Lietuvos verslas

Didžiausia mažmeninės prekybos grupė Baltijos šalyse „Maxima grupė“ iš trijų bankų penkeriems metams skolinasi 100 mln. eurų.  Iš bankų SEB ir „Skandinaviska Enskilda Banken“ skolinamasi 50 mln. eurų, iš „Swedbank“ – dar 50 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pirmadienį pranešė grupė. Didžioji dalis lėšų bus panaudota ilgalaikių obligacijų, kurių terminas baigiasi rugsėjo 13-ąją, išpirkimui.

Lietuvoje gegužės mėnesį, išankstiniais vertinimais, mėnesio defliacija buvo 0,1 procento. Defliacija fiksuota pirmą kartą po 2021 metų lapkričio. Išankstinė metinė – gegužę, palyginti su 2022 metų geguže – infliacija siekė 10,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Vilniui ruošiantis didžiausiam ir svarbiausiam iki šiol renginiui Lietuvoje – liepos mėnesį vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, vieni sostinės verslininkai tikisi iš jo gerai uždirbti, tuo metu kiti gali patirti nuostolių. Visi verslo klasės viešbučiai Vilniuje bus visiškai užpildyti, tačiau mažesni gali likti ir be svečių, restoranai taip pat gali sulaukti kur kas mažiau lankytojų – visi susitikimo svečiai bus maitinami „Litexpo“ ir Valdovų rūmuose, o juos aptarnaus dvi įmonės.

Vyriausybė šį trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos siūlymą nuo liepos pratęsti valstybės kompensacijas už gamtines dujas buitiniams vartotojams, tačiau jos bus mažesnės nei šiuo metu, o dujų kaina taip pat mažės keliais centais. Tuo metu subsidijas už elektrą antrąjį pusmetį siūloma panaikinti.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ įsteigė dar dvi atsinaujinančios energetikos projektų vystymui Lietuvoje skirtas bendroves.

Latvijos kapitalo Klaipėdos metalo laužo supirkimo bei didmeninės prekybos bendrovė „Tolmeta“ praėjusiais metais gavo 1,2 mln. eurų pelno – 22 proc. mažiau nei 2021-aisiais (1,5 mln. eurų). Įmonė  dividendams šiemet skiria 1 mln. eurų. 2022 metų pabaigoje „Tolmeta“ buvo sukaupusi 3,3 mln. eurų paskirstytojo pelno, rodo Registrų centrui pateiktos ataskaitos  Bendrovės pajamos pernai nepakito ir siekė 133,6 mln. eurų (2021 metais – 133,4 mln.

Airijai ketinant tapti pirmąja šalimi pasaulyje, kur ant alkoholio produkcijos būtų pateikiami įspėjimai apie žalą, kai kurie Lietuvos parlamentarai mano, kad tai gera pradžia Europoje, kiti sako, jog tai tik simbolinė priemonė, o verslo atstovai idėją vadina naivia.   „Valstietis“ Aurelijus Veryga BNS tvirtino, kad apie iniciatyvą ant alkoholinių gėrimų butelių klijuoti etiketes apie jo daromą žalą sveikatai kalbama jau ne vienus metus.

Vidutinė visuomeninė elektros kaina gyventojams nuo liepos mažėja beveik 19 proc. (5,2 cento) iki 22,264 cento (su PVM) už kilovatvalandę (kWh). Tokią kainą mokėtų maždaug 460 tūkst. nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojų.  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį patvirtino naują visuomeninės tiekėjos bendrovės „Ignitis“ kainą, kuri galios antrąjį šių metų pusmetį.

Pastaruoju metu nekilnojamo turto (NT) pardavėjai pastebi, kad būstų prie jūros lietuviai nebeskuba pirkti. Pajūrio NT rinka esą stagnuoja. Tačiau pirkėjų atsiranda, o dažniausiai jie ieško brangių išskirtinių namų ir butų už kuriuos negaili ir kelių milijonų eurų. NT agentūros „Rolijona“ direktorė Ona Mackevičienė sakė, kad pajūryje, kaip ir visoje Lietuvoje, šiuo metu jaučiama rinkos stagnacija. „Pirkėjai ieško būstų normaliomis, o ne išpūstomis kainomis.

Lietuvos įmonės veiklą vykdo įvairiose šalyse, taip pat ir Afrikoje. Tačiau verslininkai pastebi, kad tinkamų darbuotojų ten rasti irgi sunku, todėl vykdo neįprastas atrankas, pavyzdžiui, iš karto kviečia 50 kandidatų ir pateikia jiems testus. Taip pat siūlo ir lietuviams vykti dirbti į Afrikos šalis. Darbdaviai siūlo ne tik apmokėti kelionę, bet ir nupirkti lėktuvo bilietus šeimos nariams, kurie norėtų atskristi aplankyti.

Vis daugiau gyventojų įvairias prekes užsisako internetu, o klientams jas pristato vairuotojai. Siuntų išvežiotojams per dieną tenka nuvažiuoti vidutiniškai 70, kartais net 300 kilometrų. Tad kiek jie dirba ir kiek gali uždirbti už šį jokio išsilavinimo, regis, nereikalaujantį darbą? Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad siuntų surinkinėjimas ir išvežiojimas yra monotoniškas darbas.

Šiltiems orams pasiekus Lietuvą, įsibėgėja dviračių sezonas. Tačiau ne visi verslininkai džiaugiasi išaugusiu dviračių poreikiu. Prekeiviai tikina, kad dviračių kainos paaugo nežymiai, tačiau kai kurie gali kainuoti daugiau nei automobilis. Dviračių parduotuvių atstovai paaiškino, kodėl dviračių kainos gali skirtis net daugiau nei 100 kartų. Ir nurodė, kad, jei anksčiau lietuviai dviračiui vidutiniškai išleisdavo 500 eurų, dabar ta kaina siekia ir 900 eurų.

Išaugusi infliacija skatina gyventojus ieškoti būdų, kaip investuoti pinigus, kad jie nenuvertėtų. Daugelis lietuvių investuoja į nekilnojamą turtą (NT). Dažniausiai gyventojai būsto investicijai dairosi Vilniuje. Tačiau specialistai skaičiuoja, kad mažesniuose miestuose investicinė grąža yra dvigubai didesnė. Žinių radijo laidoje „Tarp keturių sienų“ trumpalaikės nuomos administratorius ir NT investuotojas Tomas Grižas sakė, kad nėra blogo ar gero laiko investuoti į NT.

Gegužės pradžioje atslinkusios šalnos pridarė didžiulių nuostolių tiek sodininkams, tiek daržininkams. Visgi ir javų bei rapsų augintojams iššūkių netrūksta. Štai Vilkaviškio rajoną kiek netikėtai tokiu metų laiku nusiaubusios liūtys privertė kai kuriuos ūkininkus neplanuotai dar kartą išvažiuoti į laukus ir atsėti nukentėjusius plotus. Karklinių kaime ūkininkaujantis Vaidas Matukaitis juokavo, kad parašyti vadovėlį apie ūkininkų darbus vargu ar kas sugebėtų.

Dažniausiai žmonės skundžiasi negavę pinigų, tačiau būna ir taip, kad papildomi 500 eurų sąskaitoje kaip reikiant išgąsdina ir sukelia nemalonumų. Ypač, kai jokio pervedimo nelaukei, o siuntėjo net nepažįsti. Į tokią situaciją pakliuvusi vilnietė papasakojo, kad netikėti pusė tūkstančio eurų iš nepažįstamojo ją labai sutrikdė – ji išsigando, kad tai gali būti sukčiai.

Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ konsoliduota apyvarta pirmąjį šių metų ketvirtį krito apie 18 procentų, augo bendrovės patiriami nuostoliai. Įmonė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą penktadienį pranešė, kad jos konsoliduota apyvarta šių metų pirmąjį ketvirtį siekė apie 4,6 mln. eurų, EBITDA nuostolis – 0,8 mln. eurų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu bendrovės apyvarta siekė maždaug 5,6 mln. eurų, EBITDA nuostolis – 0,7 mln.

Pagal pernai Seimo priimtas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas, nuo 2025 metų sausio 1 dienos Lietuvos parduotuvėse nebebus galima viešai eksponuoti tabako gaminių ir jų aksesuarų – bus leidžiama tik nurodyti rūkalų pavadinimus ir jų kainas. Taip pat įteisinta specializuotų tabako gaminių parduotuvių ir skyrių veikla, rašoma pranešime spaudai.

Verslininko Nerijaus Numos valdomos vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ konsoliduotos pajamos pernai augo 17 proc. iki 6,5 mlrd. eurų. Grupės grynasis pelnas antrus metus iš eilės mažėjo – siekė 207 mln. eurų ir buvo 10,8 proc. mažesnis nei 2021 metais, pranešė „Vilniaus prekyba“.  Iš sukaupto grynojo pelno dividendams skirta 440 mln. eurų  – didžioj jų dalis bus skirta plėtrai.

Europos teismų tarybų tinklo (ENCJ) Vykdomoji valdyba ragina Lietuvą užtikrinti adekvačias teisėju algas. Tai teigiama ketvirtadienį išplatintame institucijos pareiškime. „Valdyba mano, kad teismų nepriklausomumas turėtų apimti apsaugą nuo kišimosi į teismo, kaip institucijos, finansinį saugumą. Teisėjų atlyginimas turėtų būti adekvatus ir neleisti teisėjams patirti netinkamo spaudimo ir korupcijos rizikos“, – nurodoma tekste.

Užimtumas auga, o nedarbas išlieka sąstingio ribose – tokius duomenis rodo gegužės mėnesio Europos darbo rinkos barometras, rašoma pranešime spaudai. Palyginti su balandžio mėnesiu, jis sumažėjo 0,1 balo. Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkoje pirmaujantis rodiklis siekia 101,7 balo ir gerokai viršija neutralią 100 balų ribą.

Degalų kainos Lietuvoje toliau krinta – vidutinė dyzelino kaina mažėja jau 11 savaičių iš eilės, o benzino – 5 savaites iš eilės, skelbia Lietuvos energetikos agentūra. LEA pažymi, kad Lietuvoje degalai ir toliau išlieka pigiausi Baltijos šalyse. Per pastarąją savaitę – gegužės 19– 25 dienomis – vidutinė dyzelino kaina nukrito vienu centu iki 1,3 euro už litrą (ankstesnę savaitę – 1,31 euro), vidutinė benzino kaina nepasikeitė ir yra 1,48 euro – ji yra 38 centais mažesnė nei prieš metus.

Kauno miesto savivaldybės atstovai pasidalijo žinia, kad vairuotojai automobilius mieste kurį laiką galės statyti visiškai nemokamai. Šią žinią penktadienį savivaldybės atstovai paskelbė socialiniame tinkle, taip pat įvardijo laikotarpį, kada už automobilio stovėjimą mokėti nereikės. „Dalinamės žinia vairuotojams – nuo šiandien 8 val. ryto iki pirmadienio 8 val.

Šiemet spalį baigiantis Lietuvos oro uostų sutarčiai su bendrove „LOT Polish Airlines“ dėl verslui patogaus skrydžio iš Vilniaus į Londono Sitį, ieškoma naujo oro vežėjo šiuo maršrutu.  Lietuvos oro uostai pranešė paskelbę tarptautinį kvietimą oro bendrovėms dalyvauti šio operatoriaus atrankoje.

Šalies komerciniai bankai sustabdę verslo ar žmonių bankinius pervedimus, vėliau dažniausiai ribojimus atšaukia, bet kartu spėja ir pasipelnyti – už operacijų patikros paslaugą nusirašo po 50-65 eurus, sako parlamentinio Ekonomikos komiteto narė Laima Mogenienė.  Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė Vaida Butkuvienė taip pat tvirtina, kad toks mokestis yra.

Vilniaus viešajame transporte šeštadienį pradės veikti naujoji e. bilieto sistema, praneša savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“. Skelbiama, kad naujo elektroninio bilieto integravimas į viešojo transporto sistemą vyksta palaipsniui: iki sistemos paleidimo, šeštadienio, nauja įranga bus sumontuota 642-jose transporto priemonėse, likusi dalis – 76-uose seniausiuose troleibusuose bus įrengta iki birželio 30 d. Kol šiuose troleibusuose bus vykdomi naujų komposterių montavimo darbai,...

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė išrinkta Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) viceprezidente. Lietuvos atstovas tokį postą Europos profesinių sąjungų judėjime užimą pirmą kartą, pranešė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. „Tai simbolizuoja naują kokybinį profesinių sąjungų etapą Lietuvoje – mūsų balsas tarptautinėje erdvėje bus dar labiau girdimas ir, tikėkimės, prives prie daugiau teigiamų pokyčių.

Lietuvos Vyriausybei suteikus „Air Baltic“ paskirtojo vežėjo statusą skrydžiams tarp Vilniaus ir Dubajaus, jau galima užsisakyti skrydžius šiuo maršrutu, praneša Latvijos oro linijų bendrovė. Ši skrydžių kryptis įtraukta į artėjančio žiemos sezono tvarkaraštį, kuriuo iš viso siūloma 11 naujų maršrutų iš Baltijos šalių ir Tamperės (Suomija). Skrydžiai iš Vilniaus į Dubajų bus vykdomi du kartus per savaitę (trečiadieniais ir šeštadieniais), o numatoma skrydžio trukmė – apie 6 val. 35 min.

Valstybei priklausanti bendrovė „Ignitis“ pradeda klientų informavimą apie vienašališką elektros energijos kainos mažinimą nuo liepos 1 d., rašoma įmonės pranešime. Apie vienašališką kainos mažinimą ir tikslią kainą, bendrovė individualiai informuos tuos klientus, kurie nebus pasikeitę plano į pigesnį iki informacijos siuntimo pradžios. Informuoti klientus įmonė įsipareigoja likus ne mažiau kaip 30 dienų iki kainos mažinimo, kaip numatyta įstatyme.

Telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ pajamos pernai, palyginti su 2021 metais, augo 15,7 proc. iki 295,6 mln. eurų (2021 metais – 255,5 mln. eurų), įmonės grynasis pelnas didėjo 39 proc. iki 75,1 mln. eurų (54 mln. eurų), rodo bendrovės Registrų centrui pateiktos ataskaitos.  „Bitės grupės“ pajamos pernai augo 10,5 proc. iki 529,7 mln. eurų (479,5 mln. eurų), grynasis pelnas – 26,7 proc. iki 78,7 mln. eurų (62,1 mln.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad šiemet pradėjus neįgaliųjų įdarbinimo pertvarką, jie darbą susiranda 1,5 karto greičiau nei anksčiau. „Tie žmonės, kurie yra registruoti Užimtumo tarnyboje, jų terminas iki darbo susiradimo sutrumpėjo 1,5 karto.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupė „Grigeo“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 8,2 mln. eurų grynojo pelno – 3,7 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Grupė gavo 54,1 mln. eurų pajamų – 8,5 proc. daugiau nei prieš metus, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Grigeo“. Grupės pelnas, neišskaičiavus mokesčių, palūkanų ir nusidėvėjimo (EBITDA) padidėjo 2,5 karto iki 12 mln. eurų. Vien bendrovės „Grigeo“ pardavimai šiemet augo 46,3 proc.

Lietuvoje dažnam pensininkui trūksta pinigų net būtinosioms išlaidoms. Ypač šiuo metu, kai prekių ir paslaugų kainos auga sparčiau nei pensijos. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) tikina, kad reikia tobulinti pensijų sistemą, tada žmonės gaus skandinaviškas išmokas ir pas mus. LIPFA vadovas Tadas Gudaitis pripažino, kad žmonių lūkesčiai, augant algoms ir kainoms, pastaruoju metu didėja. „Žmonės nori skandinaviškų pensijų.

Iš Vilniaus pasiekti Kopenhagą, Niujorką ar kitus Jungtinių Amerikos Valstijų miestus nuo ateinančio žiemos sezono bus dar patogiau: Skandinavijos oro linijų bendrovė SAS padidins maršrutų tarp Vilniaus ir Kopenhagos skrydžių dažnį. Dažnių didinimas signalizuoja, kad Lietuvos susisiekimas su pasauliu sugrįžta į priešpandeminį lygį ir yra efektyviai plėtojamas per partnerystes su tarptautinėmis oro linijų bendrovėmis, rašoma pranešime spaudai.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje 882,1 tūkst. asmenų gavo bent vienos rūšies pensiją – pensijų gavėjų per metus padaugėjo 0,3 tūkst., jie sudarė 30,8 proc. visų nuolatinių šalies gyventojų (2021 metais – 31,4 proc.). Vidutinė senatvės pensija buvo 474 eurai, arba 61 euru (14,8 proc.) didesnė nei 2021 metais, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstines senatvės pensijas 2022 metų pabaigoje gavo 25,4 tūkst. asmenų – 0,5 tūkst. (2,2 proc.) daugiau nei 2021 metais.

Realusis darbo užmokestis Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumažėjo 5,4 proc.: viešajame sektoriuje buvo 5,8 proc. mažesnis, privačiajame – sumažėjo 5,2 proc. Realiojo darbo užmokesčio mažėjimą lėmė spartesnis kainų nei darbo užmokesčio augimas, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių pirmąjį ketvirtį siekė 1960 eurų – per metus jis padidėjo 13,3 proc.: viešajame sektoriuje – 12,6 proc.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM), išankstiniais duomenimis, balandį siekė 1,52 mlrd. eurų ir, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumenko 3,3 procento. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta mažėjo 7,4 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 2,1 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį – balandį, palyginti su kovu – mažmeninė prekyba padidėjo 0,1 procento.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Omberg“ dviem NT tarpininkėms turi sumokėti daugiau nei 87 tūkst. eurų už jų suteiktas paslaugas įmonei įsigyjant žemės sklypus Vilniaus Pilaitės rajone, nusprendė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas balandžio 13 dieną atmetė „Omberg“ skundą bei priešieškinį ir paliko galioti Panevėžio apygardos teismo pernai lapkritį priimtą sprendimą, kurio tenkintas Viktorijos Žvironienės ir Danguolės Kulvinskienės prašymas priteisti atlygį.

„Carlsberg“ grupei priklausančios didžiausios šalies alaus gamybos bendrovės „Švyturys–Utenos alus“ pajamos pernai augo 9 proc. iki 100,3 mln. eurų (2021 metais – 92 mln. eurų), bendrovė uždirbo 3,1 mln. eurų grynojo pelno – tiek pat, kaip ir užpernai, nurodoma Registrų centrui pateiktose ataskaitose.  Įmonės pardavimai vien Lietuvoje augo 13 proc. iki 85,2 mln. eurų. Tačiau alaus pardavimai per metus krito 1,6 proc., o tai lėmė nutrauktas eksportas į Rusiją ir Baltarusiją.

Daug kas kalba apie 4 darbo dienų savaitės privalumus, kurių dėka darbuotojai tampa laimingesni, labiau pailsėję, sumažėja stresas ir padidėja efektyvumas. Vis dėlto realiai įgyvendinti trumpesnę darbo savaitę yra sudėtingiau, nei gali atrodyti. Dabar paprastai darbo savaitę sudaro iš 40 valandų, o trumpesnis darbo laikas taikoma tik išimtiniais atvejais. Bet dėl to mažėja ir atlygis. Be to, mažinant etatą trumpėja socialinio draudimo stažas, atitinkamai ir pensija.

Automobilių prekybos ir remonto bendrovių „Sostena“ grupė pernai gavo 90 mln. eurų konsoliduotų pajamų - 30 proc. daugiau nei 2021 metais (69 mln. eurų). Grupės grynasis pelnas per metus padidėjo 15 proc. iki 3,43 mln. eurų – užpernai uždirbta 2,97 mln. eurų, rodo Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos.

Tabako prekybos bendrovei „Philip Morris Baltic“ pagrįstai skirta 4,3 tūkst. eurų bauda už paslėptą reklamą, galutinai nusprendė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį atmetė „Philip Morris Baltic“ skundą ir paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 metų birželio sprendimą, jog Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAK) pagrįstai skyrė baudą.

Ivano Paleičiko šeimos kontroliuojamos bendrovės „Viada LT“, valdančios degalinių tinklą, grynasis pelnas 2022 metais siekė 11,9 mln. eurų – 63 proc. daugiau nei 2021 metais (7,3 mln. eurų).  Bendrovės pardavimų pajamos pernai augo 43 proc. iki 981,5 mln. eurų, pranešė „Viada LT“. Įmonės pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) 2022 metais augo 57 proc. iki 15,24 mln. eurų (2021 metais – 9,71 mln. eurų), teigiama Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Moterys grįžta ir vėl perka: šie kvepalai tikrai padeda suvilioti ar tik labiau pasitikėti?

Vidutinė benzino kaina Lietuvoje per savaitę nesikeitė, o dyzelinis kuras atpigo vienu centu, jis ir toliau kainuoja mažiau nei Lenkijoje, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta degalų kainų pokyčių apžvalga. Gegužės 22 dieną benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,48 euro, o dyzelinio kuro kaina siekė 1,30 euro.

Tarptautinių sankcijų apėjimo ir vengimo mastas šalyje pastebimai auga, dėl to ji Europoje gali pelnyti prastą reputaciją, pareiškė Lietuvos bankų asociacija (LBA), išsiuntusi raštą Vyriausybei ir kitoms institucijoms. LBA kviečia valdžią stiprinti sankcionuojamų prekių judėjimą per Lietuvą, griežtinti jų reguliavimą nacionaliniu ir Europos Sąjungos mastu, skirti papildomų resursų stiprinti verslo priežiūrą šioje srityje.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad iki kitų metų vidurio savininkus turės beveik visi neprižiūrimi rezerviniai Lietuvos miškai. Ministro teigimu, tokių miškų iki šiol buvo 7–8 procentai.  Pasak ministro, dalį tokių miškų – mažiausius pavienius plotus – numatoma parduoti privatiems savininkams.

Bendrovė „Grigeo Klaipėda“ pripažįsta padariusi pažeidimų, tačiau nesutinka dėl Kuršių marioms padaryto taršos dydžio, laikydamasi pozicijos, kad negalima užteršti to, kas jau yra užteršta, o žalą skaičiuoja eliminuodama tam tikrus teršalus.  Ketvirtadienį posėdyje Šiaulių apygardos teisme buvo baigti teikti bendrovės „Grigeo Klaipėda“ paaiškinimai. Bendrovei byloje atstovaujantis Linas Sesickas laikosi nuostatos, jog reikšmingas neigiamas poveikis Kuršių marioms nebuvo padarytas.

Ivano Paleičiko šeimos kontroliuojamos bendrovės „Viada LT“, valdančios degalinių tinklą, grynasis pelnas 2022 metais siekė 11,9 mln. eurų – 63 proc. daugiau nei 2021 metais (7,3 mln. eurų).  Bendrovės pajamos pernai augo 43 proc. iki 981,5 mln. eurų, pranešė „Viada LT“. „Viados LT“ generalinis direktorius Linas Vytautas Karlavičius teigė, kad rezultatų augimui įtakos turėjo pasibaigusi pandemija ir Rusijos karinė invazija į Ukrainą.

Laikinojo administratoriaus nuo 2022-ųjų pavasario prižiūrima sankcionuota Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ pernai uždirbo 30,3 mln. eurų grynojo pelno – keturis kartus mažiau nei 2021 metais (120,7 mln. eurų). Dėl apribojimų ir gamyklos stabdymo pernai smarkiai krito gamyba ir pardavimai, šiemet įmonė tikisi dirbti minimaliu pajėgumu.