Po naujosios tvarkos įsigaliojimo skrydžių startas mieste tapo sunkiai prognozuojamas, sako Lietuvos oreivių federacijos vadovas Vytautas Sviderskis.
„Ar skrisim, ar neskrisim – tai yra loterija ir ant tos loterijos nėra įmanoma organizuoti veiklos. (...) Sumažėjimas, mūsų statistika birželio – nuo 42 skrydžių galimų iki devynių realiai įvykusių“, – trečiadienį Seimo ekonomikos komiteto posėdyje sakė V. Sviderskis.
Anot jo, pagrindinė problema yra skirtingi duomenys apie vėjo greitį ir kryptį.
„Pagrindinė problema yra vadovavimasis netinkamais vėjo duomenų šaltiniais. Mes vadovaujamės dabar pažeminiu vėju“, – sakė oreivių atstovas.
Skrydžių valdymo bendrovės „Oro navigacija“ vadovas Saulius Batavičius teigė, kad valstybės įmonė vadovaujasi Lietuvos hidrometeorologijos centro duomenimis apie vėją. Jis sutinka, kad naują tvarką būtina tobulinti ir liepos 3 dieną rengia susitikimą su oreiviais, meteorologais ir kitomis institucijomis.
Tačiau jis sako, kad nauja tvarka buvo būtina dėl augančių lėktuvų skrydžių Vilniuje.
„Komercinės aviacijos augimas yra kritinis taškas, dėl ko reikia naujų taisyklių (...) Sutilpti limituotoje oro erdvėje yra iššūkis“, – sakė S. Batavičius.
Susisiekimo ministro patarėjas strateginio planavimo klausimais Justas Nugaras teigė, kad netikslumų buvo galima tikėtis, per mėnesį išryškėjo esminiai trūkumai: skirtinga nuostatų interpretacija ir įrangos, kuri padėtų tiksliau nustatyti vėjo kryptį ir greitį, poreikis.
„Toje tvarkoje dar yra skirtingų „kabliukų“ ir niuansų, skirtingų interpretacijų – taip ir prognozavome, nes tokios tvarkos iki šiol nebuvo (...) Antras dalykas – trūksta aiškesnės, geresnės vėjo krypties ir greičio matavimo sistemos, tai dėl šitų dalykų „Oro navigacija“ tariasi su hidrometeorologijos tarnyba“, – kalbėjo J. Nugaras.
Seimo Ekonomikos komitetui trečiadienį pirmininkavęs konservatorius Andrius Kupčinskas taip pat sakė, kad skrydžių galėtų būti daugiau: „Mes negalime stebėti, kad taip drastiškai kristų“.
„Darbietis“ Viktoras Fiodorovas teigė, jog sugriežtinta tvarka ir aiškumo trūkumas trukdo oreiviams planuoti veiklą, teikti paslaugas klientams, kurie už tai moka.
„Žmonės turi tam tikrų įsipareigojimų: žmonės yra įsigiję bilietus ir negali gauti paslaugos, tie žmonės, kurie tuo užsiiminėja, negali vykdyti savo veiklos“, – kalbėjo V. Fiodorovas.
J. Nugaro teigimu, tvarkos tobulinimas bus aptartas iš karto po liepos 11-12 dienomis Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
„Po NATO summito tuos netikslumus, interpretacijų klausimus, skrydžių vadovų ar oreivių interpretacijas „išgaudysim“ ir sutikslinsim“, – sakė ministro patarėjas.
Jis teigė, kad ministerija yra suinteresuota didesniu oro balionų skrydžių skaičiumi Vilniuje ir padės ieškoti kompromiso.
V. Sviderskis sakė, kad reikia greitų sprendimų: „Kad bent sezono gale tą sezoną kažkiek išgelbėti“.
Oro balionų skrydžiai virš sostinės leidžiami atsižvelgiant į jų pakilimo vietą, vėjo kryptį bei greitį, taip pat įvertinus į oro uostą atvykstančių ir išvykstančių orlaivių tvarkaraštį.
