„Garantuoju, kad tai bus bestseleris“, - žinoma, be jokio pagyrūniškumo šių metų pradžioje vienam „aukštuomenės“ žurnalui pareiškė verslininkė Inga Krukauskienė.
Moteris, kurią tokie žurnalai dar vadina milijoniere, sėkmės pavyzdžiu. Kuri nepraleidžia progos pasigirti, kad savo gyvenimą pavertė „šedevru“.
Vis dėlto kol kas iki bestselerio dar toli gražu. Tiesa, dienos šviesą išvydęs rusiškas knygos variantas išties sukėlė nemažai aistrų. Daugiausiai neigiamų. Ir įtarimų dėl autorystės
I.Krukauskienė - žinoma moteris. „Išmokau būti spindinčia žvaigžde“, - taip vadinosi vienas iš straipsnių apie verslininkę. Jos pačios citata.
Moteris mėgsta sukiotis „aukštuomenės“ vakarėliuose. Pasakoti, kaip ji vienui viena kovojo gyvenimo džiunglėse ir išsikovojo pagarbą, padėtį, turtus. Mėgsta sakyti, jog ji - pavyzdys ir įkvėpimas kitiems.
I.Krukauskienės pseudonimas - Inga Dream (angliškai „svajonė“ - red. past.). Jos visureigio BMW X5 valstybinis numeris - IDREAM. Moteris kartoja, kad svajonė gyvenime reiškia viską. Nežinantiems paaiškina: reikia svajoti ir veikti.
Žurnaluose apie I. Krukauskienę rašoma gražiai. Su pasigėrėjimu. Gal tik kartą ji sulaukė nemalonaus akibrokšto - kai portalo „Alfa.lt“ skaitytojams buvo pasiūlyta išrinkti „gero skonio pažeidėjas“.
Verslininkė buvo pateikta kaip viena iš pretendenčių. Apibūdinta kaip mėgstanti „naujųjų rusų blizgesį“. Tiesa, rinkimuose liko paskutinėje septintoje vietoje. Kitaip sakant, geriausia iš blogiausių.
Kilnioji karalienė
I. Dream neketino apsiriboti tik verslu. Suprato esanti sukurta kilniems darbams - ir tapo Juliuko fondo prezidente.
Juliukas - vaikas, kurio istoriją daugelis mena iki šiol. Onkologine liga sirgęs devynmetis Editos Jakutytės sūnus, kuriam buvo lemta pralaimėti kovą su liga. Sirgdamas Juliukas svajojo aplankyti Disneilendą. Įgyvendinti svajonę tąkart padėjo prezidentas Valdas Adamkus.
Po Juliuko mirties įkurtas jo vardu pavadintas fondas. Jo atstovai jau padovanojo kelionę į Disneilendą sergančiai penkiolikmetei Ligitai su mama.
Fondo prezidente tapusi I.Krukauskienė dar pajuto aistrą literatūrai. Išleido autobiografinę knygą rusų kalba „Svajok ir veik“. Prieš tai paskelbusi, kad ji taps bestseleriu. „Savo gyvenimą paverčiau šedevru. Man atrodo, kad jei jūs artimiau susipažinsite su manimi, jūsų gyvenimas neišvengiamai pagerės“, - į skaitytojus kreipiasi I.Dream.
Knygoje gausu iliustracijų. „Karaliaus žmona - karalienė“, - skelbia prierašas po viena iš I. Dream nuotraukų. „Gimė sūnus (būsimasis prezidentas, kaip minimum)“, - skelbia prierašas po I. Krukauskienės atžalos fotografija.
Pinigai yra - pinigų nėra
Aistros kilo ne dėl panegirikos. Dėl to, kad knygoje nurodyti Juliuko fondo rekvizitai. Sąskaita, į kurią galima pervesti pinigus, publikuoti keli Juliuko piešiniai. Tai tikriausiai turėtų demonstruoti, jog I.Krukauskienė - ne tik turtinga, bet dar ir kilni, dvasinga moteris.
Viską sužlugdė kalbos, jog rekvizitai ir piešiniai atsirado be Juliuko mamos ir kitos fondo atstovės, žinomos fotomenininkės Eglės Mėlinauskienės, kartu su Juliuku ir jo mama kovojusios su liga, fotografavusios berniuką, žinios.
Tačiau kalbėti apie tai nelinkusi net Juliuko mama Edita. „Nenoriu su niekuo konfliktuoti, todėl nenorėčiau nieko sakyti“, - „Respublikai“ mįslingai tepasakė ji. Kiek atviresnė buvo E.Mėlinauskienė. Ji pripažino, kad fondo rekvizitai, Juliuko piešiniai knygoje atsirado nieko nepasakius jai ir Editai.
I.Krukauskienė „Respubliką“ tikino, kad į sąskaitą jau plaukia pinigai. „Negirdėjau, kad būtų pervesti kokie pinigai. Gal žino Edita, bet ji būtų pasakiusi. Nieko nesakė“, - nustebo E.Mėlinauskienė.
Rašytojams rašyti nereikia
Pavasarį I.Krukauskienė paliko fondą. „Išsiskyrė mūsų ir jos požiūris į fondo veiklą“, - gilintis į priežastis nenorėjo E.Mėlinauskienė.
Žiupsnį aiškumo suteikia diskusijos interneto svetainėje „Supermama.lt“. Forumo dalyvės reiškia nuostabą dėl I. Krukauskienės dalyvavimo fondo veikloje. Pageidavimą, kad jos ten nebūtų. Esą tuomet būtų galima ir paremti fondą.
O pasirodžius I.Krukauskienės knygai ėmė sklisti pikti gandai apie jos autorę. Esą knygą parašė visai ne verslininkė. Esą tikrasis autorius - kompanijos, kurioje ji dirba, leidžiamo žurnalo „Planeta liudej“ vyr. redaktorius Arkadijus Reznikovas.
„Respublikos“ žurnalistas apsimetė „savos knygos rašymu“ suinteresuoto verslininko atstovais ir kreipėsi į A.Reznikovą dėl galimybės bendradarbiauti. Pasiteiravo ir apie I.Krukauskienę. Redaktorius sakė prisimenąs verslininkę ir savo triūsą padedant rašyti „jos knygą“.
„Tą variantą, kurį aš jai pasiūliau, ji stipriai pakeitė: truputį papildė, išplėtojo kompoziciją, bet tai nesvarbu“, - teigė A.Reznikovas.
Pasak jo, jeigu norėtume ko nors panašaus į I.Krukauskienės knygą, tektų pakloti 6 tūkst. dolerių. „Tūkstantis ženklų - 20 dolerių. Jos, atrodo, buvo apie 300 tūkst. ženklų. Skaičiuokite: 300 kart 20 ir gausite sumą“, - dėstė redaktorius.
Verslininkui tereikėtų rasti laiko pokalbiui. „Man užtenka susitikti ir pabendrauti su juo, kokias 8 valandas. Geriausia susitikti du kartus po 4 valandas ir visą pokalbį įrašyti į diktofoną“, - darbo subtilybes atskleidė redaktorius.
Nepatiko prezidentui ir Boženai
Ar tiesa, kad Juliuko fondo rekvizitai ir Juliuko piešiniai knygoje atsirado be kitų fondo atstovų žinios? - paklausė „Respublika“ I.Krukauskienės.
Jei mes kalbame apie tris fondo dalyvius - Eglę, mane ir Editą - tai ir viena, ir kita, ir trečia žinojo.
Kodėl pasitraukėte iš fondo?
Susipažinusi su situacija, kurios dalyvės buvo Edita ir Eglė, priėmiau ją labai širdingai. Tai mane įkvėpė sukurti fondą Juliuko garbei. Priėmiau tai kaip ženklą, kad per situaciją su tuo vaiku būtų galima pradėti mano gerus darbus ir tęsti tuos, kurie jau buvo pradėti. Mes buvome pažįstamos, pradėjome veiklą, kurti svajones ir mintis. Bet man pasakė praėjus kuriam laikui, kad Božena (šalies vadovo asistentė Božena Krasovskaja - red. past.) su ponu prezidentu V.Adamkumi netoleruoja mano buvimo fonde. Atėjo iki manęs tokios kalbos ir aš pasitraukiau.
Ar iš knygos pardavimo fondui teko kiek pinigų?
Manau, kad tikrai taip. Ne manau - žinau ir nestabdysiu šitos galimybės. Tie, kurie skaito rusišką variantą, galės daryti pervedimus į fondą. Aš žinau tuos, kurie padarė (pervedimus - red. past.), turėjau priėjimą prie tos informacijos. Dėl asmeninio pavedimo - kiek žmogus norėjo. O knyga dar neparduodama, kol kas aš neradau būdų, kaip tai bus daroma.
Yra kalbų, kad knygą rašėte ne jūs, o A. Reznikovas.
Jis šalia ir yra pažymėtas. Tai yra žmogus, kuris išklausė iš manęs visą tekstą, aš diktavau į diktofoną, o jisai man surašė ant popieriaus. Nes nemoku spausdinti kompiuteriu. O kodėl jūs taip domitės? Atvirai pasakius, aš tuoj baigsiu antrą knygą rašyti, be A.Reznikovo jau.
Taigi jūs pasakojate, jis surašo, atsiunčia tekstą, o jūs paleidžiate jį su savo pavarde?
Aš skambinau į Maskvą, susitarėme su Arkadijumi. Atskridau, 18 valandų sėdėjome, skaičiau iš dienoraščio, kalbėjau iš patirties, turiu visus juodraščius, ką aš kalbėjau, paskui taisiau. Tai tokį darbą man padėjo atlikti Arkadijus.
Kaip suprantu, ne už „ačiū“?
Nepatikėsite - Arkadijus nepaėmė į cento. Tik mergaitės, kurios spausdino iš diktofono tekstą ant popieriaus, - joms aš atsilyginau.
Tomas Beržinskas, Sergejus Tichomirovas
