• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Publikuojame Balsas.lt skaitytojos atsiųstą straipsnį-nuomonę.

“Vyrų viršenybė prieš moteris yra tokia didelė iliuzija, kad jos nebeįmanoma atsikratyti” - Alfred Adler.

REKLAMA
REKLAMA

Dėl kultūrinės raidos, fizinio pranašumo ir pavienių asmenų bei sluoksnių pastangų  visuomenėje susiformavo darbo pasidalijimas, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka vyrai. Kultūrai būdingas vyro sureikšminimas.  

REKLAMA

Nepaisant nedidelių pokyčio užuomazgų, privilegijuota vyro padėtimi vis dar remiasi visos mūsų  institucijos, tradicinės nuostatos, įstatymai ir papročiai. Iki šiol viskas klostosi taip, kad vyras nuolat siekia būti pranašesnis už moterį, o moteris savo ruožtu nepatenkinta vyro privilegijuotumu.

Šiuos kultūrinius stereotipus jaučia ir vaikai, nors jie nebūtinai privalo suvokti šiuos veiksnius, tačiau įtaka juntama.

REKLAMA
REKLAMA

Buvo ir kitaip

Istoriškai patvirtinta, kad būta laikų, kai pagrindinį vaidmenį visuomenės gyvenime vaidino moterys. Ši epocha vadinama matriarchato epocha. Pereinant į patriarchatą vyko arši kova, liudijanti, kad iš pradžių vyras anaiptol neturėjo tų privilegijų, kurias turi dabar.  

Vyro pergalė sutapo su moters pavergimu, įstatymų leidybos tapsmas iškalbingai liudija šį pavergimo procesą. Dominuojanti vyro padėtis susiformavo dėl nuolatinių karų su kaimyninėmis tautomis, kuriuose vyrui teko reikšmingas vaidmuo. Galiausiai vyrai šiais karais ir pasinaudojo, kad perimtų vadovavimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kartu su šiuo procesu vyko privačios nuosavybės ir paveldėjimo teisės raida, kuri įtvirtino dominuojančią vyrų padėtį, nes vyras dažniausiai yra paveldėtojas ir savininkas.  



Stereotipai formuojami nuo vaikystės

Augantis vaikas jaučia faktą, kad vyras yra paveldėtojas, privilegijuotas asmuo, net jei išmintingi tėvai dėl lygybės pasirengę atsisakyti tradicinių privilegijų. Be galo sunku išaiškinti vaikui, kad namų ūkį tvarkanti motina yra lygiateisė vyro partnerė.

REKLAMA

Įsivaizduokite, ką reiškia berniukui nuo pirmųjų dienų visur matyti vyro viršenybę. Jis pasitinkamas daug džiaugsmingiau nei mergaitė ir pagerbiamas kaip princas, vos atėjęs į pasaulį. Pernelyg dažnai pasitaiko, ir visi tai žinome, kad tėvai labiau laukia berniuko.

Vyriškojo principo pranašumą  liudija ir tai, kad moteriškosios lyties namiškiai atlieka mažiau vertinamus darbus, galiausiai ir vaiko aplinkos moterys anaiptol ne visada įsitikinusios savo lygiavertiškumu su vyrais. Dažniausiai jų vaidmuo apibūdinamas kaip pavaldus ir menkavertis.

REKLAMA

Paprastai visą gyvenimą  neišspręstas lieka toks svarbus klausimas, kurį kiekviena moteris turėtų pateikti vyrui prieš tekėdama: kaip vertini tai, kad vyriškasis principas dominuoja kultūroje ir ypač šeimos gyvenime?  

Jei panagrinėsime detaliau, pamatysime, kad siekiant įgyti valdžios galima pasitelkti ir moteriškas savybes, t.y. paklusnumas, nuolankumas, klasta. Tam tikromis aplinkybėmis paklusnus vaikas įgyja kur kas didesnį pranašumą negu maištaujantis, nors abu vaikai siekia to paties - dėmesio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Berniukui paūgėjus vyriškumas tampa kone pareiga. Garbės, galios ir pranašumo siekis galutinai susilydo, identifikuojasi su įsipareigojimu būti vyrišku. Daugelis nesitenkina vyriška savimone, jie nori parodyti, kad yra vyrai, todėl siekia pasižymėti. Kita vertus, kaip ir kiekvienas tironas, toks vaikas mėgina susiremti su moteriška aplinka panaudodamas klastingą suktumą.

REKLAMA

Moters nevisavertiškumo prietaras

Problema ne tai, kad vyrai jaučiasi pranašesni. Tegul jaučiasi, t.y. tegul apgaudinėja save. Problema ta, jog vyrai moteris laiko nevisavertėmis būtybėmis. Dažnai tą daro ir pačios moterys.

Šį požiūrį lydi vyrų nerimas, kad moterys gali lygintis su vyrais ar net juos pranokti. Su tokio pobūdžio užuominomis nuolat susiduriame istorijoje ir literatūroje. Per bažnytininkų susirinkimus buvo gyvai diskutuojama, ar moteris turi sielą, ar moteris apskritai yra žmogus. Ką jau bekalbėti apie raganų medžioklę ir jos įtaką formuojant stereotipus.

REKLAMA

Visų laikų sakmėse ir pasakose susiduriame su teiginiais apie moralinį moters nevisavertiškumą, jos ištvirkimą, piktumą, veidmainiškumą, nepastovumą ir nepatikimumą. Nuvertinamas ir moters sumanumas, jos sugebėjimai. Visų tautų posakiai, anekdotai, patarlės ir pokštai kupini moterį nuvertinančios kritikos (“ilgas plaukas, trumpas protas”).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bet yra vienas “bet” - moters nevisavertiškumas tėra iliuzija, netiesa, didelis melas, iš kurio išsivaduoti žmonijai prireiks ne vieno šimtmečio.  

Visuomenė žmogų vertina “komerciškai”, pasverdama jo laimėjimus, turtą. Tačiau neatsižvelgiama į tai, kad moterys atlieka didelį darbą augindamos vaikus, prižiūrėdamos namų ūkį.  

Mūsų kultūroje mergaitei nelengva išsaugoti pasitikėjimą savimi ir drąsą. Vienintele merginos “atrama” dažniausiai tampa kitų moterų  laimėjimai įvairiuose srityse: mokslo, meno, medicinos, politikos.



Daugiau apie lyčių santykius šiandienos kultūroje, skaitykite “Vagos leidyklos” išleistoje Alfredo Adlerio knygoje “Žmogaus pažinimas”.




Diana Šimanskytė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų