dėl „Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus“ (VASA) kontrolės ir bei mažėjančio surenkamų atliekų kiekio vilniečius kitąmet pasieks mažesnės sąskaitos nei šiemet.

Kritusi jūrinio konteinerio gabenimo tarp Kinijos ir Klaipėdos kaina gali būti artėjančios recesijos požymis, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas. Anot Vaidoto Šileikos, 1,2 tūkst. eurų siekianti kaina jau pasiekė ikipandeminį lygį.  „Taip, tai jau galima konstatuoti. Šiuo metu paklausa mažėja, tai yra pagrindinis veiksnys.

Vilniaus taryba trečiadienį padėjo svarstyti kitų metų miesto biudžeto projektą. Jam po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Dabar projektą svarstys komitetai, sausio 18 dieną jis grįš į tarybos posėdį, o galutinis balsavimas numatomas vasario 8 dieną. Kitąmet miestas planuoja gauti 1,014 mlrd. eurų pajamų, numatomi asignavimai siekia 1,116 mlrd. eurų, o jo deficitas sieks 101,6 mln. eurų.  „Nors biudžetas, palyginti su pernai (2022 metais – BNS), kaip ir auga 8,5 proc.

Lietuvai su Švedija iki šiol nesutariant dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, veikiausiai prireiks Europos Komisijos (EK) tarpininkavimo, sako energetikos ministras.  „Dar vienas susitikimas vyks apie (gruodžio – BNS) 15 dieną ir po jo bus sprendimas. Panašu, kad reikalai krypsta, kad reikės Europos Komisijos moderavimo“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė Dainius Kreivys.

Trečiadienį ministrų kabinetas priėmė nutarimą, kuriuo galutinai patvirtino ribas, kai elektros ir dujų kainoms nusileidus žemiau, gyventojams kompensacijos nebus mokamos. Taip pat patvirtintos ir pačios kompensacijos. 28,5 ct/kWh – tokią maksimalią elektros kainos kompensaciją 2023 m. pirmajam pusmečiui šiandien nutarimu patvirtino Vyriausybė.

Nuo 2023 metų pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktiems bazinių socialinių išmokų dydžiams ateinantiems metams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Europos Komisija (EK) patvirtino 2 mln. eurų vertės Lietuvos schemą, skirtą remti sodininkystės sektorių, ypač obuolių augintojus, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Pagal šią schemą pagalba bus teikiama tiesioginių dotacijų forma, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  „Europos Komisija padarė išvadą, kad schema yra būtina, tinkama ir proporcinga valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“, – teigiama pranešime.

Pramonės augimas Lietuvoje spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 2,5 procento. Visoje ES ji augo 3,7 procento. Tuo metu Latvijoje pramonė smuko 2,7 proc., o Estijoje – 5,8 procento.  Per mėnesį – spalį, palyginti su rugsėju – pramonė Lietuvoje augo 1,1 proc., Latvijoje – nepakito, o Estijoje – smuko 0,9 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį smuko 1,9 procento.

Rugsėjo mėnesį lietuvių įkurtas duomenų technologijų ir dirbtinio intelekto startuolis „Spike“ trečiadienį užbaigė investicinį etapą ir pritraukė 700 tūkst. JAV dolerių. Steigėjai verslui vystyti darbuotojų ieškos Lietuvoje – per ateinančius metus čia planuoja pasamdyti iki 10 duomenų inžinerijos bei duomenų mokslo profesionalų, pranešė „Spike“. „Investicijos iš duomenų technologijų ekspertų suteikia motyvacijos visai komandai ir įgalina didinti tempą.

Elektroninių ryšių rinkos bendros pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį augo 0,2 proc. iki 202,8 mln. eurų, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).  „Didžiausią dalį bendrųjų elektroninių ryšių pajamų, kaip ir praėjusį ketvirtį, sudarė pajamos už mažmenines mobiliojo ryšio paslaugas, pajamos už mobilųjį internetą sudarė 40,1 proc., o už kalbinio ryšio paslaugas – 18,4 proc.“, – pranešime sakė RRT ekonominės analizės skyriaus patarėja Vilma Grigaliūnienė.

Konkurencijos tarybai antradienį skyrus rekordinę beveik 73 mln. eurų baudų sumą aštuonioms vaistų perkybos bendrovėms ir jas vienijančiai Lietuvos vaistinių asociacijai (LVA) už draudžiamus susitarimas dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas teigia, jog asociacija neteisingai traktuoja pažeidimą.

Žemės ūkio investicijų grupės „Linas Agro Group“ valdoma prekybos ir paslaugų įmonė „Dotnuva Baltic“ 2024 metais ketina pradėti statyti naują sėklų ruošimo fabriką Latvijoje. Įmonės rinkodaros skyriaus vadovė Daiva Kizerskienė. sako, kad investicijų į jį įmonė dar nėra patvirtinusi.  Tikimasi, kad fabrikas pradės veikti 2025–2026 metais, jame per metus numatoma pagaminti apie 20 tūkst. tonų sertifikuotų sėklų, skirtų Latvijos ir Estijos rinkoms, trečiadienį pranešė bendrovė.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ 2023 metų balandį planuoja atlikti šalies  elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą. Anksčiau jis planuotas šių metų rugsėjį, tačiau dėl sudėtingos situacijos rinkoje ir užtikrinant maksimalius jungčių pralaidumus regione jis buvo atidėtas. „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad šalies sistema pirmą kartą istorijoje veiks visiškai savarankiškai.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ bankroto neteismine tvarka procedūros toliau lieka sustabdytos, nusprendė aukštesnės instancijos teismas. Lietuvos apeliacinis teismas gruodžio 13 dieną atmetė įmonės administratoriaus prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones leidžiant įmonei vykdyti dalį funkcijų.

Lojalumo programa „Mylimiausia“ sausį atsinaujins: beveik 1,4 mln. šalies vartotojų galės arba atsisiųsti mobilią kortelės versiją, arba pasikeisti plastikinę kortelę į naują, nes senoji nebegalios nuo sausio 10 d., jos turėtojai įspėjami pranešime žiniasklaidai. Ir ankstesnio, ir naujo dizaino „SEB Mylimiausia Mastercard“ banko kortelės galios iki datos, nurodytos ant kortelės.

Tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožą tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos už 66,7 mln. eurų (su PVM) rekonstruos viena didžiausių šalyje infrastruktūros statybos bendrovių „Kauno tiltai“. Sutartis su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusia įmone pasirašyta gruodžio 2-ąją, įmonė laimėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) skelbtą magistralės nuo 79 iki 85 kilometro rangovo konkursą, skelbiama centriniame viešųjų pirkimų portale (cvpp.

Trečiadienį pradedamas svarstyti Vilniaus miesto kitų metų biudžeto projektas yra su 101,6 mln. eurų deficitu – planuojama gauti 1,014 mlrd. eurų pajamų, o numatomi asignavimai siekia 1,116 mlrd. eurų. Palyginti su 2022 metų patvirtintu biudžetu, pajamos mažėja 1,6 proc. (2022 metais – 1,031 mlrd. eurų), o išlaidos didėja 19,2 proc. (936 mln. eurų).    Mokesčiai turėtų siekti 580,8 mln. eurų arba 57,2 proc. visų pajamų, iš jų gyventojų pajamų mokestis – daugiau nei 522 mln. eurų.

Lietuvoje Darbo kodeksas numato 16 šventinių dienų. Kai kurios jos sutampa su sekmadieniais, o kitos būna darbo dienomis. Paprastai per jas dirbama tik darbuotojo sutikimu ir mokamas didesnis atlyginimas. O kas nenori dirbti, gali pasiimti dieną ar dvi dienas laisvadienių ir ilgesnį laiką paatostogauti. Daugelis darbuotojų kas mėnesį uždirba daugiau ar mažiau fiksuotą algą. Tačiau atostogų mėnesį į sąskaitą jo gaunama atlyginimo ir atostoginių suma gali skirtis.

Šiaulių apygardos teismas antradienį pradėjo iš esmės nagrinėti baudžiamąją bylą dėl Kuršių marių taršos, posėdžio metu pradėtas garsinti kaltinamasis aktas. Prokurorė Gina Skersinskytė antradienį pradėjo garsinti didelės apimties kaltinamąjį aktą, kurį sudaro daugiau kaip 300 lapų.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė dviejų įstatymų projektams, pagal kuriuos tikimasi sumažinti aukštas energijos kainas ir jos vartojimą, taip pat reguliuoti energijos rinkos pajamas ir jų perviršį.  Už Įstatymo dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo projektą ir Pelno mokesčio įstatymo pataisą balsavo 113 Seimo narių, prieš ir susilaikė po vieną. Galutinis balsavimas vyks iki Kalėdų.  Dokumentai į Lietuvos teisę perkelia Europos Sąjungos (ES) reglamento nuostatas.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Vyriausybės siūlymui statyti antrąjį vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje be valstybės paramos. Teigiama, kad ši statyba paspartintų Lietuvos apsirūpinimą savos gamybos elektros energija ir padėtų amortizuoti kylančias elektros kainas.  Už antrojo parko vystymui skirtą įstatymų pataisų paketą balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo devyni, o 18 susilaikė. Pataisas priimti ketinama iki Kalėdų.

Seimas po svarstymo antradienį pritarė Vyriausybės siūlymams, kaip stiprinti indėlių draudimo sistemą.  Už balsavo 111 Seimo nariai, o vienas susilaikė. Galutinis balsavimas vyks iki Kalėdų.  Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams, Finansinio tvarumo, Kredito unijų, Centrinių kredito unijų, Bankų ir Valstybės skolos įstatymų pataisomis ketinama mažinti finansinę naštą indėlių draudimo sistemai.

Būsto nuomos kainos Lietuvoje pasiekė iki šiol neregėtas aukštumas, o kai kuriais atvejais už dvi praleistas naktis Vilniaus senamiestyje gali tekti pakloti ir daugiau kaip 20 tūkst. eurų. Trumpalaikės būsto nuomos skelbimų portale „Booking.com“ surasti skirtingų apgyvendinimo vietų galima ne vieną, tačiau, vilniečiui Tomui išvydus siūlomą skelbimą, jam tiesiog atvipo žandikaulis, mat nurodyta kaina už apartamentų nuomą, pasak jo, buvo tarsi iš kosmoso.

Vyriausybei praėjusią savaitę pritarus europinio reglamentavimo, skirto mažinti energijos kainas, perkėlimui į Lietuvos teisę, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) parengė ir rinkos konsultacijai pateikė elektros gamintojų pajamų perviršio skaičiavimo metodiką bei jo deklaravimo tvarką.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovui antradienį pareiškus, jog vienas iš mažųjų nepriklausomų elektros energijos tiekėjų patiria problemų, BNS kalbinti jų atstovai tikino sunkumų nepatiriantys.  „Kai sako ir nepasako ir tai gali traktuoti kaip mus, tai šiek tiek nemalonu. Tai ne mes. Mes nesame gavę jokio pranešimo ar susirūpinimo iš VERT“, – BNS teigė tiekėjos „EGTO energija“ vadovas Egidijus Rutkauskas.

Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė sako esanti šokiruota Konkurencijos tarybos sprendimo organizacijai ir kai kurioms vaistinėms už draudžiamą susitarimą dėl antkainių skirti beveik 73 mln. eurų baudų.  „Mes tikrai esame šokiruoti Konkurencijos tarybos sprendimu, to nesitikėjome, nes nepažeidėme nei konkurencijos teisės, nei sudarėme kokių nors neleistinų, negalimų susitarimų“, – spaudos konferencijoje sakė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė sako esanti šokiruota Konkurencijos tarybos sprendimo organizacijai ir kai kurioms vaistinėms už draudžiamą susitarimą dėl antkainių skirti 73 mln. eurų baudų.  „Mes tikrai esame šokiruoti Konkurencijos tarybos sprendimu, to nesitikėjome, nes nepažeidėme nei konkurencijos teisės, nei sudarėme kokių nors neleistinų, negalimų susitarimų“, – spaudos konferencijoje sakė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Pastaruoju metu nepriklausomi elektros tiekėjai imasi pokyčių, bet nebūtinai patogių vartotojams. Vieni atsisako trumpalaikių fiksuotos kainos planų, kiti imasi ir keisti sutartis. Tad ko dar sulauks elektros vartotojai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vytenis Koryzna ir Vidmantas Jankauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvoje nuo karo Ukrainoje pradžios įsidarbino daugiau nei 21 tūkst. ukrainiečių – pusė visų darbingo amžiaus pabėgėlių. Jie per mėnesį sumoka apie 5 mln. eurų mokesčių, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Daugiausiai ukrainiečių dirba gamybos, statybos, transporto ir sandėliavimo, apgyvendinimo ir maitinimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos srityse, teigiama pranešime. „Žaviuosi ukrainiečių darbštumu ir stiprybe, prisidėjimu prie Lietuvos ekonomikos kūrimo.

Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) pareiškė, kad Konkurencijos tarybos sprendimas vaistinėms už susitarimą dėl antkainių skirti beveik 73 mln. eurų baudų yra nepagrįstas ir bus skundžiamas teismui. „Konkurencijos tarybos sprendimas pripažinti Lietuvos vaistinių asociaciją ir jos nares „Benu“, „Eurovaistinę“ bei „Gintarinę vaistinę“ 2017 metais pažeidus konkurencijos teisę absoliučiai nepagrįstas.

Savivaldybės nuo kitų metų sausio galės lanksčiau skolintis Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams.   Seimas antradienį priėmė savivaldybių finansinio savarankiškumo pertvarką numatančias Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas: už balsavo 113 Seimo narių. Laisvės frakcijos atstovas Kasparas Adomaitis įsitikinęs, kad savivaldai reikia dar labiau atlaisvinti galimybes skolintis.

Šiaulių apygardos teismas netenkino bendrovės „Grigeo Klaipėda“ pateikto prašymo įtraukti į bylą anksčiau įmonei vadovavusius Vidą Beržonskį ir Joną Garalį. Antrasis antradienį teisme svarstytas prašymas dėl Aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistų išvados pridėtas prie bylos, tačiau paliktas nenagrinėtas.  Du prašymus antradienį Šiaulių apygardos teisme pateikė bendrovei „Grigeo Klaipėdao atstovaujantis advokatas Linas Sesickas.

Nuo 2023 metų sausio mažos vertės prekių ar paslaugų viešųjų pirkimų lubos didinamos nuo 58 tūkst. iki 70 tūkst. eurų, o darbų – nuo 145 tūkst. iki 174 tūkst. eurų.   Mažos vertės pirkimų riba padidinta apie 20 proc. atsižvelgiant į kainų kilimą dėl karo Ukrainoje.  Seimas antradienį priėmė tai numatančias Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas: už balsavo 117 Seimo nariai, prieš nebuvo, o du susilaikė.

Seimas įteisino didesnes baudas verslui už netinkamai apskaičiuotus mokesčius bei sugriežtino įvairų paslaugų, mokėjimų ir prekybos platformų operatorių veiklą. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojai negalės savarankiškai tikrinti transporto priemonių.  Seimas antradienį priėmė tai numatančias Mokesčių administravimo įstatymo pataisas: už balsavo 112 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 6 susilaikė.

Seimas antradienį sugriežtino nepriklausomų elektros tiekėjų veiklą ir sumažino garantinio tiekimo tarifą. Teigiama, kad nauji suvaržymai labiau apsaugos vartotojus.   Už Energetikos įstatymų pataisas balsavo 113 Seimo nariai, o susilaikė penki. Be to, pritarta ir Elektros energetikos įstatymo ptaisoms.

Didžiausią vidutinį darbo užmokestį – 24,8 tūkst. eurų – Lietuvoje spalį mokėjo Rusijos bendrovės SUEK (Sibiro anglių energetikos kompanija – BNS) padalinys „SUEK Baltic“. Įmonė, kurioje dirba keturi darbuotojai ir kuriai dėl sąsajų su Rusijos oligarchu Andrejumi Melničenka taikomos Vakarų sankcijos, įtraukta į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) sudarytą sankcionuojamų bendrovių sąrašą, jos lėšos įšaldytos.

Lietuvos vaistinių asociacijai ir aštuonioms vaistų prekybos bendrovėms, susitarusioms dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, skirta beveik 73 mln. eurų baudų, antradienį pranešė Konkurencijos taryba. „Eurovaistinei“ skirta 27,5 mln. eurų, „Gintarinei vaistinei“ – 16,7 mln., „Tamro“ – 9,2 mln., „Benu“ – 7,7 mln., vaistų tiekimo įmonei EVD – 2,7 mln., konsultacijų, valdymo, tyrimų ir rinkodaros bendrovei EVRC – 1,27 mln., „Limedikai“ – 7,4 mln., „Siromed Pharma“ – 11,2 tūkst.

Lietuvoje vidutinė elektros kaina lapkričio mėnesį buvo 20 proc. didesnė nei spalį ir siekė 226,63 euro už megavatvalandę (MWh). Baltijos šalyse valandinė elektros kaina svyravo nuo 0,09 iki 549,91 euro už MWh, pranešė elektros energijos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak įmonės vadovo Martyno Gigos, kainų augimą paskatino 13 proc., palyginti su spalio mėnesiu sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba, taip pat 11 proc.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ antradienį visoje Lietuvoje galutinai išjungus 3G ryšį, įmonės technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius sako, kad šis tinklas buvo visiškai nesėkmingas ir nuostolingas, tačiau jam galima padėkoti už internetą telefone, tarptinklinį ryšį ir programėlių ekosistemos pradžią.

Vėlavimas į darbą iš tiesų yra neigiamas įprotis, tačiau kartais dėl įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, gamtos sąlygų ar šeiminių įsipareigojimų vykdymo, tai tampa neišvengiama.

Lietuvos paštas perspėja, kad dėl gausaus snygio gali vėluoti laiškai ir išmokos. Kaip nurodoma antradienį išplatintame pranešime, visoje Lietuvoje besitęsiantis gausus snygis ir pūga sunkina eismo sąlygas, ypač vietovėse su rajoninės reikšmės ir rečiau valomais keliais. Dėl to dalis automobiliais vykstančių Lietuvos pašto laiškininkų korespondenciją ir išmokas gyventojams gali pristatyti vėliau nei įprastai.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) tiria ar vienas iš neįvardijamų mažųjų nepriklausomųjų elektros energijos tiekėjų susiduria su problemomis, tačiau institucija teigia, kad kol kas dėl to įtakos rinkai ir vartotojams – nėra. „Pirmines rizikas vertiname ir esame kreipęsi į mažąjį tiekėją, kurio dabar nenoriu įvardinti, ar tikrai jis susiduria su sunkumais ir kaip jie galėtų būti sprendžiami“, – antradienį LRT radijui sakė VERT vyriausiasis patarėjas Rimas Volungevičius.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ antradienį visoje Lietuvoje galutinai išjungia 3G ryšį, o jo dažnius planuoja naudoti ir daiktų internetui skaitmenizuojant gatvės šviestuvus, požemines aikšteles bei kuriant dar technologiškai pažangesnius dėvimus įrenginius. Pasak „Telia“ technologijų vadovo Andriaus Šemeškevičiaus, trečios kartos tinklui galima padėkoti už internetą telefone, tarptinklinį ryšį ir programėlių ekosistemos pradžią.

Seimas antradienį balsuos dėl nepriklausomų elektros tiekėjų veiklos griežtinimo ir garantinio tiekimo tarifo mažinimo. Teigiama, kad nauji suvaržymai labiau apsaugos vartotojus.

Energetikos ministras Dainius Kreivys antradienį Briuselyje kartu su kitais už energetiką atsakingais Bendrijos ministrais sieks susitarti dėl dujų kainų viršutinės ribos Nyderlandų TTF prekybos taške.

Būsto nuomos kainos Lietuvoje kiekvienais metais augo palaipsniui, tačiau šiais – rekordiškai šoktelėjo į viršų vos per keletą mėnesių. Ir jeigu prieš trejus metus sostinėje vidutinė 1 kv. m. kaina buvo 9,9 euro, per 2022 m. piką ji siekė net 15,8 euro. Šiemet kainos didžiuosiuose miestuose jau padidėjo nuo 11 iki 28 proc. O kai kurie būstai pabrango pusantro šimto eurų. Šiuo metu kainos šiek tiek krenta, tačiau iki praėjusių metų lygio dar toli.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse spalį nepakito, penktą mėnesį iš eilės išlikdamas žemiausiame lygyje nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais – 4,9 proc., teigiama organizacijos pirmadienį išplatintame pranešime. Bedarbių skaičius EBPO narėse spalį, palyginti su rugsėju, beveik nepasikeitė – apytikriai 33,3 mln. žmonių. Moterų ir vyrų nedarbo lygis išliko stabilus – atitinkamai 5,2 proc. ir 4,7 procento.