Lietuvos verslas

Švedijos sodo ir daržo technikos milžinės „Husqvarna“ padalinys Lietuvoje 2022 metais gavo 24,2 mln. eurų pajamų – 16 proc. daugiau nei užpernai (20,9 mln. eurų) bei uždirbo 0,7 mln. eurų grynojo pelno – 40 proc. daugiau (0,5 mln. eurų).  „Tam daugiausia įtakos turėjo gerėjanti bendra šalies ekonominė situacija ir išaugusi paklausa vidaus rinkoje“, – teigia bendrovė Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.  Bendrovės pelnas prieš apmokestinimą 2022 metais siekė 0,86 mln.

Rekordiniams karščiams plūstelėjus į Lietuvą, tautiečiai miniomis patraukė vėsintis ir mėgautis saule į pajūrį. Padidėjusius lietuvių srautus pastebi ne tik vietiniai kurortų verslai, bet ir didžiausi šalies vežėjai.  Naujienų portalui tv3.lt šie patikslino, kokius maršrutus šalies viduje keliautojai renkasi vasarą bei įvardijo kryptis, kurios šiltuoju sezonu sulaukia mažesnio dėmesio nei įprastai.

Šiemet liepą Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 13,1 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 14,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Iš jų 12,3 tūkst. buvo asmeninių, o 800 – lengvųjų komercinių, remdamasi preliminariais „Regitros“ duomenimis, skelbia bendrovė „AutoTyrimai“. Pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių vidutinis amžius siekė 10,1 metų. Dyzelinių automobilių dalis buvo 67 proc., kai prieš metus – 68,6 procento. Praeitą mėnesį Lietuvoje buvo 16,6 tūkst.

Fiksuotas elektros kainas pastarąją savaitę apie 1 proc. sumažino „Ignitis“, o „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ tarifų nekeitė, trečiadienį paskelbė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Pasak agentūros, šiuo metu visų tiekėjų siūlomos 12 mėnesių vienos laiko zonos tarifo kilovatvalandės (kWh) kainos svyruoja nuo 22 iki 25 centų, o 24 mėnesių – nuo 22 iki 23 centų. „Enefit“ 12 mėnesių 1 kWh kaina trečiadienį buvo 24,5 cento, „Igničio“ – 23,8 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 22,4 cento.

Minskas trečiadienį „nekonstruktyviu ir nedraugišku žingsniu“ pavadino Lietuvos Vyriausybės sprendimą uždaryti du iš šešių pasienio punktų su Baltarusija. Šios šalies Pasienio komitetas perspėjo, kad tai padidins transporto eiles visomis kryptimis.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė Palangos savivaldybei 10-čiai metų paskolinti iki 451 tūkst. eurų. Miestas lėšas ketina skirti dviem projektams – komunalinių atliekų rūšiavimo konteineriams ir dalies gatvių apšvietimui modernizuoti.  „Į energiją taupančius (būtų – BNS) keičiami gatvių šviestuvai, taip pat keičiamos atramos bei kabelinės linijos“, – BNS anksčiau teigė savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vedėjas Kostas Jakubauskas.

Lietuvą pastarąją savaitę nusiaubė vėtrą, audra ir liūtys, o tai pridarė didelių nuostolių ne tik gyventojams, bet ir ūkininkų derliui – laukuose augalus išplakė kruša, suguldė viesulai. Tuo metu Kaimo reikalų komitetas trečiadienį surengė posėdį, kuriame diskutuota apie krušos padarinius žemės ūkio sektoriui.

Nuo praėjusią savaitę siautusios audros su kruša nukentėję ūkininkai gali gauti lengvatinių  paskolų bei palūkanų kompensacijų, taip pat nemokamai saugotgi derlių iki metų pabaigos, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Anot jo, tokia yra valstybės parama ūkininkams. „Lengvatinės paskolos, paskui palūkanų kompensavimas ir panašiai. (...) Matome, tą situaciją, situacija yra ne tik Joniškio rajone, bet Panevėžio rajone, ruože Širvintų.

Lietuva birželį buvo viena iš septynių Europos Sąjungos (ES) šalių, kur pramonės gamyba birželį per metus augo, skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 3,4 proc., kai visoje ES ji vidutiniškai smuko 1,2 procento. Estijoje pramonė per metus smuko 12,7 proc., Latvijoje – 5,1 procento. Per mėnesį – birželį, palyginti su gegužę – pramonė Lietuvoje augo 3,2 proc., Latvijoje – 0,6 proc., o Estijoje – krito 1,7 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį augo 0,4 procento.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinės įmonės „Ignitis renewables“ pastatytas 14 vėjo turbinų 63 megavatų (MW) galios vėjo parkas Mažeikių rajone pradėjo komercinę veiklą.  Ji pradėta po to, kai vėjo turbinų teikėja Vokietijos įmonė „Nordex Energy SE & Co.

Liepos mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina buvo 15 proc. mažesnė nei birželį ir siekė vidutiniškai 83,8 euro už megavatvalandę (MWh). Tokia pati kaina laikėsi ir Latvijoje, o Estijoje elektra pigo 14 proc. iki 79,6 euro.  Liepą valandinės elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 60 eurų iki 187,2 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Praėjusį mėnesį Baltijos regione vėjo elektrinių energijos gamyba išaugo 64 proc.

Vyriausybės siūlomi gyventojų pajamų (GPM), pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių pakeitimai gali sužlugdyti Lietuvos žemdirbius, sako šalies ūkininkų organizacijų atstovai.   Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad jei dabartiniai siūlymai bus priimti, vidutiniai ūkiai bus sunaikinti.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovė Aušra Ramoškaitė palieka įmonę.  „Šiandien paskutinė mano darbo diena Lietuvos automobilių kelių direkcijoje. Labai ačiū už gerus klausimus, profesionalų bendravimą ir supratimą“, – trečiadienį pranešė A. Ramoškaitė. Pareigas direkcijoje ji ėjo ketverius metus ir devynis mėnesius.

Eksportuotų prekių kainos birželį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumažėjo 8,7 proc., importuotų prekių – 13,3 procento. Per mėnesį – birželį, palyginti su geguže – eksportuotų prekių kainos padidėjo 0,3 proc., importuotų – sumažėjo 0,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 26,5 proc. – per mėnesį pabrango elektra. Transporto priemonių kėbulai, priekabos ir puspriekabės pabrango 12 proc., betono, cemento ir gipso gaminiai – 9,1 proc.

Vakarais savo balkone čirškinate mėsą, dešreles ar daržoves, lojantį augintinį uždarote terasoje, o palanges puošiančias gėles laistote leisdami skysčiams tekėti ant kaimynų – gyvenant daugiabutyje, už šias ir kitas veiklas gresia baudos. Kaip ne tik jų išvengti, bet ir būti pavyzdingu kaimynu, pranešime spaudai dalinasi Vilniaus savivaldybė.  Kepsninėms balkone ne vieta Išpopuliarėjus kepsninėms, vis dažniau gyventojai naudoja įvairias kepsnines.

Šį rugsėjį išleisti pirmoką į mokyklą gali vidutiniškai kainuoti 375 eurus. Tai maždaug 7 proc. brangiau nei praėjusiais metais. Vyresnių klasių moksleiviui, kuriam nereikia uniformos ar sportinės aprangos, išsiruošti į mokyklą šįmet turėtų pakakti nuo 70 iki 120 eurų sumos. „Swedbank“ Finansų instituto atliekami kasmetiniai skaičiavimai rodo, kad nors daugelis kanceliarinių prekių kainuoja vienaženkles sumas apskaičiuojamas mokyklinių prekių krepšelis apima daugiau kaip 40 kategorijų.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas svarsto užtikrinti kompensacijų mechanizmą ūkininkams, nukentėjusiems nu praėjusią savaitę siautusios audros su kruša. Visgi jis atkreipė dėmesį, kad valstybės pagalba nėra negalinė. „Pasiūlymas yra labai taiklus, priemones turime, jas ir plečiame. Ūkininkai žino galimybes pasiskolinti, gauti garantijas palūkanų kompensacijai.

Daugelis Lietuvos gyventojų kaupia pensiją antrosios pakopos fonduose, o pensijos sulaukę – gauna atitinkamas išmokas. Tačiau jeigu mirsite anksčiau laiko, jeigu jūsų artimieji nežinos apie kaupimą arba jų visai nėra, pinigai liks fonduose arba atiteks valstybei. Kaupti pensiją fonduose žmonės buvo viliojami ir tuo, kad, kitaip nei „Sodros“ pensija, juose kaupiami pinigai esą ir paveldimi. Vis dėlto taip yra ne visada.

Nekilnojamo turto (NT) brokeriai tikina, kad jau baigėsi laikai, kai žmonės savo būstus nuomojo be sutarčių. Dabar pasirašyti sutartį nori ne tik nuomotojai, bet ir nuomininkai. Tačiau tokiu atveju nuomotojui, o kai kuriais atvejais ir nuomininkai turi susimokėti mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). NT brokeris Ignas Zabarauskas pasakojo, kad sunku rasti atvejų, kuomet būstai būtų nuomojami be sutarčių.

Verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ (ASG) antrinė įmonė „FL Technics“ pradėjo orlaivių techninės priežiūros ir remonto (MRO) bazės statybas Dominikoje, Punta Kanos oro uoste. Pirmasis statybų etapas truks dvejus metus – per šį laiką bus įrengtas angaras, skirtas aptarnauti penkis orlaivius vienu metu. Vėliau planuojama bazę išplėsti, kad vienu metu būtų aptarnaujama 12 orlaivių, pranešė įmonė.

Liepą įsigaliojus atnaujintiems Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatams, šioje unikalioje saugomoje teritorijoje bus leidžiama statyti saulės elektrines bei kolektorius.  Tačiau stiprinant žvejų sodybų apsaugą, prie jų bus draudžiama statyti vėliavų stiebus, šiuose sklypuose bus ribojamas kietos dangos plotas, gyvatvorių aukštis, nustatyti reikalavimai mažosios architektūros detalėms.

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojų laukia nauji reikalavimai, o kai kurios su statybomis susijusios funkcijos perduotos į privatininkų rankas. Ekspertai užsiminė, ar yra tikėtina, kad nauji įpareigojimai gali padidinti būsto kainą, o galbūt priešingai – padės ją sumažinti. „Žinių radijo“ laidoje NT brokeris Mantas Mikočiūnas ir teisininkas Donatas Kilikevičius įvardijo, kokių pagrindinių teisinių reguliavimų sulauks NT rinkos atstovai.

Sukčių taikiniu tapę gyventojai gali prarasti visus savo pinigus, sukauptus banko sąskaitoje. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistai įspėja nepakliūti į apgavikų rankas, mat dabar kai kurie atsiųsti laiškai gali atrodyti labai informatyvūs. Pavyzdžiui, laiške, kurį gavote, galite net išvysti savo tikrąjį asmens kodą, tačiau tai nebūtinai reikš, kad jį atsiuntė VMI specialistai.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pradėjo plačiajuosčio, arba didelės spartos interneto ryšio tinklų geografinės apimties tyrimą – gegužę pradėtą pirmąjį tokį tyrimą planuojama baigti gruodį, pranešė RRT. RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis patarėjas Marijus Balnys teigia, kad tarnyba siekia nustatyti tokių  tinklų, įskaitant labai pralaidžius tinklus, aprėptį.

Lietuvoje mažėja deklaruotų daugiamečių pievų, šiuo metu natūralios pievos ir ganyklos užima apie 5,5 proc. šalies ploto, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija. Ministerijos duomenimis, šiemet deklaruota 560 tūkst. hektarų daugiamečių pievų, kai 2018 metais šis skaičius siekė 746 tūkst. hektarų. „Dėl žemėnaudos pokyčių, kuriais siekiama didesnės žemės ūkio produkcijos ir pajamų, šiuo metu Lietuvoje natūralios pievos ir ganyklos užima tik apie 5,5 proc.

Šiaulių arenos valdymą penkeriems metams perėmė bendrovė Šiaulių universali arena – koncesijos sutartį su miesto savivaldybe ji pasirašė dar balandį ir iki šiol ruošėsi arenos valdymui. Šiaulių universali arena darbus pradėjo nuo praėjusio ketvirtadienio. Ji areną perėmė iš „Pramogų salos“, pranešė savivaldybė.  Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis teigė, kad pasiruošimas vyko sėkmingai.

Buvusiai elektros tiekėjai „Perlas Energija“  valstybei laiku nesumokėjus daugiau nei 4,2 mln. eurų (su PVM) ir teismui atmetus jos skundą dėl energetikos rinkos reguliuotojo nurodymo sumokėti tokią sumą, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pinigus bandys atgauti per teismą.   Liepos 29 dieną pasibaigus VERT nustatytam vieno mėnesio terminui į ESO („Energijos skirstymo operatorius“) sąskaitą sumokėti 4,213 mln.

Naujų butų pardavimai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje liepą, palyginti su birželiu, padidėjo, tačiau bendri jų pardavimai pastebimai sumenko. Parduodamų butų kainos Vilniuje ir Kaune liepą keitėsi nežymiai, kiek didesnis pokytis fiksuotas Klaipėdoje, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, per mėnesį parduotų butų daugiabučiuose skaičius smuko 20,7 proc. iki 2261, o per metus – 23,7 procento. Vilniuje liepą parduoti 688 butai – 27 proc.

Automobilių ir jų dalių prekybos bei techninio aptarnavimo bendrovė „Inchcape Motors“ 2022 metais gavo 82,3 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 34,9 proc. daugiau nei 2021 metais. Konsoliduotas grynasis įmonės pelnas siekė 2,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2021-aisiais, nurodoma įmonės Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.  „Inchape Motors“ teigimu, šiemet ji tęsia veiklą, kuri atitinka ilgalaikę strategiją.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę sumažėjo 8 proc. iki 64,3 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje ji augo 1 proc. iki 63,6 euro. Praėjusią savaitę „Nord Pool“ vidutinė kaina sumažėjo 54 proc. ir siekė 12,4 euro, skelbia  energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot įmonės Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, nors vėjo jėgainių generacija praėjusią savaitę sumažėjo 31 proc.

Planuojant kelionę lėktuvu – savo teises svarbu žinoti iš anksto. Oro turizmo sektoriui atsigaunant po COVID-19 pandemijos, keliaujančiųjų oro transportu skaičius nuolat auga. Lietuvos oro uostų duomenimis, pirmą šių metų pusmetį keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose augo penktadaliu, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per pirmus 6 šių metų mėnesius Lietuvos oro uostai aptarnavo daugiau kaip 2,8 mln. keleivių.

Iš Latvijos nacionalinės oro bendrovės „Air Baltic“ iš Rygos siūlomų krypčių populiariausios liepą buvo Londonas, Nica ir Ciurichas. Oro vežėja naujienų agentūrai LETA pranešė, kad tarp populiariausių krypčių, siūlomų iš Rygos, liepą taip pat pateko Miunchenas, Stokholmas, Paryžius ir Viena. Pasak bendrovės atstovų, šios kryptys yra populiarios ir tarp vykstančiųjų poilsiauti, ir tarp keliaujančiųjų verslo reikalais. Per septynis šių metų mėnesius „Air Baltic“ skraidino 2,506 mln.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 7,7 proc., tuo metu gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške brango 7,2 proc., pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Rugpjūčio 7–13 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 64.3 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 69,7 euro.  Lygiai tiek pat, iki iki 64,3 euro elektros kaina mažėjo ir Latvijoje, Suomijoje – 66,7 proc. iki 8,2 euro, Lenkijoje – 12,7 proc.

Tebūnie švariau už pigiau. Prekybos tinklas „Iki“ skelbia, kad tik šią savaitę visa gausybė švaros prekių kainuoja net iki perpus pigiau. Artėjant naujam rudens sezonui, akcija „Tebūnie švara“ padės susikurti spindinčius namus už spindinčias kainas. „Mūsų pirkėjai jau žino, kad „Iki“ yra tas tinklas, kuris nuolat skelbia gerokai sutaupyti padedančias akcijas. Šią savaitę siūlome net iki 50 proc. nuolaidas, kurios galioja plačiam švaros prekių asortimentui.

Pakruojo rajone praėjusią savaitę dėl labai smarkios audros padarinių paskelbta ekstremali situacija dviejose seniūnijose – Klovainių ir Lygumų. Kaip skelbia savivaldybė, toks sprendimas priimtas gavus Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą dėl įvykusio stichinio meteorologinio reiškinio – labai smarkios audros.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo visą – 10,66 mln. eurų – Europos Sąjungos paramą skirti pieno ūkiams, kurie už litrą pieno balandį-birželį gavo ne daugiau nei 40 centų už litrą pieno.  Anksčiau ministerija siūlė skirti 8,86 mln. eurų ir tik tiems ūkiams, kurie gavo mažiau nei 35 centus.  Numatoma, kad ekologinio ūkio statusą turintiems ūkiams ir kooperatyvų nariams riba būtų 45 centai už litrą. Vienam ūkiui galėtų būti išmokama iki 20 tūkst. eurų, pranešė ministerija.

Šio medžioklės sezono metu Aplinkos ministerija leido sumedžioti 20,6 tūkst. elnių ir 4,3 tūkst. briedžių, tai – 2,9 tūkst. elnių ir 75 briedžiais daugiau nei praėjusio sezono metu. „Kai kuriose savivaldybėse kanopinių žvėrių populiacijos šiuo metu vertinamos kaip gausos arba labai gausios. Apie tai liudija Valstybinių miškų urėdijos kasmet atliekamas elninių žvėrių neigiamo poveikio miškui įvertinimas“, – rašoma pirmadienį išplatintame Aplinkos ministerijos pranešime.

Sekmadienio vakarą Kretingos rajone, žvyrkelyje įstrigęs iš Klaipėdos uosto į naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklą Mažeikiuose gabenamas milžiniškas reaktorius vėl turėtų pajudėti pirmadienio vakarą, sako „Orlen Lietuvos“ atstovė. Kristinos Gendvilės teigimu, nepaisant dėl įvykio pradelstos vienos dienos, krovinys Mažeikius, kaip ir planuota, turėtų pasiekti rugpjūčio 18 dieną.

Birželį Lietuvoje atlikta statybos darbų už 500,8 mln. eurų (to meto kainomis) – 11,8 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, tačiau 0,5 proc. mažiau nei gegužę, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Gyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta už 94,3 mln. eurų – 20,1 proc. mažiau nei prieš metus, negyvenamųjų pastatų – už 158,8 mln. eurų – 4,4 proc. mažiau, o inžinerinių statinių – už 247,7 mln. eurų – 43,3 proc. daugiau. Per mėnesį pastatų statybos darbų atlikta 9,5 proc.

Lietuvoje trūkstant vagonų vežti grūdus, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ teigia, kad tam Lietuvoje galėtų įsigyti papildomus 300 vagonų, jeigu juos įsipareigotų išsinuomoti grūdų augintojai. Šie tokios atsakomybės nesikrato, tačiau abejoja, ar vagonai bus nupirkti – tokie pažadai dalijami ne pirmus metus, o dabar, nutraukus prekybinius ryšius su Rusija ir Baltarusija, rasti jų gamintoją yra sudėtinga.

Dėl praėjusią savaitę siautusios audros padarytos žalos į draudikus kreipėsi per 6,2 tūkst. nukentėjusių žmonių, jie prašo atlyginti apie 7 mln. eurų nuostolių. Lietuvos draudikų asociacijos projektų vadovė Ieva Naraškevičiūtė-Kubilė sako, kad tai – rekordiniai skaičiai. „Šios dienos duomenimis, draudimo bendrovės jau fiksavo rekordinius tiek užregistruotų žalų atvejų, tiek rezervuotų lėšų joms atlyginti sumų skaičius. Į draudimo bendroves dėl žalos atlyginimo jau kreipėsi apie 6,2 tūkst.

Lietuvos jūrinio klasterio nariai siūlo ukrainietiškų grūdų pervežimui į Klaipėdos uostą panaudoti krovinių gabenimą iš Kauno Nemunu. Tokią idėją verslas iškėlė Lietuvos politikams vėl sustiprinus diplomatines pastangas atverti galimybes ukrainietiškos produkcijos eksportui per Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostus po to, kai Rusija liepą nusprendė pasitraukti iš susitarimo, leidusio Kyjivui eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą.

Naujajai Klaipėdos valdžiai užsimojus Kuršių nerijoje esančią Smiltynę paversti kurortine vietove, centrinės valdžios atstovai sako, kad dabartiniai įstatymai nenumato galimybės įteisinti atskiros miesto dalies kaip kurorto, bet norėtų atgaivinti diskusijas šiuo klausimu. Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus įsitikinęs, kad Smiltynė turi visas galimybes tapti poilsiautojams patrauklesne kurortine vietove, tačiau ten dar nesukurta reikiama infrastruktūra.

Rugpjūčio 15-oji yra Žolinė arba Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną. Darbo kodekse (DK) ji įteisinta kaip šventinė diena, per kurią paprastai nedirbama. Be to, darbo dieną, kuri eina prieš šventinę, t.y. tokią, kaip rugpjūčio 14 d., dirbama trumpiau. Jeigu tektų dirbti antradienį, jums už tai turėtų mokėti dvigubai.

Moksleivių tėvai jau perka mokyklines prekes. Vienas svarbiausių pirkinių – kuprinė. Tačiau  tėvai piktinasi, kad Lietuvos parduotuvėse jos dvigubai brangesnės nei Lenkijoje. Prekybininkai tikina, kad visi gali parduoti už tokią kainą, kokią nori. O pirkėjai renkasi, kur pirkti. Portalo tv3.lt skaitytoja Reda pasakojo, kad augina tris moksleivius vaikus, todėl mokyklinėmis prekėmis pradeda rūpintis iš anksto.

Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal sporto ir fizinio aktyvumo sektoriuje dirbančių specialistų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalį, BNS informavo Nacionalinė sporto agentūra. Kaip BNS nurodė agentūros Kompetencijų centro vadovė Vilma Čingienė, aukštąjį išsilavinimą turi 72,5 proc., tai yra, beveik trys ketvirtadaliai, dirbančiųjų sporto ir fizinio aktyvumo sektoriuje. Kaip rodo liepos pabaigoje paskelbti Eurostato duomenys, ES šis vidurkis siekia tik apie 40 procentų.

Palangos miesto savivaldybėje, Šventojoje, statybvietėje sekmadienio naktį rastas žuvęs vyras – žinomas verslininkas, buvęs savivaldybės tarybos narys konservatorius Vaidas Šimaitis. Tuo metu Palangos meras taip pat pasisakė apie verslininko mirtį. Tai BNS patvirtino Palangos savivaldybės tarybos Daugumos frakcijos lyderis, taip pat konservatorius Dainius Želvys. „Taip, tikrai galiu patvirtinti – Vaidas Šimaitis.

Sodybos dažnai būna emocinis pirkinys, kurį lemia gamtos ilgesys ir šilti orai, tad vasarą jų pirkimas suaktyvėja, pastebi specialistai. Vis tik jie pataria neskubėti ir atsižvelgti į tam tikras detales, dėl kurių vėliau gali kilti problemų. Ekspertų teigimu, svarbu apsispręsti, kam sodyba bus skirta: poilsiui vasarą, nuolatiniam gyvenimui ar verslui. Nuo to priklauso ir kaina – paprastam vasarnamiui galima išleisti ir keliolika tūkstančių, o siekiant nuomoti – šimtus tūkstančių eurų.

Lietuvos gyventojai ir verslas gali pasigirti, kad moka kone didžiausias palūkanas už paskolas visoje euro zonoje. Būsto paskolų palūkanos 50 procentų didesnės nei vidurkis, o ir verslininkams skolinimosi kaštai ketvirtadaliu didesni nei euro zonos vidurkis. Lietuvos pramonininkai aiškina, kad tokiomis sąlygomis lietuviškam verslui sunku konkuruoti su užsienio įmonėmis.