Ji sako, jog sutvarkyti šį „procedūrinį klausimą“ būtų naudinga ir dėl kitų, ateityje vyksiančių konkursų.
„Mano manymu, konkurso komisija buvo sudaryta neatsižvelgiant į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė antikorupcijos vertinimo išvadą, į kurią nebuvo atsižvelgta“, – BNS sakė O. Polevikova.
Liepą STT skelbė, kad nuostatos, pagal kurias komisijos narių dauguma formuojama iš konkurso organizatoriui tiesiogiai arba netiesiogiai pavaldžių valstybės tarnautojų ar darbuotojų, gali nulemti neskaidrius komisijų sprendimus.
Anot STT, komisijų priimamų sprendimų objektyvumui reikšmės taip pat gali turėti aplinkybė, kad pagal teisės aktus komisijos narių kompetencijai keliamas tik vienintelis reikalavimas – „būti susipažinus su teatro ar koncertinės įstaigos vadovo skyrimą į pareigas reglamentuojančiais teisės aktais“.
Tarnybos vertinimu, antikorupciniu požiūriu ydingos yra ir nuostatos, pagal kurias neužtikrinama, kad komisijų nariai, turintys interesų konfliktą dėl atrankoje dalyvaujančio pretendento, būtų nušalinami nuo dalyvavimo tolimesnėje komisijų veikloje.
„Aš keliu abejones ir dėl aprašo dėl konkurso į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas komisijos darbo reglamento, patvirtinto ministro įsakymu, nuostatų nesuderinamumo su nešališkumo, objektyvumo ir skaidrumo principais, taip pat dėl neskaidrios komisijos narių atrankos“, – teigė ji.
Konkurso rezultatus teatro vadovė apskundė rugpjūčio viduryje.
Ji teigė, kad skundo priežastis yra būtent tokia ir „nenorėčiau leistis ir išnaudoti visą šitą temą ir mano skundą, kad pakelt kitokias nei esmines temas“.
Anot O. Polevikovos, tai nesusiję su asmeniškumais.
„Tai yra procedūrinis klausimas, kurį sutvarkius vieną kartą bus geriau ir kultūros ministerijai, ir vadovams, ir įstaigoms, į kurias yra renkami vadovai. Kas man būtų geriausias atvejis ir geriausia išeitis iš šio proceso, kad nauda būtų ir ateities konkursams“, – kalbėjo vadovė.
O. Polevikova teigė iš Kultūros ministerijos darbo metu nesulaukusi priekaištų dėl repertuaro, o kilus klausimams, jie buvo sprendžiami, tam tikrų rusiškų spektaklių Rusijos karo Ukrainoje kontekste buvo atsisakyta.
„Neskaičiau komentarų, nežinau, ką kalba ministras, bet pati asmeniškai nenorėčiau suplakti į vieną repertuarinius klausimus, įtampų, mes visi gyvename dabar įtampoje, toks laikotarpis. Mano priežastis, kodėl priėmiau tokį sprendimą yra grynai dėl procedūros“, – pabrėžė O. Polevikova.
Jei Vilniaus apylinkės teismas panaikintų konkurso rezultatus, ji teigė neatmetanti galimybės konkurse dalyvauti dar kartą, tačiau užsiminė galvojanti ir apie naujus darbus ir projektus, gaunamus pasiūlymus.
Liepą Kultūros ministerija pranešė, kad Vilniaus senojo teatro vadovo konkursą laimėjo šokio kritikas, kultūros vadybininkas ir buvęs kultūros viceministras Audronis Imbrasas. Iki šiol jis ėjo Visagino kultūros centro direktoriaus pareigas.
Pasak ministerijos, A. Imbrasas iš konkurse dalyvavusių aštuonių pretendentų surinko daugiausiai komisijos balų.
O. Polevikova tuomet teigė, kad konkursas organizuotas neprofesionaliai ir neefektyviai, o vertinimo kriterijai nebuvo aiškūs.
Kultūros ministras Simonas Kairys, antradienį informavęs apie O. Polevikovos sprendimą, sakė, kad Senojo teatro kolektyve tvyro įtampa ir norėtųsi, kad konkurso rezultatus skundžianti kadenciją baigianti jo vadovė suprastų, jog „kitaip nebus“.
Konkursas į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas paskelbtas birželio pradžioje, baigiantis O. Polevikovos kadencijai.
Dabartinis teatro pavadinimas buvo patvirtintas praėjusių metų rugsėjį. Anksčiau Jono Basanavičiaus gatvėje esanti įstaiga turėjo Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimą.
Vilniaus senojo teatro vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.
