Laidos „Pasaulis pagal moteris“ metu Ž. Žvagulis ne tik papasakojo, ką jam reiškia anūkė, bet ir parodė, kaip viskas atrodys naujoje studijoje.
Kaip Žilvinas pasakojo laidos vedėjai Kristinai Rimienei, sūnui Ąžuolui ir jo mylimajai Inetai įsigijus namą, šalia buvo ūkiniai pastatai, kuriuos žinomas dainininkas netrukus nusprendė kaip reikiant pertvarkyti ir paversti savo ypatinga vieta. Anot jo, karantinas suteikė puikias galimybes statyboms.
Anot Ž. Žvagulio, namas bus su stikliniais langais, kad vos už kelių žingsnių gyvenantys anūkai (Barbora ir Bernardas) matytų, ką senelis veikia. Taip pat čia bus ir garso įrašų studija, biliardo stalas, repeticijų ir posėdžių salės, o antrame aukšte – net ir miegamasis.
Juokaudamas Žilvinas prideda, kad tai bus pats tikriausias Žvagulio, Barboros ir Bernardo muziejus.
K. Rimienei I. Puzaraitės-Žvagulienės pasiteiravus, ar jai nebaisu, kad Žilvinui apsigyvenus šitaip arti jie nepradės rietis, žinomas moteris tikino, kad to dar niekuomet nėra nutikę, nes ypatingai šeimos rate jie visi vieni kitus palaiko, gerbia.
„Labai tikiuosi, kad taip neįvyks. Mano pačios šeimoje visi labai glaudžiai bendrauja. Mūsų tokia giminė, kad per šventes, minimaliausiame sąstate, pas mus susirenka 30-40 žmonių. Žilvinui labai patiko tas mūsų šeimos glaudus ryšys ir jis pats labai prie mūsų prisirišo“, – atviravo Ineta.
Tiesa, ji neslepia – kadangi Žilvino studija bus išties labai artimi jos ir Ąžuolo namo, kai kurias taisykles jau teko apsitarti.
„Mes iškart nusistatėme ribas ir jos visąlaik dar bus pakartojamos, kad tai – jo dalis, jo sklypas, namas, jo gyvenamoji zona, o čia – mūsų“, – sakė ji.
Vaizdo įrašą, kuriame Ž. Žvagulis aprodo, kaip atrodys jo naujoji studija, pamatysite straipsnio pradžioje.
Laidoje Žilvinas pasakojo ir tai, kad imdamas pavyzdį iš savo paties vaikystės, kai į senelius kreipdavosi kitaip, nei kiti vaikai, jis šią tradiciją nusprendė įskiepyti ir savo anūkams. Todėl visi vaikai dabar jį vadina ne „seneliu“, o… „opapa“.
„Nesu liūdnas žmogus, ir galvojau, kad linksmiau atrodysiu tada, kai mane vadins „opapa“, o ne kokiu bočeliu ar dieduku. Ar aš panašus į dieduką?“ – besijuokdamas laidos vedėjos K. Rimienės klausė Žilvinas.
Puikaus humoro jausmo savininkas juokavo, kad taip norėjo tapti „opapa“, jog netrukus jam teko pačiam imtis ieškoti marčios. „Išrinkau savo sūnui marčią, kad tapčiau „opapa“, ir kad būčiau reikšmingas, o ne koks pilkas“, – šmaikštavo jis.
Vėliau, surimtėjęs, jis neslėpė, kad yra tiesiog pametęs galvą dėl savo anūkės Barboros. Ji – jo sūnaus Ąžuolo ir jo mylimosios Inetos Puzaraitės-Žvagulienės dukra. O viskas, pasirodo, dėl to, kad tik sūnus auginantis Žilvinas visuomet svajojo apie dukrą.
Kad Ineta ir Ąžuolas laukiasi dukrelės, pirmasis sužinojo ne kas kitas, o Žilvinas. Kaip laidoje pasakojo Ineta, kai tik sužinojo, kokios lyties vaikelis gims, Ąžuolas net nesulaukė, kol gydytoja baigs kalbėti – iškart puolė skambinti tėčiui ir pranešti nuostabios žinios.
I. Puzaraitė-Žvagulienė pridėjo, kad Ž. Žvagulis buvo toks laimingas, jog savo sūnaus žmonai tą dieną atnešė didžiausią puokštę gėlių.
„Net neturėjau kur jų dėti – jis iš tiesų užvertė mane gėlėmis, nes buvo toks laimingas. Po to jis visuomet sakydavo: „Mano anūkė bus Barbora.“ Man Barbora tuo metu net nebuvo toks labai gražus vardas, nes tuo metu dar nebuvo mados, kad senovinius vardus duotum vaikams“, – prisiminė Ineta.
Tiesa, vėliau ji pridėjo, kad tiek Ž. Žvagulis, tiek ir kiti šeimos nariai dar jai besilaukiant nuolat būsimą kūdikį vadindavo Barbora, todėl gimus vaikui buvo aišku – mergaitė gali būti pavadinta tik tokiu vardu.
Apie dukrą svajojusiam Ž. Žvaguliui laimė nusišypsojo ir tada – pasirodo, kad būtent jis turėjo galimybę pats pirmas išvysti vaikelį. Kai sužinojo, kad sūnus su žmona jos susilaukė, žinomas vyras ligoninės laiptais beveik užskrido.
„Turėjau šansą pirmas pamatyti Barborą, tai aš tiesiog atbėgau. Vyras turi galimybę lipti per 2, na, per 3 laiptelius. O aš lipau tiesiog per 5. Atėjau pažiūrėti į Barborą, pasilenkiau ir pamačiau, kad mano kostiumo kelnės suplyšusios. Buvau tiesiog visas perplyšęs nuo tų plačių žingsnių“, – juokėsi linksmą istoriją prisiminęs dainininkas.
