Eisenos metu keturkojų šeimininkai ir jų augintiniai žygiavo Gedimino prospektu ir Vilniaus gatve iki Sveikatos apsaugos ministerijos. Plakatuose keturkojai tvirtino galintys ir norintys padėti, teigė palaikantys kaniterapijos idėją. Eisena startavo visuomenės informavimo kampanija, kuria siekiama atkreipti visuomenės ir valdžios institucijų dėmesį į kaniterapijos naudą.
„Siekiame, kad kaniterapija būtų reglamentuota ir įtvirtinta teisės aktuose. Tai leistų populiarinti šiuos užsiėmimus ir garantuoti, kad užsiėmimus su šunimis vykdytų tinkamą kvalifikaciją turintys specialistai ir specialiai sertifikuoti keturkojai“, – pasakojo gyvūnų eiseną organizavusios Kaniterapijos asociacijos prezidentė Jonaistė Jusionytė.
Viena iš informacinės kampanijos iniciatorių, eisenoje dalyvavusi „Tele Bim-bam“ įkūrėja Neringa Čereškevičienė teigė palaikanti kaniterapijos idėją ir esanti įsitikinusi užsiėmimų veiksmingumu. „Būtų šaunu, kad susidomėjimas kaniterapija tik didėtų. Tikiu, jog specialiai užsiėmimams paruošti šunys gali labai padėti žmonėms, o ypač – vaikams. Pavyzdžiui, užsienyje vaikų globos namuose vykdoma terapija padeda vaikams ugdyti kūrybiškumą, didina jų motyvaciją mokytis. Mano asmeninis interesas būtų rasti tokiems užsiėmimams ne tik tinkamus šunis, bet ir kaip įmanoma greičiau išplėtoti tai į platesnę kaniterapijos globojamiems vaikams programą“, – pasakojo Neringa Čereškevičienė, kuriai buvo patikėta eisenoje vesti vieną iš dviejų Lietuvoje esančių, specialius sertifikatus turinčių retriverių, galinčių dalyvauti kaniterapijos užsiėmimuose. Gyvūnų eisenos pabaigoje Kaniterapijos asociacijos prezidentė įteikė kreipimąsi Sveikatos apsaugos ministerijai, kuriuo prašoma reglamentuoti III lygio kaniterapijos užsiėmimus.
Eisenoje dalyvavo du terapijai parengti šunys, Lenkijoje išlaikę specialų testą, kurio metu buvo tikrinamas jų paklusnumas, gebėjimas užmegzti ryšį su žmonėmis, sugebėjimas nepasimesti stresinėse situacijose. Tarp kelių dešimčių keturkojų, dalyvavusių gyvūnų eisenoje, buvo ir populiariausiu šunimi Lietuvoje laikoma kalytė Morka, kurios veiklą tinklapyje „Facebook“ seka beveik 4 tūkstančiai žmonių.
Apie kaniterapijos asociaciją:
Kaniterapijos asociacija įkurta 2013 m. pradžioje. Kaniterapijos asociacija yra Lietuvos kinologų draugijos narė. Asociacijos steigėjai – skirtingų sričių, profesijų atstovai, siekiantys įtvirtinti kaniterapiją, kaip būdą pagelbėti žmonėms.
Apie kaniterapiją
Pirmojo lygio kaniterapija (susitikimai su šunimis) – žmogaus susitikimui su šunimi konkretūs tikslai nėra užsibrėžiami. Svarbiausia tokių užsiėmimų metu – šuns ir žmogaus kontakto užmezgimas, teigiamai veikiantis emocijas.
Antrojo lygio kaniterapija (mokymasis su šunimis) – intensyvesnis bendravimas su šunimis, kurio metu šuo gali būti pasitelkiamas kaip mokymo priemonė (pavyzdžiui, mokomasi kaip tinkamai elgtis su gyvūnais) arba motyvuojanti priemonė mokantis kitus dalykus (šuns dalyvavimas mokymosi procese).
Trečiojo lygio kaniterapija (terapija, pasitelkiant šunis) – šuns dalyvavimas kompleksiniuose terapiniuose užsiėmimuose, siekiant iš anksto apsibrėžtų tikslų. Šuns vaidmuo užsiėmimuose priklauso nuo sprendžiamos problemos tipo. Bendravimas su šunimi skirtas žmonių psichiniams, emociniams, socialiniams bei kognityviniams gebėjimams stiprinti. Terapijos programa iš anksto aptariama ir suderinama su specialistais, dirbančiais su konkrečiu pacientu.
