Lietuvos verslas

Prasidedant šventiniam sezonui kalėdinėmis dekoracijomis papuošta Vilniaus geležinkelio stotis. Dar prieš įžengiant į stotį keleivius pasitinka papuoštas istorinio pastato fasadas, pagrindinėje laukiamojoje salėje įžiebta net 7,3 metro aukščio žaliaskarė, o pirmajame perone – šventiniai papuošimai. Vilniaus geležinkelio stotyje kalėdiniu simboliu šiemet tapo laikrodis – vienas iš stoties pagrindinių akcentų.

Kokius piniginius pagrindus po kojomis turi šalies jaunimas? Ar jie užtikrinti dėl dabartinės savo finansinės situacijos, ar dirba srityje, kuri bus tarp paklausiausių po 5–10 metų? Remdamosis pirmą kartą atlikta 18–29 metų gyventojų apklausa, makroekonominiais bei „Swedbank“ duomenimis, į šios ir kitus klausimus atsakė „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė ir ekonomistė Greta Ilekytė.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį to meto kainomis siekė 19,3 mlrd. eurų – 0,02 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį. Per metus – trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – BVP augo 0,2 proc., antrąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.

Per metus gerai savo finansinę padėtį vertinančių namų ūkių skaičius ūgtelėjo dvigubai, praneša Lietuvos bankas (LB). Pasak jo, optimistiškiau gyventojai vertina ir ateities perspektyvas – beveik du trečdaliai teigia, kad jų pajamos didės, rodo naujausia namų ūkių apklausa. „Gyventojų vertinimu, didžiausia finansinė tamsuma – jau praeityje. Daugėja besitikinčiųjų pajamų augimo ir mažėja dalis tų, kuriems nerimą kelia maisto kainos.

Siūlymas papildomų pajamų krašto apsaugai gauti Vyriausybei išleidžiant gynybos obligacijų padidintų valstybės skolą, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Gynybos obligacijos yra ta pati skola, tai man atrodo, kad visi, kurie siūlo daugiau pasiskolinti gynybai, tai jie tiesiog gudrauja, todėl, kad tai yra savęs apgaudinėjimas.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ketvirtadienį tvirtins „Igničio“ visuomenines elektros bei dujų kainas vartotojams kitų metų pirmajam pusmečiui. Jei nauji tarifai bus paskelbti, visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams nuo sausio mažės 0,8–1,1 cento (su PVM) už kilovatvalandę (kWh). „Standartinio“ plano vienos laiko zonos tarifas bus 21,9 cento – 3,5 proc. (0,8 cento) mažiau nei dabar, dviejų laiko zonų: dieninės – 25 centai, arba 4,2 proc.

Vežėjų atstovai nerimastingai laukia gruodžio 1 d. – Vokietijai padidinus kelių mokesčio tarifus, neatmetama, kad ateityje pervežimo paslaugų tarifai gali didėti. Tuo metu ekonomistai paaiškino, ar verta baimintis minėtų vežėjų nuogąstavimų, kurie gali būti susiję su tam tikrų prekių, pavyzdžiui, maisto produktų, pristatymu.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad Turto bankui būtų suteikta iki 57,5 mln. eurų valstybės perskolinama paskola iš Šiaurės investicijų banko (NIB). Lėšos bus naudojamos viešųjų pastatų modernizavimui.  Planuojama, kad lėšos bus panaudotos 2023–2026 metais, pranešė Finansų ministerija.

Turto bankas už 2,4 mln. eurų atnaujino Ignalinos Užimtumo tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Probacijos ir Generalinės prokuratūros padalinio pastatą. Po atnaujinimo Atgimimo gatvėje esančiame pastate papildomai įsikūrė Nacionalinės žemės tarnybos, Registrų centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro padaliniai. Po įstaigų kraustymosi jų patalpas planuojama parduoti aukcionuose, pranešė Turto bankas.

Penkis didžiausius prekybos centrus ketinama įpareigoti bent vienai labdaros ar paramos organizacijai perduoti netinkančius prekybai, bet dar saugius vartoti maisto produktus, o ne juos utilizuoti. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija trečiadienį pritarė tokiems Maisto įstatymo pakeitimams.

Lietuvos ekonomika šiemet trauksis 0,4 proc., o 2024 metais ji turėtų augti iki 1,7 proc., prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).  Tuo metu 2025 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 3,1 procento.

Vidutinė visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams nuo kitų metų mažėja 3,5 proc., arba 0,8 cento – iki 21,9 cento (su PVM) už kilovatvalandę (kWh). Tokią kainą mokėtų maždaug 460 tūkst. trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojų. Ji bus gerokai mažesnė nei nepriklausomų tiekėjų siūloma kaina.

Institucijos ir verslas ragina tobulinti įstatymo pataisas, numatančias įteisinti iki 65 laipsnių stiprumo naminio alkoholio, arba vadinamosios „naminukės“ gamybą, kad būtų galima tiksliau nustatyti gėrimo kiekį, licencijuoti jo gamybą ir prekybą, išspręsti atsakomybės ir kitus klausimus. Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį surengus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projekto klausymus pateikta nemažai pastabų, o rengėjai paraginti tobulinti pataisas.

Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos pasiūlytai Lietuvos kandidatūrai į Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybinės organizacijos (OTIF) generalinio sekretoriaus pareigas. Juo 2025 metų kadencijai siūloma skirti OTIF Teisės departamento vadovą Aleksandrą Kuzmenką.

Kontaktų centrų paslaugų įmonė „Credo Partners“ prašo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) įvertinti du „Ignitis grupės“ valdomos įmonės „Ignitis grupės paslaugų centras“ skambučių centro paslaugų konkursus. Bendrovė dėl vieno konkurso jau kreipėsi į teismą ir ketina teikti ieškinį dėl kito pirkimo.  Tuo metu „Ignitis grupė“ tikina, kad abu konkursai vyko pagal teisės aktus, o „Credo partners“ komunikaciją ji vertina kaip viešą spaudimą prieš teismo sprendimą.

Siekiant taikliau ir efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas, labiau skatinti savivaldybes prisidėti finansiškai prie valstybės teikiamos jaunų šeimų įsigyti būstus paskatos, keičiamas finansinės paramos jaunoms šeimoms teikimo modelis, rašoma ministerijos pranešime. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam įstatymo projektui pritarė Vyriausybė. Jam dar turės pritarti Seimas.

Aplinkos ministerijos atstovai sako, kad norint šalyje sumažinti transporto skleidžiamą taršą azoto oksidais, reikia ieškoti ir politiškai nepopuliarių sprendimų. Jie neatmeta, kad reikės vėl diskutuoti dėl transporto priemonių taršos mokesčio įvedimo.  „Reikėtų diskutuoti apie politiškai galbūt tokius nepopuliarius ir nepalankius sprendimus.

Viešos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai skiriama dar 36 mln. eurų subsidijų. Lėšos įmonėms skiriamos iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF), pranešė Susisiekimo ministerija.  Su parama bus įrengta ne mažiau kaip 3,8 tūkst. įkrovos prieigų 42-jose savivaldybėse.    Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė sako, kad su ES parama norima iki 2030 metų įrengti ne mažiau kaip 6 tūkst. viešų įkrovimo prieigų.

Vyriausybei nuo 2025 metų atsisakius privalomo turto vertinimo licencijavimo tuo turėtų rūpintis nauja profesinė įstaiga, tačiau tai daryti turėtų įpareigoti įstatymas. Tai siūlančiai Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Luko Savicko parengtai išvadai trečiadienį bendru sutarimu pritarė Seimo Ekonomikos komitetas.  „Mes pasirinkome vidurio kelią – judėti link savivaldos, kur leisti patiems rūmams nusistatyti kriterijus ir vertinti.

Lietuvos verslas tebėra atsargus dėl prekybos su Kinija, interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“ šią savaitę sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Taip jis kalbėjo praėjus dvejiems metams po to, kai Kinija įvedė Lietuvai prekybos apribojimų, kurie vėliau buvo apskųsti Pasaulio prekybos organizacijai (PPO). „Ne tik vyriausybė, bet ir verslas susiduria su didžiule pasitikėjimo problema, – kalbėjo ministras.

Švedijos ekonomika traukėsi antrą metų ketvirtį iš eilės – recesija užfiksuota pirmąkart nuo 2020-ųjų. Nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais duomenimis, trečiadienį skelbia, jog liepą-rugsėjį sukurtas bendrasis vidaus produktas, įvertinus sezoniškumą – 0,3 proc. kuklesnis nei ankstesnių trijų mėnesių. Antrąjį metų ketvirtį ekonomika susitraukė 0,8 procento. Namų ūkių vartojimas liepos-rugsėjo mėnesiais menko 0,6 proc.

Kauno apygardos teismas pripažino, kad penkis sklypus Druskininkų savivaldybėje Rusijos piliečiai įsigijo neteisėtai, sandoriams pritaikyta modifikuota restitucija. Byloje nustatyta, jog Rusijos piliečiai, žinodami, jog Lietuvos Konstitucija draudžia subjektui, kuris neatitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, nuosavybės teise įsigyti žemę, ją įsigijo statytinio asmens – Žemės ūkio bendrovės vardu, trečiadienį pranešė prokuratūra.

Šiemet itin smarkiai išaugus žemės mokestinei vertei, o kartu ir žemės mokesčiui, Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo ministerijoms tobulinti mokesčio skaičiavimą.  Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad Aplinkos, Žemės ūkio bei Finansų ministerijos turi išanalizuoti komiteto pasiūlymus ir apsvarstyti galimybę tobulinti Žemės mokesčio įstatymą.

Nuo spalio vidurio iki šiol ūkininkams išmokėta 309 mln. eurų avansinių išmokų už deklaruotus plotus, skaičiuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė sako, kad nuo gruodžio 1 dienos bus pradėtos mokėti galutinės išmokos – per mėnesį jų planuojama išmokėti 194 mln. eurų. E. Raibytės teigimu, šiuo metu daugiausiai sunkumų kyla dėl ekoschemų.

Vidaus reikalų ministrei pareiškus, kad augantis į Lietuvą dirbti atvykstančių trečiųjų šalių piliečių srautas kelia grėsmę Lietuvos saugumui, ir siūlant griežtinti jų įdarbinimą, socialinės apsaugos ir darbo viceministras sutinka, jog tvarką reikėtų griežtinti – norima, kad į šalį atvyktų daugiau aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių darbuotojų.

Šiemet 455 tūkst. gyventojų paramai skyrė rekordinę – 29 mln. eurų sumą, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  Paramą, kaip ir pernai, išsidalino beveik 23 tūkst. paramos gavėjų, meno kūrėjų, politinių partijų, profesinių sąjungų bei susivienijimų. 2022 metais 484 tūkst. žmonių paramai skyrė beveik 27,6 mln. eurų kaip dalį jų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. VMI yra skelbusi, kad 24 mln. eurų GPM šiemet skirta paramos gavėjams, 1,6 mln. eurų – politinėms partijoms, 1,2 mln.

Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojamos vienos didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų grupių „Auga Group“ bendrovė „Auga Tech“ sukūrė karvių pašarą, mažinantį metano emisijas. Anot įmonės, nauja pašarų technologija karvių virškinimo procesų emisijas sumažina 32 proc. „Bendrovė pastaruosius dvejus metus vykdė technologijos bandymus. Nustatyta, kad ši technologija leidžia padidinti primilžį be įtakos pieno kokybei ir 32 proc.

Tradiciškai įmonių socialinė atsakomybė dažniausiai tapatinama su labdara. Visgi, turint strateginį požiūrį į tai, kaip tvariai prisidėti prie visuomenės gerovės, tokios galimybės gerokai išsiplečia. Prekybos tinklas „Iki“, be tradicinių filantropijos būdų, imasi ir iniciatyvų, kurių naudą pajunta įvairios grupės. „Kasdien siekiame kurti lengvesnę kasdieną savo pirkėjams, savo darbuotojams.

Valstybės valdomos „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ teisėtai nutraukė 1,4 mln. eurų vertės vagonų detalių pirkimo konkurso dalį, kurią laimėjo Estijos kapitalo bendrovė „Skinest Baltija“, nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas. Teismas konstatavo, kad „LTG Cargo“ privalėjo nutraukti konkursą, nes kitaip nebūtų pavykę užtikrinti Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų lygiateisiškumo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Gynybos mokestį būtų realu įvesti tik tuo atveju, jei dėl jo sutartų visos partijos, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Gynybos mokestis, apie kurį imta pakankamai aktyviai kalbėti, mano manymu, tokia idėja būtų realistiška tik tokiu atveju, jei dėl to tikrai duotų įsipareigojimą ir imtų tartis visos parlamentinės partijos, nes čia negali būti politikavimo šia tema“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Artėjant žiemos šventėms, prekybas tinklas „Iki“ informuoja savo pirkėjus, kaip parduotuvės dirbs per Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius metus. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, per svarbiausias metų šventes darbuotojai turės daugiau laisvo laiko, tačiau bus pasirūpinta ir pirkėjų poreikiais, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.

Nepasiturintiems gyventojams savivaldybės moka socialines pašalpas, kurių dydis gali siekti daugiau nei 200 eurų per mėnesį. Tačiau už jas savivaldybės prašo nudirbti visuomenei naudingus darbus. Tai gali būti aplinkos tvarkymas ar pagalba švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose. Taip pat savivaldybės vardija pašalpų gavėjus, kuriems taikomos išimtys ir jiems dirbti nereikia.

Dalis tarifų už į rinką išleidžiamas gėrimų pakuotes, kurios dalyvauja užstato sistemoje, nuo kitų metų didėja, dalis – mažėja. Viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) valdyba naujus tarifus nustatė, atsižvelgusi į makroekonomines prognozes ir antrinių žaliavų kainų pokyčius rinkose, pranešė USAD.

Bendrovės „Klaipėdos nafta“ su partneriais planuojamas suskystinto anglies dvideginio (CO2) tvarkymo projektas pripažintas didelės svarbos tarpvalstybiniu projektu.  Lietuvoje ir Latvijoje įgyvendinamam projektui suteiktas Europos Sąjungos bendrojo intereso projekto statusas (ang.

Magistralės „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstruojančios bendrovės kreipėsi į prokuratūrą dėl, manoma, pavogtų 5 tūkst. tonų smulkinto asfalto, pranešė „TV3 Žinios“. „Vienu kartu čia nebuvo išvežta, nes turbūt tokios technikos nėr, kad 5 tūkst. tonų greitai išvežtų kažkur per vieną kartą. Be abejo, kad greičiausiai nuolat kažkoks kiekis keliavo į kitur, negu turėjo nukeliauti.

Nuo sausio didėjant reguliuojamai elektros kainos daliai, nepriklausomų tiekėjų siūlomi fiksuotos kainos planai brangs 6–16 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Tiek kainos padidėjo šią savaitę, o jos įsigalios nuo sausio.    Siūlomas 12 mėnesių vienos laiko zonos plano elektros kainas „Ignitis“ padidino apie 13,8 proc., „Enefit“ – 15,9 proc., „Elektrum Lietuva“ – 6,2 proc.

Darbuotojų savitarnos ir verslo procesų automatizavimo platformą kuriantis Lietuvos startuolis „Vecticum“ pritraukė 100 tūkst. JAV dolerių (šios dienos kursu – 91,3 tūkst. eurų) investiciją iš „Google“, pranešė „Vecticum“. Įmonės technologijų direktorius ir vienas iš įmonės įkūrėjų Tomas Masiulis sako, kad „Vecticum“ savo produktą kuria integruojant „Google“ produktus, o finansavimą gavo dalyvaudama „Google for Startups Cloud“ programoje.

Vyriausybės nurodymu atsisakant sveikatos priežiūros Vilniaus socialinių paslaugų centras nuo kitų metų kovo atleis 35 slaugytojus, jų padėjėjus ir kineziterapeutus. Savivaldybė sako, jog jiems bus pasiūlytas kitas darbas, o gyventojams paslaugas teiks medicinos įstaigos.  Centro viešųjų ryšių specialistė Eglė Užkuraitė BNS nurodė, jog dalies paslaugų atsisakoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pakeitus socialinės globos darbuotojų laiko sąnaudų normatyvus.

Naujų savininkų valdoma ir pertvarkoma vienintelė Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovė „Snaigė“ atsikratyti skolų ir tęsti veiklą planuoja didindama naujų gaminių pardavimus, parduodama nekilnojamąjį turtą. Neatmetama galimybė, kad į gamyklą ateis naujas investuotojas, jei reikės, bus mažinamas darbuotojų skaičius, nurodoma kreditoriams teikiamame įmonės restruktūrizavimo plano projekte.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos vadovas siūlo gyventojams įvesti paviršinių nuotekų tvarkymo mokestį – tokios nuotekos susidaro ant šaligatvių ar gatvių lietui lyjant ar per polaidį. Kitaip, pasak Broniaus Miežutavičiaus, apsemtų gatvių problema tik dar labiau gilės.  „Paviršinių nuotekų valdymo ir tvarkymo problema pribręs. Tik laiko klausimas, todėl jau metas grįžti prie diskusijų, kaip turime tvarkyti paviršines nuotekas.

„Ar pastebėjote, kad kai verslininkai kalba apie darbuotojų trūkumą, dažnai jiems išsprūsta, jog darbuotojų ne iš principo nėra, bet nėra tų, kurie NORĖTŲ dirbti. Čia kalba neina apie tas unikalias profesijas, kurioms reikalingas išties specifinis parengimas, o apie tuos sektorius, kur trūksta vairuotojų, padavėjų, virėjų, kambarinių, valytojų“, – rašoma Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės komentare.

Geriamojo vandens tiekimas ateityje brangs, nes greitai įmonės nebegaus europinio finansavimo, todėl investicijoms lėšų turės surinkti iš klientų, sako Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos vadovas.  Bronius Miežutavičius taip pat abejoja, ar mažas įmones perėmusios garantinio tiekimo bendrovės nekels įkainių.         „Dabar labai aišku, kad visos investicijos turės būti padarytos iš kainos. Lėšų iš Europos Komisijos daugiau jau nebegausime.

Lapkritį vystytojai įsipareigojo įrengti 1,191 gigavato (GW) bendros galios saulės, vėjo jėgainių ir kaupimo įrenginių (baterijų), antradienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Anot jos, su 10 vystytojų sudaryti bankų garantijomis patvirtinti ketinimų protokolai kuriais prie perdavimo tinklo suplanuota prijungti 0,773 GW galios vėjo elektrinių, 0,26 GW – saulės ir 0,158 GW galios kaupimo įrenginių.

Neretai patekę į eismo įvykį ar tokį pastebėję, žmonės linkę manyti, jog tiesiog nepasisekė. Vairuotojai atsidūrė ne laiku ir ne vietoje, kelią perbėgo juoda katė, ar iš lovos kuris nors išlipo ne ta koja. Tiesa tokia, jog net ir tokios, atrodytų, smulkmenos kaip automobilio spalva gali padidinti eismo įvykio tikimybę.

Vidurio ir vakarų Lietuvoje neefektyvius biokuro katilus nori pakeisti 1661 gyventojas, jie prašo daugiau nei 6 mln. eurų paramos, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA antradienį sustabdė spalio pradžioje pradėtą paraiškų priėmimą, nes prašoma parama viršija skirtą sumą. Agentūra žada, jog 2024 metais gyventojai vėl galės gauti paramą.

Mobiliosios įrangos rinkoje pastebėta tendencija, kad pastaraisiais metais lietuviai perka vis brangesnius ir geresnius įrenginius. Vidutinė išleidžiama suma yra išaugusi 15 procentų. Lietuviai pirmiausia renkasi savo mėgstamą operacinę sistemą – iOS arba Android. Kitas svarbus kriterijus paprastai būna kaina. „Šiuo metu populiariausi kainų segmentai tarp 200-350 eurų, taip pat ir brangesni – apie 600-700 eurų kainuojantys išmanieji.

Šiaulių bankas į valstybės biudžetą planuoja pervesti daugiau nei 2,6 mln. eurų antrojo šiemet solidarumo įnašo.  „Už trečiąjį šių metų ketvirtį mokėsime virš 2,6 mln. eurų“, – BNS antradienį nurodė banko Komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė. Bankas „Luminor“ anksčiau pranešė jau pervedęs 12,5 mln. eurų įnašą. Tuo metu „Swedbank“ įnašo sumą žada paskelbti, kai sumokės, SEB taip pat ketina informuoti vėliau. Antrąją įmoką bankai turi sumokėti iki lapkričio 30-osios.

„Luminor“ skolina 10,4 mln. eurų nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Sirin Development“ logistikos parko „Rumbula“ Rygoje plėtrai, pranešė „Luminor“. Projektas buvo įgyvendinamas keliais etapais – ketvirtasis 28 tūkst. kv. metrų ploto sandėlių kompleksas jau baigtas ir yra visiškai išnuomotas. „Sirin Development“ direktorius Laurynas Kuzavas teigė, kad bendrovė planuoja naujus projektus tiek Lietuvoje., tiek Latvijoje. „Mūsų ateities planai taip pat ambicingi, pradėjome 120 tūkst. kv.

Per artimiausius vienerius–trejus metus nuosavą verslą steigti planuoja 19 proc. lietuvių – per pusmetį jų skaičius išaugo, rodo SEB banko atliktas tyrimas. Banko valdybos narė Eglė Dovbyšienė sako, kad pavasarį apie savo verslus galvojančių lietuvių buvo mažiau.  „Palyginti su analogišku tyrimu pavasarį, svarstančių apie savo verslo kūrimą Lietuvoje per pusmetį šiek tiek padaugėjo. Dar sudėtinga pasakyti, ar tai yra ilgalaikė teigiama tendencija“, – pranešime teigė E. Dovbyšienė.