Lietuvos verslas

Verslo nuotaikos Lietuvoje šiemet yra geresnės negu pernai: keturi iš penkių didžiųjų įmonių teigia, kad jų finansinė padėtis yra palanki, rodo naujausias tyrimas.  SEB banko tyrimo duomenimis, 79 proc. respondentų Lietuvoje ir 78 proc. Latvijoje nurodė, kad įmonės finansinė padėtis yra palanki. Pernai finansinę padėtį palankiai vertino 67 proc. apklaustųjų Lietuvoje ir 73 proc. apklaustųjų Latvijoje, o Estijoje – 56 proc. pernai ir 60 proc. šiemet.

 Augant lošimų statymų bei išmokėjimų sumoms ir daugėjant lošėjų ši rinka šiemet augo penktadaliu, sako Lošimų priežiūros tarnybos ir Finansų ministerijos atstovai. Pasak jų, anksčiau didėjusi nuotolinių lošimų dalis dabar stabilizavosi.

Iškastinį kurą naudojančius katilus keisti Vidurio ir Vakarų Lietuvoje siekia 1029 gyventojai, jie prašo beveik 3,54 mln. eurų paramos, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA ketvirtadienį sustabdė paraiškų priėmimą, nes iki šiol prašoma tiek paramos lėšų, kiek jų iš viso skirta šiam etapui. Energetikos ministerija, atsižvelgdama į paramos poreikį, įvertins galimybes skirti tam papildomai lėšų.

Vos 123-jų lietuvių ir jų sutuoktinių turimų pinigų, vertybinių popierių, nekilnojamojo ir kito turto vertė yra didesnė negu visas Lietuvos valstybės biudžetas. Jeigu šie turtingiausi lietuviai sugalvotų visą savo turtą padovanoti tautiečiams, tai kiekvienam lietuviui atitektų po 5,6 tūkst. eurų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį su „Google“ politikos vadovu Levente Juhaszu aptars dirbtinio intelekto, saugumo klausimus, inovacijas viešajame sektoriuje.  Be to, ji pristatys greitai Lietuvoje startuosiančią skaitmeninės rinkodaros ir analitikos programą, pranešė ministerija.

Didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Omniva LT“ iki metų pabaigos planuoja įrengti dar 75 paštomatus ir į plėtrą investuoti 2,2 mln. eurų. Bendras paštomatų skaičius šalyje turėtų siekti 505, o esamus praplėsti naujais skyreliais, kurių bendras skaičius siektų 65 tūkst., pranešė bendrovė.  „Omniva“ valdybos narys ir vadovas Kastytis Valantinas sako, kad taip siekiama pasiruošti siuntų pikui lapkritį ir gruodį.

Vilniaus savivaldybė pranešė už beveik 6 mln. eurų modernizuosianti vaikų lopšelį-darželį ir du daugiabučius. Atitinkamas savivaldybės paraiškas patvirtino Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), ketvirtadienį pranešė savivaldybė. Taikos g. 99 esantis lopšelis-darželis „Justinukas“ ir du daugiabučiai, stovintys Tuskulėnų g. 6 ir Antakalnio g. 91 bus modernizuojami taikant modulinės (skydinės) renovacijos principus.

Valstybės biudžeto galimybės yra ribotos, o mokytojų vidutinis atlyginimas nuo šios valdančiosios daugumos kadencijos pradžios iki kitų metų rugsėjo bus paaugę 676 eurais į rankas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Seimo Ekonomikos komitetui pritarus asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui 2024 metais keliams numatyti 217 mln. eurų didesnį finansavimą, finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad  turėtų būti įvardyti šių lėšų šaltiniai.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ per devynis šių metų mėnesius gavo 353,3 mln. eurų pajamų – 7,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Įmonės grynasis pelnas padidėjo 20,7 proc. iki 50,3 mln. eurų, pranešė „Telia Lietuva“. Bendrovės EBITDA padidėjo 14 proc. iki 126,9 mln. eurų, o EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų ir pelno, padidėjo 15,7 proc. iki 129,1 mln. eurų. Vien trečiąjį ketvirtį pajamos, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 8,4 proc. iki 122,8 mln. eurų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad savivaldybėms pačioms numatant nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus, kurie galėtų siekti 0,05–4 proc., galima numatyti saugiklius, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama. „Vyriausybė pasiūlė vakarietišką modelį, kuris taikomas plačiai kitose valstybėse, taikant gana plačias žirkles, tam, kad savivaldybės galėtų vykdyti tam tikrą politiką. (...) Klasikinis modelis, kuomet gana plati mokėtojų bazė, bet tarifas gana santykinai žemas.

Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ užsakomųjų skrydžių įmonė „Chapman Freeborn“ atidarė biurą Londone, skelbia portalas mundurowe.info. Anot jo, biuras taps įmonės klientų bazės centru ir padės pritraukti naujų darbuotojų. Biure bus teikiamos konsultacijos, siūlomos krovinių ir keleivių užsakomųjų reisų, gyvūnų vežimo paslaugos.

Daug žmonių svajoja apie ilgesnį poilsio savaitgalį ir kad jis tęstųsi bent tris dienas. Daliai darbuotojų ši svajonė jau tapo realybė, jie dirba 4 dienas per savaitę. Tačiau pramonės įmonių atstovams toks darbo modelis nepriimtinas. Jie nepritaria, kad darbuotojai dirbtų mažiau už tą patį atlyginimą.  Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Kristina pasakojo, kad dirba savarankiškai ir pati dėliojasi darbo laiką. „Esu kirpėja.

Smulkieji Danijos kapitalo Klaipėdos keltų bendrovės „DFDS Seaways“ akcininkai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui apskundė žemesnės instancijos teismų sprendimus, atmetusius jų ieškinį pagrindinei akcininkei – Danijos bendrovei DFDS – dėl jos pasiūlytos ir jų netenkinančios privalomojo akcijų išpirkimo kainos.  Tai BNS trečiadienį patvirtino LAT atstovė Rimantė Kraulišė. „Skundas gautas rugsėjo 29 dieną, priimtas spalio 16 dieną“, – BNS teigė ji.

  Tarptautinė investicinė VMG grupė Klaipėdos rajone veikiančiai vienai didžiausių Europoje lenktai klijuotos faneros gamintojų „Sakuona“ už 1 mln. eurų įrengė 1,3 megavatų galios saulės elektrinę.  Pagaminta elektros energija bus naudojama produkcijos gamybai, pranešė VMG. Elektrinės įrengimo darbus atliko įmonė „Eternia Solar“. Projektas finansuotas įmonės ir valstybės lėšomis.

Pervežimų ir logistikos rinkoje trūkstant vairuotojų ir sparčiai keičiantis technologijoms, mažoms įmonėms neužteks resursų investicijoms, o jų klientus perims didžiosios logistikos bendrovės, sako naujasis  Lietuvos krovinių vežimo ir logistikos grupės „Girteka Group“ vadovas Jeroenas Eijsinkas. „Manau, kad dėl „Girtekos“ masto ir gebėjimo generuoti pakankamai pinigų, dėl to, kad galime reinvestuoti į verslą, jį auginti, mes galime išgyventi transformaciją.

Baltijos valstybėse daugiausiai maistui išleidžia Estijos, o mažiausiai – Latvijos gyventojai, rodo „Citadele“ banko užsakymu bendrovės „Norstat“ atliktų atitinkamų sociologinių tyrimų rezultatai. Tai, kad maistui per mėnesį skiria mažiau nei 200 eurų, tvirtino 32 proc. respondentų Lietuvoje, 39 proc. Latvijoje, 26 proc. Estijoje. 26 proc. apklaustųjų Lietuvoje, 28 proc. Latvijoje ir 24 proc. Estijoje teigė, jog jų išlaidos maistui per mėnesį sudaro nuo 200 iki 299 eurų. Savo ruožtu 42 proc.

Netrukus parduotuvių lentynose pirkėjai negalės rasti pridėtinio kvapo ar skonio kaitinamojo tabako gaminių. Nors naujas draudimas dar neįsigaliojo, dalis prekybininkų užsimena, kad jau ir dabar gali būti sudėtinga surasti tokių rūkalų. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pernai atliktas tyrimas parodė, kad veiksniai, nulėmę pasirinkimą pradėti vartoti elektronines cigaretes arba kaitinamojo tabako gaminius, buvo draugų, kolegų ar kitų asmenų pavyzdys (30,6 proc.

Viena didžiausių pieno perdirbimo įmonių šalyje „Pieno žvaigždės“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 12,6 mln. eurų grynojo pelno, kai pernai tuo pačiu metu patyrė 2,6 mln. eurų nuostolių. Įmonės pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos (EBITDA) siekė 18,2 mln. eurų ir buvo 7,6 karto didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais (2,4 mln. eurų), neaudituotus rezultatus per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. Per devynis mėnesius įmonė gavo 153 mln.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį iš esmės pritarė Lietuvos banko (LB) iniciatyvai apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų.  Tačiau komitetas nutarė, kad išsamus apvalinimo atvejų, išimčių ir kitų taisyklių reglamentavimas bus nustatytas ne Euro įvedimo įstatyme, kaip yra dabar, o atskiru įstatymu, kaip siūlo Finansų ministerija ir Vyriausybė.

Kitų metų krašto apsaugos biudžeto projekte nenumatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje (VGT) patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją, teigia Prezidentūros ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atstovai. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, kad dabartinių pajėgumų stiprinimas yra susijęs ir su divizijos kūrimu, nes ji bus steigiama esamų pajėgumų pagrindu.

Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių įprasta manyti, kad daugiausiai uždirba informacinių technologijų specialistai, bankininkai ar įmonių vadovai. Tačiau skaičiuojant vien vidutinį oficialų atlyginimą, iš tiesų daugiausia uždirba teisėjai. Jų algos kelis kartus viršija vidutinį darbo užmokestį. Oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Sodra“ pasidalijo dešimtuku profesijų pagal vidutines draudžiamąsias pajamas arba darbo užmokestį, mokėtą rugpjūčio mėnesį.

Lietuvai siekiant perdirbti kuo daugiau atliekų, kol kas neketinama įvesti jų deginimo mokesčio, sako aplinkos viceministrė. Pasak Ramintos Radavičienės, naujo mokesčio poreikio nėra, nes perdirbimas augs pakuočių gamybai naudojant daugiau perdirbti tinkamų žaliavų.  „Ar deginimo mokestis panacėja? Anaiptol. Esminių proveržių nesukurtų. Nėra Europos Komisijos rekomendacijos (įvesti tokį mokestį – BNS)“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė R. Radavičienė.

Lietuvos elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ už 1,16 mln. eurų perka elektros perdavimo linijų avarinio atkūrimo sistemą. Bendrovė pranešė pasirašiusi sutartį su Nyderlandų bendrove „DNV Netherlands“. Sistema turėtų būti pristatyta iki 2024 metų pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasak „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio, įranga leis greičiau atstatyti perdavimo tinklą, sutrumpės aukštos įtampos elektros linijų atjungimo laikai.

Bankrutuojančiomis liepą–rugsėjį Lietuvoje paskelbta 217 įmonių – 20 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį ir 16 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, skelbia duomenų analitikos bendrovė „Scorify“. Šiuo metu, kaip ir prieš metus, 9 proc. visų reitinguojamų Lietuvos įmonių yra aukštos ir aukščiausios rizikos, o ypač aukštos rizikos bendrovių, kurios, tikėtina, yra arti bankroto, – apie 1 proc.

Jau aštuntus metus – prasminga ir išskirtinė Klaipėdos miesto kalėdinė tradicija, puošti tikrą, žmonių dovanotą žaliaskarę – beldžiasi į klaipėdiečių širdis. Šventinį gruodį Klaipėdos centrine eglute, taps tikras, natūralus medelis, kuris savo svarbią misiją pradės Kalėdų eglės įžiebimo vakarą – gruodžio 2-ąją. Siūlyti savo egles kandidates kviečiami visi klaipėdiečiai ar aplink esančių rajonų gyventojai.

Europos Komisija (EK) nagrinėja Lietuvos bankų asociacijos (LBA) skundą dėl šalyje šiemet įvesto naujo bankų solidarumo mokesčio, pranešė LBA.  Pasak jos, šią savaitę atsiųstame laiške EK informuoja, kad artimiausiu metu kreipsis į valdžios institucijas, kad jos pateiktų paaiškinimus dėl, anot LBA, neteisėtos valstybės pagalbos, papildomą mokestį įvedus daliai finansų rinkos dalyvių.

Susisiekimo ministerija patvirtino europinės vėžės „Rail Baltica“ Panevėžio geležinkelio mazgo sprendinį su tarptautine keleivių stotimi vakarinėje miesto dalyje, šalia aplinkkelio bei su papildomu miestą kirsiančiu ruožu. Taip pat numatyta vėžę patraukti arčiau siaurojo geležinkelio – tai leis išsaugoti anksčiau numatytus nugriauti 23 privačius namus, trečiadienį pranešė ministerija.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui skirta dar 928 mln. eurų europinės  paramos, pranešė bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“. Finansavimas skirtas pirmiesiems maždaug 130 km sankasos statybos darbams.  Apie Europos Komisijos skirtą 928 mln. eurų paramą projektui pranešta birželį, Lietuvai iš šios sumos numatyta 394 mln. eurų.

Bendras trijų Baltijos šalių energetikos sistemų izoliuoto darbo bandymas turėtų įvykti 2025 metų vasarį, prieš pat sinchronizuojant tinklus su Vakarų Europa, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Izoliuoto darbo bandymo data yra prieš pat sinchronizaciją – prieš paliekant rusišką IPS/UPS sistemą išeini bandymą ir po bandymo jau nebegrįžti“, – žurnalistams Trakų Vokėje trečiadienį sakė D. Kreivys.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ grynoji skola šiuo metu siekia beveik 1,5 mlrd. eurų, sako grupės finansų direktorius Jonas Rimavičius. Pasak jo, skolos metinį augimą maždaug milijardu eurų lėmė išaugusios energetikos kainos.   „Rusijos karo kontekste augant energijos kainos „Ignitis grupė“ jų išaugimą finansavo savo balansu ir neperkėlė pabrangimo vartotojams, atitinkamai vartotojų skola grupei augo.

Minint Atšvaitų dieną Lietuvos automobilių kelių direkcija inicijuoja tęstinę švietimo kampaniją vyresnio amžiaus žmonėms „Kaip gerai, kad mane matai“. Šiais metais akcija startuos Vilniaus mieste ir rajone, ateityje plėsis į kitus Lietuvos miestus ir miestelius. Akcijos metu, siekiant atkreipti dėmesį į senjorų pažeidžiamumą keliuose, skirtingų miestų ir miestelių viešose erdvėse bus dalinami atšvaitai, pasakojama apie jų svarbą, rašoma pranešime spaudai.

Nekilnojamo turto vystytojai teigia, jog vietoj atskirų slėptuvių ir priedangų sostinėje būtų racionaliau pastatyti metro, kuris galėtų tarnauti ir kaip apsauga kilus grėsmei, tam pritaria ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. „Šiandien atskiras priedangas, atskiras slėptuves išlaikyti atskirai yra daug brangiau nei ten, kur didelė žmonių koncentracija sostinėje, kad pradėti projektuoti ir statyti metro.

Visuomeninė elektros kaina buitiniams vartotojams kitų metų pirmąjį pusmetį galėtų mažėti 3 proc. iki 21,58 cento, prognozuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) „Kalbant apie konkretų elektros tarifą buitiniam vartotojui, gyventojui, tai prognozuojama kaina (...) būtų apie 21,58 cento“, – trečiadienį Seimo Audito komitete teigė VERT Dujų ir elektros departamento direktorius Ignas Kazakevičius. Šiuo metu ši kaina siekia 22,26 cento.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) vadovo atrankos konkursą laimėjo Tomas Misevičius. Darbą jis pradės baigus patikrinimo procedūras, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad iš naujojo vadovo tikimasi sklandaus ir greito skaitmenizavimo politikos formavimo.

Į valstybės biudžetą per aštuonis šių metų mėnesius surinka apie 11,105 mlrd. eurų pajamų – maždaug 8,4 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu. Per visus šiuos metus tikimasi surinkti 10 proc. daugiau įplaukų nei suplanuota (15,544 mlrd. eurų).   „Numatome 10 proc. geresnį jo (biudžeto pajamų plano – BNS) vykdymą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Finansų ministerijos Finansų politikos departamento direktorius Irmantas Mikulėnas.

Keturi Lietuvos baterijų parkai trečiadienį pradėjo teikti izoliuoto darbo rezervo paslaugą. Jų bendra galia siekia 200 megavatų (MW).  Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, ši elektros kaupimo sistema užtikrins Lietuvos energetikos sistemos saugumą, stabilumą ir nepertraukiamą veiklą.

  Seimui tęsiant svarstymus dėl naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio, parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia diskusijose pasigendanti argumentų bei savivaldos balso.  „Diskusijoje (dėl NT mokesčio – BNS) aš pasigendu argumentų, labai daug yra emocijų. Visu pirma, reikia aiškiai pasakyti, kad tai nėra naujas mokestis. Nekilnojamo turto mokestis yra ir dabar, tiesiog jis yra koreguojamas“, – trečiadienį Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Mobiliojo ryšio bendrovė „Tele2“ trečiąjį šių metų ketvirtį gavo 86,9 mln. eurų pajamų – 3,3 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą, amortizaciją ir pritaikius IFRS 16 efektą (EBITDAaL) siekė 36,5 mln. eurų – 19 proc. daugiau nei pernai, trečiadienį pranešė bendrovė.   Teigiama, kad trečiojo ketvirčio rezultatus lėmė nuosekliai didėjantis verslo klientų skaičius bei augantis duomenų vartojimas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Pirmadienį baigėsi trečiosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 27,5 mln. eurų, sudaryta 2114 sandorių. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų, trečiadienį pranešė Finansų ministerija. Šiemet atnaujinus VTL platinimą, trečiosios emisijos VTL gyventojai galėjo įsigyti spalio 2–16 dienomis. Ši emisija bus išperkama kitąmet spalio 17 dieną. VTL platinami per „Swedbank“ ir SEB bankus.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad pasigaminti tiek pat elektros, kiek suvartoja, Lietuva galėtų jau 2026–2027 metais.  „Aš tikiuosi, kad ta diena bus arba 2026 metų pabaiga, arba 2027 metų vidurys. (...) Mes tuo metu jau turėsime išvystytos žymiai daugiau vėjo energetikos mūsų šalyje, mūsų pievose ir laukuose, bus žymiai daugiau saulės elektrinių, ir jos mums pagamins tiek elektros, kiek suvartojame“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Kreivys.

Keturi energijos kaupimo įrenginių sistemos operatorės „Energy cells“ baterijų parkai trečiadienį bendra 200 megavatų (MW) galia pradeda teikti izoliuoto darbo rezervo paslaugą. „Baterijos yra vienas iš pagrindinių mūsų energetinio saugumo komponentų. Galime pasidžiaugti, kad sėkmingai įgyvendinome tokį didelį projektą ir mūsų baterijos šiuo metu yra didžiausios Europoje“, – interviu BNS šią savaitę sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Vilniuje trečiadienį vyks Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) organizuojamas kasmetinis kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų tinklo susitikimas.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo iki 5 tūkst. eurų bauda bausti už vaistų įsigijimo, laikymo, apskaitos pažeidimus atsakingus asmenis. Baudos taip pat grėstų medicinoms įstaigoms ir vaistinėms. Tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas trečiadienį svarstys Vyriausybė.  Ministerija teigia, kad dabar tokios atsakomybės nėra numatyta, todėl gana dažnai pažeidimus nustačiusi Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba negali taikyti baudų.

Seimo Ekonomikos komitetas nepritarė siūlymui, jog gyventojams būtų taikomas vienodas atsiskaitymas už jų į tinklą patiektą perteklinę energiją iš vėjo ir saulės jėgainių. Už pasiūlymą, kad dvipusės apskaitos („net metering“) modelis, kai perteklinė bei nepanaudota elektra tiekiama į tinklus ir vėliau per kaupimo laiką susigrąžinama, būtų taikomas ir vėjo elektrines nuomojantiems gyventojams, balsavo keturi komiteto nariai, tiek pat – prieš ir trys susilaikė, todėl jam buvo nepritarta.

Lietuva yra aštunta pasaulyje tarp geriausių pagal nuotolinio darbo sąlygas šalių. Pernai  šalis buvo penkta.  Lietuvių įkurtos kibernetinės saugos sprendimų bendrovės „Nord Security“ įmonės „NordLayer“ (anksčiau – „NordVPN Teams“) sudarytas indeksas rodo, kad Lietuvos vertinimas yra 0,808 balo (maksimalus – 1 balas), skelbia bendrovė.

Du konservatoriai siūlo leisti savivaldybėms nuo 2025 metų vėjo jėgainėms nustatyti perpus mažesnius nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus nei po svarstymo yra pritaręs Seimas.  Energetikos ministras Dainius Kreivys ir parlamentinio Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius siūlo vėjo jėgainių vystytojams taikyti 0,05-2 proc. tarifo „žirkles“, o ne 0,05-4 proc., kaip pritarė Seimas. Konkretų mokestį nustatytų savivaldybės. Šiuo metu vėjo elektrinėms galioja 0,5–3 proc.

Skaitmeniniam bankui „SME Bank“  Lietuvos bankas (LB) skyrė 170 tūkst. eurų baudą už pažeidimus valdant kredito rizikas. LB teigimu, priimdamas sprendimus skolinti, „SME Bank“ neužtikrino, kad būtų laikomasi skolininko kreditingumo vertinimo reikalavimų.

Vilniaus miesto savivaldybė šiais metais planuoja daugiau nei 20 švietimo, sporto, kultūros įstaigų, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigų aprūpinti nutolusiomis saulės elektrinėmis – Aplinkos projektų valdymo agentūra tam skyrė 13,9 mln. eurų. Saulės energiją naudos ir pati savivaldybė, Vilniaus Rotušė, Energetikos ir technikos muziejus, o per ateinančius metus šia energija bus aprūpinta daugiau nei pusė savivaldybės mokyklų ir darželių, pranešė savivaldybė.