Lietuvos verslas

Atlikusi patikrinimą ir gavusi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vertinimą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketina įpareigoti įsipareigojimų klientams nesugebėjusią įvykdyti ir veiklą sustabdžiusią elektros tiekėją „Perlas Energija“ į valstybės biudžetą grąžinti daugiau nei 4,2 mln. eurų (su PVM). Praėjusią savaitę energetikos rinkos reguliuotojas skelbė, jog „Perlas Energija“ valstybei turėtų grąžinti beveik 3,5 mln. eurų – tokia suma buvo paskaičiuota be PVM.

Jeigu paaiškėtų, kad strategiškai svarbiame Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) sumontuotų detalių dokumentai neatitinka reikalavimų arba objekte yra sumontuotos rusiškos detalės, jo rangovė „Alvora“ turėtų būti įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Teisingumo ministerijos parengtam projektui, kuriuo nustatomi nauji notarų atlyginimo įkainiai: pagal projektą į įkainius bus įtraukiamas mokestis už papildomus veiksmus.

Maisto ir kituose prekybos tinkluose nuo liepos 1-osios nebelikus nemokamų itin lengvų plastiko maišelių, kai kuriose parduotuvėse jie kainuos po centą, tačiau dalis prekybininkų įspėja, kad jeigu šiuos maišelius parduotuvėse žmonės ims be saiko, bus didinama jų kaina.   „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės teigimu, vieno cento maišelių kaina gali pasikeisti, jei nemažės maišelių vartojimas.

Jeigu c, kad strategiškai svarbiame Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) sumontuotų detalių dokumentai neatitinka techniniame projekte iškeltų reikalavimų, už tai turėtų atsakyti jo rangovas, sako dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius. Tai jis teigė prokurorams atliekant ikiteisminį tyrimą dėl dujotiekyje galbūt sumontuotų rusiškų detalių.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako besitikinti, kad naujasis Registrų centro vadovas Adrijus Jusas užtikrins ne tik efektyvų įmonės valdymą, bet ir prisidės modernizuojant ir skaitmenizuojant IT sistemas.

Siekiant pertvarkyti Maisto ir veterinarijos tarnybą, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ketina beveik perpus sumažinti regioninių padalinių skaičių bei vadovo pavaduotojų.  Ministerijos teigimu, nuo 2024 metų vasario vidurio vietoje dešimties regioninių padalinių liks šeši, nuo keturių iki dviejų sumažės vadovo pavaduotojų, taip pat numatoma apjungti dešimt dabar esančių pasienio punktų iki trijų. „Stambinama iki šešių teritorinių padalinių.

Vyriausybė trečiadienį pritarė laikinam draudimui per Lietuvą ir iš jos sausuma vežti dvigubos paskirties prekes, kurios gali patekti į Rusiją ir Baltarusiją bei būti naudojamos karui prieš Ukrainą. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymu Vyriausybė apribojo 57-ių prekių grupių vežimą – patvirtintame nacionaliniame kontroliuojamų dvejopo naudojimo prekių sąraše daugiausiai yra gaminiai su mikroelektronikos ir puslaidininkių komponentais.

Mūsų šalyje kainos pastaruoju metu augo bene sparčiausiai visoje Europoje. Infliacijos tempas dabar lėtėja, bet už pagrindines prekes lietuviai moka jau daugiau nei kiti europiečiai. Trečiadienį Vyriausybė nutarė padidinti minimalią algą, bet ji ir toliau bus dukart mažesnė, nei, pvz., Vokietijoje, kur maistas ir gėrimai kainuoja panašiai, o drabužiai ir avalynė net pigesnė.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijai tvirtinant, kad prekybos tinklai beveik atsisakė nepagrįstų baudų tiekėjams, Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo įstatymu uždrausti prekybininkams taikyti baudas, kai tiekėjai negali pristatyti sutartimis neapibrėžtos produkcijos per labai trumpą laiką.

Birželį atnaujinus skrydžių oro balionais Vilniuje tvarką, per šį laiką įvyko devyni skrydžiai iš 42 galimų, teigia oreiviai. Taisykles dar ruošiamasi tobulinti, tačiau navigacijos koordinatoriai sako, jog sostinės oro erdvėje dėl intensyvėjančios aviacijos tampa ankšta, o skrydžių saugumas yra prioritetas.  Po naujosios tvarkos įsigaliojimo skrydžių startas mieste tapo sunkiai prognozuojamas, sako Lietuvos oreivių federacijos vadovas Vytautas Sviderskis.

Lietuvai siekiant greitesnio Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa, BRELL sutarties nepratęsimo klausimas turi būti išspręstas šiemet, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Lietuva nori kitais metais sinchronizuotis, apie tai kalba įstatymas, apie tai savo metinėje kalboje kalbėjo ir prezidentas.

Seimui antradienį po pateikimo priėmus svarstyti Vyriausybės pasiūlytą mokesčių pertvarką, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako esanti atvira jo tobulinimui, jeigu pasiūlymai neiškraipys dabartinio varianto. „Man atrodo, labai svarbu, kad pirmas etapas yra baigtas. Tai reiškia, kad suformuotas toks (mokesčių – BNS) paketas, kuris sulaukė Seime gana plataus palaikymo pateikimo stadijoje.

Metinei infliacijai Lietuvoje birželį, išankstiniais vertinimais, nukritus iki vienaženklio skaičiaus, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tokių tendencijų ir tikėtasi.  „Matome tendencijos yra į tai, kad infliacija slopsta kurį laiką, tikimės, kad iki metų pabaigos metinė infliacija galėtų sumažėti iki maždaug 3 procentų. Taip pat matome, kad septintą mėnesį iš eilės yra ir maisto infliacijos slopimas, kuri gal užsilaikė šiek tiek ilgiau“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.

Gyventojai kviečiami teikti paraiškas dėl paramos verslui kurti. Jos bus priimamos 30 kalendorinių dienų, o finansinę paramą gaus tie pradedantieji verslininkai, kurių veikla bus orientuota į skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslus, skatins žiedinę ekonomiką ar mažins COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) poveikį, praneša Užimtumo tarnyba. Maksimali parama, į kurią gali pretenduoti yra kiek daugiau nei 26 tūkst.

Metinei infliacijai Lietuvoje birželį, išankstiniais vertinimais, nukritus iki vienženklio skaičiaus – 8,2 proc. – tai daugiausiai lėmė aukšta palyginamoji bazė, sako finansų analitikas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas. Anot jo, metų pabaigoje metinė infliacija gali būti artima nuliui ir pasieks tarptautinių finansinių institucijų rekomenduojamą normą: 2–2,5 proc. „Infliacija valgo savo uodegą – einame ant aukštos bazės, metinė infliacija mažėja.

Lietuvoje birželio mėnesį, išankstiniais vertinimais, mėnesio defliacija buvo 0,1 procento. Defliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės po 2021 metų lapkričio. Išankstinė metinė infliacija – birželį, palyginti su 2021 metų birželiu – infliacija siekė 8,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Valdančiąją koaliciją sudarančios Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad jeigu svarstant mokesčių pertvarką Seime atsirastų iniciatyvos didinti mokesčius arba įvesti naujus, „laisviečiai“ stabdytų tokios reformos priėmimą.

Buvę Plungės rajono savivaldybės įmonės „Plungės šilumos tinklai“ vadovai – direktorė bei valdybos pirmininkas – teigia, jog Liberalų sąjūdžiui priklausantis rajono meras Audrius Klišonis protegavo savo bendrapartiečio Gedimino Šumsko vadovaujamą nepriklausomą šilumos gamintoją „Plungės bioenergija“, remdamasis turimu slapta padarytu įrašu skelbia portalas LRT.

Alkoholinių gėrimų importuotoja ir platintoja „Amber distribution Lietuva“ 2022 metais uždirbo 5,1 mln. eurų grynojo pelno – 31 proc. daugiau nei 2021 metais, kai jis siekė 3,9 mln. eurų. Bendrovės pardavimų pajamos siekė123,9 mln. eurų – 6 proc. mažiau nei 2021 metais, kai jos buvo 132 mln. eurų, rašoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo 2024 metais – ją ketinama didinti 10 proc. iki 924 eurų. Tuo metu minimalusis valandinis atlygis būtų didinamas iki 5,65 euro vietoje 5,14 euro dabar neatskaičius mokesčių.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, MMA didinimui kitąmet iš valstybės biudžeto prireiks apie 31,4 mln. eurų.

Užsienyje uždarbiaujantys lietuviai skundžiasi, kad „Sodra“ skaičiuoja jiems mokesčius taip, tarsi jie būtų neišvykę iš Lietuvos. Gyventojai piktinasi dvigubais mokesčiais. Tačiau „Sodra“ aiškina, kad privalomą sveikatos draudimą, beveik 60 eurų per mėnesį arba 700 eurų per per metus būtina mokėti, kitaip grįžus jiems teks patiems mokėti už gydymą. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas pasakojo, kad jau 5 metus dirba Norvegijoje.

Seimas svarstys prezidento Gitano Nausėdos pateiktą naujos redakcijos Transporto lengvatų įstatymo projektą, kuriuo būtų nustatytos naujos 50–80 proc. kelionių nuolaidos pensininkams, vaikams, jų tėvams ir kitoms gyventojų grupėms.  Antradienį 58 balsais „už“, vienam parlamentarui buvus prieš ir 13 Seimo narių susilaikius po pateikimo pritarta šalies vadovo inicijuotam pataisų paketui, toliau siūlymus svarstys Seimo komitetai. Į posėdžių salę svarstymui projektai turėtų grįžti rudenį.

Airijos pigių skrydžių įmonė „Ryanair“ nuo spalio 31 dienos du kartus per savaitę skraidins iš Kauno į Bergamo oro uostą, BNS patvirtino Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas. „Pagal viešai matomą ir oro bendrovės („Ryanair – BNS) skelbiamą informaciją – skrydžiai startuoja paskutinę spalio dieną ir bus vykdomi dukart per savaitę“, – BNS teigė T. Vasiliauskas.  Šiuo metu „Ryanair“ skrydžiai į Bergamą vyksta iš Vilniaus oro uosto.

Investuotojų forumas siūlo nustatyti ilgesnį – šešių mėnesių – bandomąjį laikotarpį vadovams, taip pat įpareigoti nuotoliu dirbančius žmones pranešti darbdaviams apie darbą kitose įmonėse arba uždrausti tai daryti. Profsąjungų atstovė tokiuose siūlymuose įžvelgia diskriminaciją ir prieštaravimą Konstitucijai. Investuotojų forumo darbo grupės vadovas Ramūnas Petravičius sako, kad ilgesnis bandomasis laikotarpis vadovams padidintų Lietuvos darbdavių konkurencingumą, tai jau taikoma užsienyje.

 Fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę iki 1 proc. mažino vienas nepriklausomas elektros tiekėjas – „Ignitis“, tuo metu „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ kainų nekeitė, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Skelbiama, kad visų tiekėjų siūlomos 12 mėnesių vienos laiko zonos tarifo kainos šiuo metu ir toliau svyruoja nuo 24 iki 30 centų, 24 mėnesių – nuo 25 iki 33 centų.

Antradienį po pateikimo Seimas pritarė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms. Jas galutinai patvirtinus, Lietuvoje iš esmės pasikeis gyventojų valdomo nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas. Tokiu atveju už butus ar namus, kuriuose gyvena, mokės 400 tūkst. šalies gyventojų. Toliau šis ir kiti mokesčių reformos įstatymo projektai bus svarstomi Seimo komiteto.

Per metus nuo skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodo (ID) įvedimo nelegaliai statybose dirbančių asmenų skaičius smarkiai sumažėjo, teigia Valstybinė darbo inspekcija. Inspekcijos neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Gediminas Noreika teigia, jog mažėjo ir nelegaliai dirbančių lietuvių, ir užsieniečių.

  Palangos savivaldybės taryba antradienį padidino vadinamąjį pagalvės mokestį kurorte iki dviejų eurų. Už sprendimo projektą balsavo 17 Palangos tarybos narių, keturi susilaikė. Šiuo metu šis mokestis siekia vieną eurą. Mokestis didės nuo liepos 10 dienos. Tokį siūlymą pateikė daugumą taryboje turinti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Šiuo metu dviejų eurų dydžio vietinė rinkliava už naudojimąsi viešąja infrastruktūra nustatyta Birštono savivaldybėje.

Antradienį Seimui pateikti Gyventojų pajamų mokesčio ir kitų mokesčių įstatymų projektai. Be kita ko, jais numatoma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tad uždirbantys mažiausiai, priėmus teikiamas pataisas, daugiau pinigų gaus į rankas. Tačiau bent daliai dirbančių savarankiškai pinigų liks mažiau, mat jie turės mokėti didesnius mokesčius. Dabar ilgą laiką brandintos ir kaitaliotos mokesčių reformos įstatymų projektai bus svarstomi Seimo komitetuose.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį pateikė Vyriausybės praėjusią savaitę patvirtintą kelerius metus rengtą ir šiemet bent du kartus tikslintą mokesčių pertvarka.   „Mokesčių paketas, mūsų nuomone, yra tvirtas žingsnis link sąžiningesnės mokesčių sistemos, taip pat prisidės prie ekonomikos augimo dėl gausių paskatų, kurios yra suteiktos investicijoms bei smulkiam verslui“, – Seime sakė ministrė.

Kritus metalo laužo pardavimo apimtims ir augant jo kainoms, įmonės „KKL investicijų valdymas“ valdoma Kauno metalo laužo supirkėja „Baltic Metal“ pernai patyrė 480 tūkst. eurų nuostolių, kai prieš metus buvo uždirbusi 3,7 mln. eurų grynojo pelno. „Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria bendrovė yra nepastovios juodojo, spalvotojo metalo laužo kainos ir krentantys metalo laužo supirkimo bei pardavimo kiekiai“, – Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje teigė bendrovė.

Valdančiojo Liberalų sąjūdžio atstovas antradienį registravo pasiūlymą Seime dar nepradėtai svarstytai mokesčių pertvarkai: siūloma nekeisti dabar galiojančios dovanų apmokestinimo tvarkos. Ekonomikos komiteto narys Andrius Bagdonas šitaip siūlo atsisakyti Vyriausybės iniciatyvos į neapmokestinamų pajamų sąrašą įtraukti artimiesiems dovanotą žemdirbių turtą.

Liepos 11–12 dienomis, Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas. Šiomis dienomis vilniečiai patirs tam tikrų apribojimų, taip pat šiomis dienomis nedirbs kai kurių bankų skyriai. SEB bankas savo klientams išplatino pranešimus, kad liepos 10–13 dienomis dirbs kiek kitaip. „Dėl liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo neženkliai koreguojame Vilniuje esančių SEB banko skyrių darbą liepos 10–13 dienomis.

Prekybos tinklo „Iki“ valdomo prekių pristatymo į namus startuolio „LastMile“ klientus Vilniaus centre nuo antradienio du mėnesius aptarnaus trys be vairuotojo veikiantys autonominiai automobiliai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skirs 15 mln. eurų Vilniaus regiono startuoliams ir jaunoms inovacijų įmonėms, kuriančioms dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų bei robotikos procesų sprendimus ir produktus. Ministerija pranešė paskelbusi kvietimą paramai, didžiausia galima finansavimo suma – 102 tūkst. eurų.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad Vyriausybės siūlomam mokesčių reformos paketui antradienį Seime per pateikimą bus pritarta. „Aš tikiuosi, kad (mokesčių reforma – BNS) praeis pateikimo stadiją. Labai tikiuosi, nes vis tiek būtų geriausia, jeigu ta diskusija Seime prasidėtų, komitetas (Biudžeto ir finansų – BNS) ir kiti komitetai galėtų pradėti dirbti“, – žurnalistams antradienį Seime sakė I. Šimonytė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė žada koreguoti mokesčių reformos pakete numatytą naują lengvatą žemės savininkams, kuriems ji būtų dovanota. G. Skaistės teigimu, ši lengvata bus tikslinama apimant daugiau šeimos verslo šakų, ne tik žemės ūkio sektoriuje.   „Esame pasirengę pakoreguoti tą nuostatą, įtraukiant platesnį ratą, galbūt, šeimos verslo šakų, kad būtų galima panaikinti tuos klausimus, kurie kyla dėl žemės išskirtinumo.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad Seimo konservatoriai vieningai palaikys antradienį parlamentui teikiamą mokesčių reformos paketą.  „Vienbalsiai frakcijoje pritariame pozicijai, kad palaikome Vyriausybės pateiktą projektą, kuris tikrai derintas daug mėnesių plačiuose ratuose politikų ir suinteresuotų žmonių“, – žurnalistams Seime antradienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė prognozuoja, kad kelių priežiūros finansavimas kitais metais nemažės.   Pasak jos, susisiekimo sektoriui iš bankų solidarumo įnašo gavus lėšų finansuoti dalį dvigubos – civilinė ir karinės – paskirties projektų, nemažai Kelių priežiūros ir plėtros programoje sutaupytų vidinių resursų būtų galima nukreipti kelių priežiūrai. Ministrės teigimu, įstatymas dėl bankų solidarumo įnašo garantuoja, kad šiemet bus gauta apie 120 mln.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas dėl karo Ukrainoje su sunkumais susidūrusiems 746 ūkiams nuo praėjusių metų spalio paskolino 61 mln. eurų, papildomai šiai priemonei norima skirti dar 23 mln. eurų. Fondas pranešė, kad Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Europos Komisiją dėl priemonės pratęsimo.

Europa ir toliau nesugeba sutarti dėl naujų fiskalinių taisyklių. Ir vėl keletas šiaurės šalių bando likusiai Europai primesti griežtus taupymo tikslus, o pietūs priešinasi. Kol Europa skaičiuoja centus, JAV ir Kinija atmeta senus laisvos prekybos modelius ir masyviomis subsidijomis vykdo industrinę politiką, nuo pokario nematytu mastu. Visa ES politikos situacija primena menko biudžeto Švilpiko dienos perdirbinį, kuriame ES vis kartoja tas pačias ekonominės politikos klaidas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl mokesčių pertvarkos labai svarbu turėti kuo platesnį politinį sutarimą. Ji taip pat pabrėžė, kad paketas privalo išlikti subalansuotas. „Visgi manau, kad mokesčių reforma yra toks sprendinys, kad norisi kuo didesnio platesnio politinio sutarimo tam, kad būtų užtikrintas didesnis tęstinumas ir mažesnė kaita“, – antradienį socialdemokratų frakcijoje teigė ministrė, pristatydama mokesčių reformos paketą.

Iš Rusijos nepasitraukusių gamintojų produkciją Lietuvos prekybos centruose būtų galima žymėti tik tuo atveju, jeigu egzistuotų oficialus tokių verslų sąrašas, sako prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis. Jo teigimu, šiuo metu apie įmones, kurios dar nepasitraukė iš Rusijos rinkos, dažniausiai skelbiama remiantis gandais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo mažinti skolų išskaitas iš darbo užmokesčio, diferencijuoti išskaitymo tarifus, kad nedirbantys skolininkai galėtų grįžti į darbo rinką, o jų kreditoriams atsirastų galimybė atgauti skolas. Antstolių informacinės sistemos (AIS) duomenimis, 2023 m. balandžio mėnesį Lietuvoje iš viso buvo beveik 207 tūkst. antstoliams perduotų skolininkų. Jų įsiskolinimai įvairiems kreditoriams viršijo 4 mlrd. eurų ir siekė 6 proc. šalies BVP.

Lietuviškų braškių pirmuosius žiedus pakando šalnos, vėliau jas kepino sausra, o galiausiai kelias dienas trukęs lietus suplakė paskutines uogas, jos ėmė pūti, todėl derlius šiemet bus maždaug trečdaliu mažesnis nei pernai.   Dėl sausros ūkiuose noko kartu ir ankstyvųjų, ir vėlyvųjų veislių braškės, todėl rinka jų prisipildė ir šiek tiek smuko kainos, pasiekusios praėjusių metų lygį – 3,5-5 eurus už kilogramą.

Norint išvengti didesnio individualios veiklos apmokestinimo galima koreguoti šiuo pagrindu leidžiamų ekonominių veiklų sąrašą iš jo pašalinant didžiausias pajamas generuojančius darbus, sako Seimo narys, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius. Tai, anot jo, užbaigtų ginčus dėl Vyriausybės siūlomo didesnio individualios veiklos apmokestinimo.

Gyventojai, kurie nori nuo liepos už elektrą mokėti mažiau, turėtų suskubti per artimiausias tris dienas pasikeisti turimą elektros planą į pigesnį, primena „Ignitis“. Šių metų liepos 1 d. baigia galioti valstybės kompensacija už elektrą, o iki birželio 29 d. dar yra galimybė pasikeisti turimą planą į pigesnį, patogiausia tai padaryti internetu.

Nuo liepos įsigaliojant Kelių transporto kodekso pataisoms, kuriomis siekiama pertvarkyti tolimojo susisiekimo autobusais rinką, didžioji dalis joje veikusių vežėjų tęs veiklą, teigia Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovė.  Pagal naują tvarką nuo liepos veiklą norintys tęsti dabartiniai vežėjai privalo su LTSA iki birželio pabaigos pasirašyti sutartis, dauguma iš jų tai padarė, BNS teigė administracijos komunikacijos vadovė Eglė Kučinskaitė.