Specialistai įspėja, kad vilniečių sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis artimiausiu metu, vargu, ar sumažės. Mat itin didelė dalis vilniečių, palyginus su kitų šalies apskričių gyventojais, niekada gyvenime nesimatavo nei pulso, nei kraujospūdžio.
Taip pat vilniečiai turi nepakankamai žinių apie savo širdį: tik kas dešimtas sieja pulsą ir kraujospūdį – du pagrindinius širdies sveikatos faktorius. Tai buvo nustatyta specialaus tyrimo metu, kurį inicijavo Lietuvos širdies asociacija kartu su farmacijos kompanija „AstraZeneca Lietuva“, o atliko rinkos tyrimų kompanija RAIT.
Daugiau nei penktadalis, t.y. 22 proc., vilniečių teigia, kad niekada gyvenime nėra matavęsi kraujospūdžio – tai vienas blogiausių rezultatų tarp visų Lietuvos apskričių, antras po Tauragės. 17 proc. Vilniaus apskrities gyventojų sako, kad kraujospūdį matuoja keletą kartų per savaitę, o 13 proc. yra matavę kartą ar keletą gyvenime. Beveik 26 proc. vilniečių teigia, kad jų kraujospūdis yra aukštas, t.y. didesnis negu 140/90 mmHG (gyvsidabrio stulpeliai milimetrais). Pagal šį rodiklį Vilniaus apskritis prisilygina Kaunui.
Dar rečiau vilniečiai matuoja savo pulsą – trečdalis, t.y. 34 proc. apklaustųjų teigė, kad niekada gyvenime nėra matavęsi pulso. Šis rodiklis 7 procentiniais punktais viršija bendrą šalies vidurkį, kuris yra 27 proc. Keletą kartų per savaitę pulsą matuoja 16 proc. apskrities gyventojų, o pulsą matavusių kartą ar keletą gyvenime dalis sudaro 14 proc.
Tyrimas parodė, kad Vilniaus apskrities gyventojų pulsas yra gana tankus. Vidutinis vilniečių širdies dūžių skaičius per minutę (pulsas) ramybės būsenoje, pailsėjus 15 min., siekia 70 kartų. Kuo lėtesnis yra širdies pulsas, tuo geriau žmogaus sveikatai. Optimalus žmogaus pulsas turi būti apie 60 kartų per minutę, nuo šios ribos pulsui dažnėjant didėja širdies ir kraujagyslių ligų bei mirties rizika.
Net 45 proc. vilniečių niekada neatkreipia dėmesio į savo pulsą. Pagrindinė priežastis, skatinanti Vilniaus apskrities gyventojus atkreipti dėmesį ne tik į kraujo spaudimą, bet ir į pulsą – jaučiamas padažnėjęs širdies plakimas – taip teigė daugiau nei penktadalis, t.y. 22 proc. apklaustųjų. Tai vienas prasčiausių rodiklių šalyje po Marijampolės, Klaipėdos ir Panevėžio. 18 proc. Vilniaus apskrities gyventojų į pulsą atkreipia dėmesį tada, kai yra karšta: vasarą, gamtoje, pirtyje, o 13 proc. – kai sportuoja.
Net 26 proc. Vilniaus apskrities gyventojų nesiima jokių priemonių, kai jų pulsas yra per tankus. Beveik kas trečias apklaustasis mano, kad jų pulsas yra normalus ir nekelia rūpesčių. Ketvirtadalis vilniečių, esant tankiam pulsui, stengiasi nusiraminti, 11 proc. – giliai kvėpuoja. Kas dešimtas Vilniaus apskrities gyventojas vartoja pulsą retinančius vaistus.
Minėtas tyrimas atskleidė ir bendrą neigiamą visos šalies tendenciją – net 16 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių apskritai nėra matavę kraujospūdžio: nei patys, nei medicinos įstaigoje. O pulso niekada nesitikrino kiek daugiau nei ketvirtadalis gyventojų – 27 proc.
Lietuvos gyventojai ypač mažai dėmesio skiria pulsui – jį nuolat stebi tik 5 proc., o niekada neatkreipia dėmesio net 42 proc. lietuvių, kai kraujospūdį bent kartą ar keletą kartų gyvenime yra matavę net 18 proc. lietuvių.
Tyrimo, vykusio 2009 m. birželį, metu buvo reprezentatyviai apklausti 1032 15-74 metų respondentai iš visų Lietuvos apskričių.
