Naujienų portalui tv3.lt Alika papasakojo, Vilniuje radusi specialistę ir vėl susipynusi afrikietiškas kasytes. Mergina tikino, jau seniai taip ilgai nesėdėjusi stilisto kėdėje – įprastai renkasi paprastesnę šukuoseną.
„Įprastai žaisdama futbolą nešioju paprastesnę šukuoseną – didesnes kasytes. Mažesnės kasytės užima daugiau laiko ir jos sunkesnės – bent jau iš mano patirties. Jau seniai taip ilgai nesėdėjau kirpėjos kėdėje.
Pakalbėjau su stiliste Aleksandra, ji padarė kelias ir supratau, kad noriu tokios šukuosenos. Ilgai užtruko pirmiausia dėl to, kad reikėjo užtikrinti, jog visos kasytės būtų plonos ir tokio paties ilgio. Aš nežinau, kaip ji padarė tai, ką padarė su mano plaukais, bet esu labai patenkinta“, – pasakoja Alika.
Dėl šukuosenos teko ir pakentėti
Afroamerikiečių plaukai reikalauja visiškai kitokios priežiūros nei kitų rasių atstovų šukuosenos. Pasak Alikos, jos plaukai jai yra atnešę net ir nemažai kančių: „Mano plaukai – 4C tipo, dar vadinami besiveliantys.
Mano garbanos labai tvirtos, kaip spyruoklės. Kai išsiplaunu galvą, mano plaukai sušoka į trumpą afro šukuoseną. Negaliu tokių kasyčių turėti tik iš savo natūralių plaukų, nes jie susitraukia.
Kai buvau jaunesnė, mėgdavau plaukus tiesinti cheminiu būdu. Mano kirpėja ištepdavo mano plaukus chemikalais ir šukuodavo. Tai nėra malonu – chemija degina odą, o ją reikia plaukuose laikyti 5-10 minučių. Kuo ilgiau laikai, tuo plaukai tiesesni.
Kartais jeigu turėdavau kokią nors žaizdelę galvos odoje, skaudėdavo siaubingai“, – juokiasi mergina ir priduria – vieną šukuoseną afroamerikietėms prižiūrėti ypač sunku.
„Mano plaukai reikalauja daug priežiūros. Paskutinėse mokyklos klasėse juos nusikirpau trumpai ir nuo tada nuolat nešioju kasytes – man taip yra patogiausia. Neturiu specialaus režimo, bet pažįstu keletą moterų, kurios turi afro šukuosenas. Jų plaukai reikalauja ypač daug drėkinimo, prieš miegą juos reikia supinti – jeigu užmiegi ant afro, ryte jis bus visai kitos formos“, – pasakoja A. Keene.
Tvarkytis plaukų Alika anksčiau vykdavo net į užsienį – Rygoje pasakoja pažinojusi puikią specialistę. Tiesa, priežastis, kodėl šukuoseną mergina darėsi ne Lietuvoje – itin praktiška: „Gyvenau Šiauliuose, man Ryga buvo arčiau už Vilnių.
Pernai radau moterį Vilniuje ir važiavau tris valandas iš Šiaulių į Vilnių, kad man sutvarkytų plaukus. Ėmiau ieškotis žmogaus arčiau ir radau – Rygoje gyvena mergina iš Namibijos, ji žino, kaip tvarkyti tokius plaukus.
Man sunku tvarkytis su mano natūraliais plaukais. Duosiu pavyzdį – kai išsipinu šias kasytes, mano plaukai labai susigarbanoja, priklausomai nuo to, kiek laiko buvau juos supynusi. Pridėkite tą faktą, kad mano plaukai ir taip garbanoti ir veliasi – ir turite ne plaukus, o tragediją.
Kas kartą juos išpynus reikia gerai iššukuoti, nes laikant kasytes du-tris mėnesius, jos būna pilnos išslinkusių plaukų, be to, plaukai auga. Reikia iššukuoti visus mazgus ir kaltūnus, o mano galvos oda ypač jautri. Tai yra blogiausia kombinacija su tokios struktūros plaukais – galite įsivaizduoti, kaip skauda juos pešti“, – atsidūsta Alika.
Prabilo apie kultūrų vagystes
Vasarą po visą pasaulį nuvilnijus protestams už lygias juodaodžių teises, vis garsiau pasigirsdavo kalbos apie kultūrų vagystę – gerbėjų kritikos už afrikietiškas kasytes ir kitas iš kitų kultūrų pasisavintas šukuosenas sulaukė tokios žvaigždės kaip Justinas Bieberis ir Adele.
Paklausta, ką mano apie šį reiškinį, Alika šypteli – jai tai toli gražu nėra tragedija:„Tai – tik šukuosena. Lygiai tas pats yra su rūbais, žmogaus stiliumi – kiekvienas renkasi, ar nori vilkėti tik juodus rūbus, būti pankas, metalistas, ar dar kas nors.
Man atrodo, kad suprantu, iš kur kyla problema – dauguma žmonių nešioja šias šukuosenas, bet nepagalvoja, iš kur toks stilius kilo. Bet man atrodo, kad imitavimas – geriausias komplimentas. Man garbė, kad kiti nori naudoti dalį mano kultūros“, – svarsto Alika ir priduria – jai smagu, jog prieš rasizmą kovoja ir baltaodžiai, kurių nuomonė, pasak jos, dažnai priimama žymiai lengviau:
„Mes visi esame žmonės. Man atrodo, kad gerai yra mokytis ir semtis įkvėpimo iš vienas kito, tikrai nedarau iš to problemos. Aš džiaugiuosi, kai žmonės yra mano pusėje, padeda spręsti rasines problemas.
Dažnai būna, kad mūsų nesiklauso, kai kalbame apie savo problemas, nes esame juodaodžiai ir žmonės galvoja, kad mes ieškome problemų ten, kur jų nėra. Kuo daugiau balsų apie tai kalbės, tuo didesnis šansas, kad pokyčiai jau ne už kalnų“, – viliasi Alika Keene.
