„Mes esame todėl, kad yra jie. Įdomu tai, kad parodijuodami Lietuvos ir užsienio žvaigždes, aiškiai juntame kaip joms sekasi eiti savo keliu. Nors sakoma, kad blogos reklamos nebūna, skandalai dainininkų šlovei tikrai kenkia. Pavyzdžiui, po to kai Filipas Kirkorovas viešai iškeikė vieną žurnalistę, o vėliau ją dar ir apstumdė, parodijuoti šį atlikėją buvo sudėtinga, nes publika visuose pasirodymuose reaguodavo neigiamai“, – su šypsena prisimena „Parodijos teatro“ įkūrėjas Vytautas Balalis.
Anot jo, jei publika dievina dainininką, dievins ir jo parodiją. Ir atvirkščiai – jei turi priežasčių nekęsti, „kentės“ ir parodijuojantis ją aktorius. Vieno renginio organizatoriai atsisakė Lietuvos atlikėjos parodijos tik dėl to, jog tikroji žvaigždė jiems pasirodė itin arogantiška ir įnoringa.
Piktų priekaištų dėl parodijų iš tikrųjų atlikėjų dar neteko išgirsti. Atvirkščiai – su kai kuriomis „Parodijos teatro“ aktoriai susitinka toje pačioje scenoje, paspaudžia šypsodamiesi vieni kitiems rankas ir taikiai atsisveikina.
„Niekada nesityčiojame iš dainininkų. Parodija – labai subtilus ir atsakomybės reikalaujantis žanras“, – akcentuoja V. Balalis. Per visus 13 gyvavimo metų, „Parodijos teatre“ gimė apie 30 parodijuojamų Lietuvos ir užsienio žvaigždžių numerių. Kai kurios iš jų savaime užgęso, kaip ir jų originalų sėkmė, kitos – ryškiai šviečia iki šiol.
Laikui nepavaldus išliko Stasys Povilaitis, legendinės grupės „Queen“ lyderis Freddie Mercury, lyg feniksas iš pelenų ir vėl į sceną pakilusi Džordana Butkutė, Maša Rasputina, Monserat Kabalje, Ala Pugačiova ir kt.
„Parodijos teatro“ dėmesio sulaukia tik laiko patikrintos garsios asmenybės. Patirtis rodo, kad investuoti į trumpalaikį vienadienių žvaigždučių mirgėjimą nėra tikslo, nes jas klausytojai pamiršta per rekordiškai trumpą laiką.
Tam, kad parodija žiūrovams teiktų kuo daugiau pozityvių emocijų, reikalingas ne tik išorinis aktorių ir atlikėjų panašumas. Prie parodijos gimimo prisideda visas būrys specialistų.
„Mums labai svarbu, kad sceniniai kostiumai būtų funkcionalūs ir jų pagalba galėtume realizuoti režisūrinius sumanymus. Visa tai įgyvendiname su kaupu, nes kostiumus teatrui kuria dizainerė Aina Zinčiukaitė, kuri puošia ir šokėjų, pasaulio čempionų „Žuvėdros“ komandą. Prie sėkmės prisideda ir teisingos butaforijos. Už tai ačiū sakau dailininkams Jūratei Šatkutei, Jonui Sabaičiui. Už iškalbingas fonogramas – Aivarui Bočarnikovui, o už labai išraiškingus perukus – jų kūrėjai Danutei Sereikienei“, – teatro gimtadienio išvakarėse V. Balalis prisimena visus, kurie prisideda prie „Parodijos teatro“ populiarumo.
Savo koncertinį repertuarą nuolat atnaujina ne tik dainininkai, bet ir juos parodijuojantis teatras. Aktoriai įdėmiai seka tikrųjų žvaigždžių išvaizdą scenoje, domisi jų pasirodymais ir kūryba. Šiame žanre atsilikti nuo laikmečio – nedovanotina klaida. Gastrolės JAV, Italijoje, Airijoje, Latvijoje, praplėtė „Parodijos teatro“ pasirodymų geografiją, tačiau koncertuoti Lietuvos publikai – visuomet smagiausia. Lietuviai iškart perpranta žaidimo taisykles ir atlikėjų parodijas priima su humoru: prašo autografų, puola fotografuotis ir šokti kartu.
13-ąjį savo gimtadienį gegužės 26 dieną „Parodijos teatras“ ir 5 jo aktoriai sutiks Druskininkuose tarptautiniame gatvės teatro festivalyje.
„Vis dažniau pagalvojame, kad norime turėti pastovią sceną savo veiklai. „Parodijos teatras“ jau subrendo savo pastatui“, – svajonėmis ir planais dalijasi V. Balalis.
