Judėjai, kurių dauguma yra žydai, geresni lovoje nei krikščionys. Tokią išvadą pateikė teologijos profesorius Leif'as Carlsson'as.
Šis apibendrinimas nuskambėjo vienos krikščioniškojo tikėjimo grupių organizuojamos konferencijos Švedijoje metu, kurioje gvildentas neigiamas tikėjimo požiūris į seksą.
Nuo ankstyvųjų Bažnyčios dienų krikščionys daugiausiai savo energijos skyrė ne reprodukcijai, bet Evangelijai. Taip buvo todėl, kad gyventa Jėzaus, atversiančio naujojo pasaulio duris, pasirodymo laukimu.
„Naujajame Testamente Jėzus nevedęs ir neturi ką pasakyti apie seksą. Žinoma, galėtumėme norėti daugiau užuominų apie tai, tačiau jų, deja, nėra“, - sakė profesorius bei pridūrė, kad šventojoje knygoje seksą supanti tyla gali būti įtakota Graikijoje vyravusios paleistuvystės.
Judaizmo pasekėjų požiūris į žmogaus kūną bei jo troškimus, lyginant su krikščionybe, yra pozityvesnis. „Šitai susiklostė greičiausiai dėl to, kad vaikų gimdymas vardan išlikimo buvo itin sureikšmintas. Taip pat, rabiniškasis judaizmas pabrėžia didesnę sekso svarbą, negu Toros studijavimas“, - konferencijos metu informaciją žėrė teologijos profesorius.
Jo teigimu, žydai vyrai netgi turi seksualinių įsipareigojimų moterims: egzistuoja taisyklės, kaip dažnai šios turi būti patenkintos. Pavyzdžiui, jūrininkas pasimylėti su savo žmona privalo bent kartą per šešis mėnesius, Toros mokytojas tai daryti turi kiekvieną penktadienį, o bedarbis – kasdien.
Nors judėjų tradicijose įsitvirtinę ryškūs patriarchaliniai bruožai, tačiau, anot L.Carlsson'o, pagarba moteriai čia egzistuoja.
Profesorius pridūrė, kad žydai įteisino prievartinių lytinių santykių draudimą dar 1200 metais, kas Švedijoje įvyko tik 1970 metais.
Nors ankstyviausiomis krikščionybės dienomis požiūris į seksą buvo skeptiškas, šiandien jis kur kas teigiamesnis.