Juokaujama, kad kasmetė Vilniaus knygų mugė tapo kone religine švente, įsiterpiančia tarp Kalėdų ir Velykų. Ir šiemet į Lietuvos parodų ir kongresų centrą „Litexpo“ jau nuo ketvirtadienio plaukia minios maldininkų iš Lietuvos ir viso pasaulio. Savaitgalį čia laukiama tokios spūsties, kokia būna tik per iškilmingas mišias aplink popiežių... Ar tai reiškia, kad knygos kultas vis dar klesti šalyje, kurioje bibliotekos vegetuoja, knygynai bankrutuoja, iš kurios išsilavinę ir darbingi skaitytojai emigruoja, o jaunoji karta skaito vis mažiau?
Akcentas – klasika
Keista, bet klesti! Šaipomės iš savęs, bet kantriai mindžikuojame eilėse ir nemurmėdami susimokame už tai, kad patektume į knygų šventovę, o šią paliekame apsvaigę nuo spaustuvės dažų kvapo, nušvitę, apsunkę nuo dvasinio peno, visi su pilnais krepšiais lyg knygnešiai... Užsienio svečiai ir į mugę priklydę turistai nesiliauja žavėtis lietuvių skaitymo aistra, mugės dydžiu, užmojais ir jos lankytojų entuziazmu. Čia sutiktas amerikietis, prisistatęs verslininku ir skaitytoju maniaku Johnu, tikino, kad mugėje patyręs kultūrinį šoką. „Negaliu patikėti, kad visas šis grandiozinis šurmulys vyksta dėl knygų: Amerikoje tai būtų sunku įsivaizduoti, o juk jūsų tauta tokia maža, lietuvių kalba tokia lokali... Kultūrinį šoką čia patyriau pernai kovą, o šiemet sugrįžau ir net atsivežiau bičiulių: juk malonu stebėti kultūrinio šoko ištiktų žmonių veidus“, – juokavo amerikietis, beje, įsigijęs legendinį albumą „Dingęs Vilnius“.
Oficialų mugės atidarymą labai laisvai ir neoficialiai pradėjęs aktorius Kostas Smoryginas padeklamavo K.Donelaičio „Metų“ ištrauką ir pakvietė gausiai susirinkusius lankytojus tylos minute pagerbti žuvusiuosius Kijeve. Buvo perskaitytas mugės globėjos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas iš Pietų Korėjos, kur ši dabar vieši, ir kvietimas „iš naujo atsiversti laikui nepavaldžias knygas ir pažinti nekintamas vertybes“. Kultūros ministras Šarūnas Birutis patikino, kad prie knygos glaudžiasi visos kitos kultūros sritys, taigi šventė bus įdomi.
Kas tiesa, tas tiesa. 300 dalyvių ir net 400 įvairiausių renginių su kino filmais, koncertais, diskusijomis, kūrybos dirbtuvėmis... Pirmoji Vilniaus knygų mugė, surengta 2000 m., tapo tarptautine bei didžiausia Baltijos šalyse ir neketina kam nors perleisti šį titulą. Šiemet jubiliejinėje, penkioliktoje , skirtoje klasikinei literatūrai ir Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, apsilankys 34 autoriai iš 14 šalių. Anot mugės atstovės spaudai Dovilės Butnoriūtės, užpernai šiame renginyje apsilankė 60 tūkst. žmonių, pernai – 64 tūkst. Gal šiemet bus pasiektas rekordas?
Tobulo skaitytojo gundymai
Leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė, viena iš aktyviausių ir labiausiai patyrusių Vilniaus knygų mugės rengėjų, tikino, kad šio renginio sėkmę garantuoja lankytojas – skaitytojas, kurio ugdyti ir tobulinti nebereikia, jis jau tobulas! „Tačiau ir jį turėtų nustebinti du grandioziniai šių metų renginiai: K.Donelaičio „Metų“ viešas skaitymas, kuris truks net 5 valandas ir kuriame dalyvaus 300 iš visos Lietuvos suvažiavusių savanorių skaitovų“, – sakė L.Varanavičienė, pavadinusi tai „tikra hegzametro švente“. Šia proga bus pristatytas ir naujas „Metų“ leidinys su originaliomis Šarūno Leonavičiaus iliustracijomis.
Kitas solidus renginys, anot pašnekovės, sutaurintų bet kurio kito Europos didmiesčio knygų mugę. „Tai diskusija apie Europos ateitį, kurią ves Ramūnas Vilpiškaukas, o dalyvaus trys intelekto banginiai iš užsienio – filosofas estas Reinas Raudas, istorikas vokietis Karlas Schlogelis ir sociologas prancūzas Alainas Blumas. Smagu, kad mūsų mugės formatas tapo toks solidus: čia svarstomi visos Europos reikalai“, – didžiavosi L.Varanavičienė.
Šioje mugėje daug dėmesio skiriama knygos menui ir renginiams vaikams, kurie vargu ar atsispirs S.Chlebinskaitės patikinimui „Tu gali sukurti knygą“. Taip pavadinta kūrybinė šios dailininkės studija, kurioje visa šeima gali išmėginti savo gebėjimus.
Parašyti – tik pusė darbo?
Nemarioji klasika, proto bokštų diskusijos ir maži savos kūrybos džiaugsmai, žinoma, yra gerai, tačiau didžiausia mugės intriga kasmet yra ta pati: naujausi čia pristatomi mūsų rašytojų kūriniai ir jų varžytuvės dėl įvairiausių premijų, kurias vainikuoja iškilmingas „Metų knygos“ apdovanojimas. Tuo knygų mugė panaši į olimpiadą: knygos čia varžosi ir laimi, jų autoriai pelno laurų, o skaitytojai tampa sirgaliais ir tam tikra prasme laimėtojais.
Geriausia praėjusiųjų metų knyga (skaitytojai už ją balsavo įprastu ir elektroniniu paštu) išrinktas Andriaus Tapino fantastinis romanas „Vilko valanda“, pelnęs ir vieną iš trijų Patriotų premijų knygos jaunimui ir vaikams kategorijoje. Autorius neslėpė džiaugsmo, tačiau pripažino, kad parašyti knygą yra tik pusė darbo: svarbu išmaniai pateikti ją auditorijai, suburti aplink ją skaitytojus.
Jaunos rašytojos Agnės Žagrakalytės romanas „Eigulio duktė: byla F117“ (beje, išsamiai pristatytas „Valstiečių laikraštyje“) taip pat gavo 2 premijas – minėtą Patriotų ir Jurgos Ivanauskatės. Trečią Patriotų premiją „nuskynė“ autorių kolektyvo knyga „Balys Vaičėnas. Partizano sąsiuviniai“.
Visas premijas, laureatais tapusius autorius ir jų kūrinius sunku suminėti, juolab kad tos varžytuvės, blaiviai mąstant, yra tik žaidimas, pagyvinantis pirkimą ir skaitymą pagal schemą „Ką, dar neskaitei?!“ Todėl dar nieko nelaimėjusi trečia Kristinos Sabaliauskaitės istorinio romano „Silva rerum“ knyga mugės lankytojų buvo godžiai graibstoma. Ar geriausia knygos reklama nėra pati knyga, kurios dukart paragavęs negali sustoti?
O kur dar malonumas paspausti ranką mylimam rašytoju ir gauti autografą! Todėl labai nudžiugau išvydusi ant prekystalio dar spaustuvės dažais kvepiančią savo mylimo Grigorijaus Kanovičiaus raštų penkiaknygę rusų, t. y. originalo, kalba. Vaje, visas turtas viename dailiame aplanke! Pasak L.Varanavičienės, G.Kanovičiaus romanas „Miestelio romansas“ įvertintas diplomu kaip pavyzdinės kalbos knyga, o vėliausiai gegužę skaitytojus pasieks ir šio puikaus Lietuvos rašytojo penkiaknygė lietuvių kalba.
Deja, susitikti su rašytoju nepavyks: to neleido jo, dabar gyvenančio Izraelyje, sveikata. Tačiau šeštadienį tėvo raštų pekiatomio pristatyme dalyvaus specialiai atvykęs sūnus Dmitrijus.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vladas Braziūnas per mugės atidarymą tvirtino, kad visi žmonės prieš knygą yra lygūs, ir patarė neužsimiršti: ši knygos maldykla visgi yra didelis turgus.
„Turime susigyventi su tokia šaligreta kaip, tarkim, knyga ir prekė. Juk susigyvenome su kita šaligreta, istorine: knyga ir kontrabanda, suvokdami ją kaip šventą knygnešystę. Susigyvendami padedame gyventi ir knygai. Žinoma, jeigu nepamirštame jos, knygos, pirmumo“, – svarstė poetas. Nepamirštame. Ir namo traukiame su pilnais krepšiais lyg knygnešiai. Atmeldę visų metų neskaitymo nuodėmę. Apsunkę nuo dvasios peno, prisiragavę meduolių ir tarsi gėrę magaryčių: ką tik iš spaustuvės atkeliavusių knygų kvapas svaigina ne blogiau nei vynas!
Rūta Klišytė
